Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 metų spalio mėn. iki 2013 metų spalio mėn. buvo laikomas LAVL ūkio darbams atlikti. Kamerose, kurių plotas apie 12 kv. m, kalėjo po 6 asmenis. Darbo valandos buvo neribotos, pareigūnai jį žadindavo ir naktimis atlikti įvairius ūkio darbus. Už darbą šeštadieniais ir sekmadieniais alga nebuvo mokama. Per visą darbo laiką pareiškėjui nebuvo suteikta nei viena išeiginė diena. Dirbant su pacientais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis, nebuvo išduodamos saugos priemonės. Pareiškėjas pažymėjo, kad LAVL kamerose buvo šalta ir drėgna, trūko oro, buvo tamsu, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 2 kv. m kameros ploto. Kamerose esantis sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų. Kameroje teko kvėpuoti iš tualeto sklindančiais kvapais, nes tualete nebuvo įrengta vėdinimo sistema. Pareiškėjas naudotis tualetu turėjo kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko buvo žeminama jo garbė ir orumas. Dėl per mažo laisvo ploto kameroje pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, dėl ko buvo pakenkta jo akims, nes jis daug skaito ir rašo. Kamerose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Dėl per mažo ploto ir dėl rūkančių laikymo kartu su nerūkančiais tarp kalinamųjų kildavo konfliktinės situacijos. Dėl neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją. LAVL, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma asmenų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas nauju. Teisės aktai nereikalauja, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. LAVL palatose apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus. Vasaros metu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, o žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Kiekvienoje kameroje langai vėdinimui pritaikyti. Be to, ventiliacinė vėdinimo sistema užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Informacija apie draudimą rūkyti iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat iškabinti įspėjamieji ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Žmogaus imunodeficito virusu infekuotas asmuo nėra ligonis, nuo jo kasdienių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus užsikrėsti, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos. LAVL pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų darbo sąlygų į LAVL administraciją nesikreipė ir pretenzijų nepareiškė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 4 d. LAVL direktorius 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. NK-60 nuo 2012 m. spalio 5 d. skyrė pareiškėją į statybininko pareigas ir nustatė 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą. LAVL direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. NK-63 nuo 2012 m. spalio 18 d. perkėlė pareiškėją iš statybininko pareigų į Psichiatrijos skyriaus sanitaro pareigas ir nustatė minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą. LAVL direktorius 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. NK-19 nuo 2013 m. balandžio 12 d. perkėlė pareiškėją iš Psichiatrijos skyriaus palatos sanitaro pareigų į Chirurgijos ir vidaus ligų skyrių režiminiame korpuse palatos sanitaro pareigas ir nustatė minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą. LAVL direktorius 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. NK-66 nuo 2013 m. spalio 31 d. atleido pareiškėją iš Chirurgijos ir vidaus ligų skyriaus režiminiame korpuse palatos sanitaro pareigų ir išbraukė iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų.Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą 2016 m. kovo 22 d., teismas daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikė ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pagrindu detaliau nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo laikymo (darbo) laikotarpiu LAVL iki 2013 m. kovo 22 d.Teismas nustatė, kad LAVL darbas iš ryto prasideda 7 val. 25 min. ir tęsiasi iki 11 val. 25 min., po pietų prasideda 12 val. 15 min. ir baigiasi 16 val. 45 min. Nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, darbo savaitė yra 5 dienų trukmės, poilsio ir švenčių dienomis nuteistieji nedirba.Teismas pažymėjo, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti laisvės atėmimo vietos ligoninėje atlikti ūkio darbus LAVL direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas. Pareiškėjui už atliktus ūkio darbus buvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas LAVL savo iniciatyva liko dirbti ūkio darbus, bet kuriuo momentu, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, galėjo teikti prašymą LAVL direktoriui dėl tolesnio bausmės atlikimo pataisos namuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl jo bausmės atlikimo pataisos namuose į LAVL direktorių, kaip ir nėra duomenų apie tai, kad būtų teikęs skundus dėl netinkamų darbo sąlygų. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl jo darbo naktimis, šeštadieniais ir sekmadieniais, neribotų darbo valandų, saugos priemonių neišdavimo. Duomenų, kad LAVL būtų nesilaikiusi pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo režimo reikalavimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatyti neteisėtų LAVL veiksmų nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas netenkintas.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas pabrėžia, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę LAVL dirbdamas ūkio darbus nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. Nurodo, kad senaties terminas šioje byloje nebuvo pasibaigęs. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesiremdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika,LAVL, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.LAVL teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas R. N. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atlyginti neturtinę žalą (7 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Laivės atėmimo vietų ligoninės veiksmų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 81 straipsnio, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo patirta žala iki 2013 m. kovo 22 d. nepriteistina, kadangi taikytinas ieškinio senaties terminas (į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 22 d.). Tačiau teismas tinkamai neišanalizavo ir nevertino pareiškėjo gyvenimo sąlygų LAVL nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2013 m. spalio 31 d. R. N. teigia, kad gyveno Priimamojo skyriaus pastato II aukšto 3 ir 4 miegamuosiuose (6 žmonės, apie 12 kv. m), t. y. įvardijo konkrečius miegamuosius ir t. t. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui pasilikus LAVL atlikti ūkio darbus būtų pažeidžiama jo teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi atsakovės atstovė nurodė, kad duomenys apie gyvenimo sąlygas LAVL nesaugomi, be to, pareiškėjas teismui nenurodė patalpų, kuriose jis gyveno plotų bei jose buvusių asmenų skaičiaus. Taigi šio bylos aspekto teismas netyrė, apsiribodamas atsakovo atstovės ir atsiliepime pateikta informacija. Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas LAVL laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Taigi pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingų įrodymų nesurinko, jų neištyrė bei atitinkamai neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos prieštaringais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis), kas sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 4 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.