Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Rasai Juronienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, advokatams Vaclovui Kaminskiui, Aligmantui Deguliui, nukentėjusiesiems A. Z., P. Z., J. S., M. T., nukentėjusiojo J. S. atstovei I. S., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygantui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-01-29 Kauno raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,- laisvės apribojimu 1 metams 5 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto ir pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2010-06-11 Kauno raj. apylinkės teismo nutartimi 2010-01-29 Kauno raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 5 mėn. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 45 paras arešto. 2010-08-16 paleistas iš Pravieniškių 3-ių pataisos namų arešto bausmės skyriaus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., aprašytos 2010 m. lapkričio 29 d. kaltinamajame akte, padarymu, D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., aprašytų 2010 m. lapkričio 29 d. kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: A. J. ir D. Š. padarė plėšimą: 2010 m. rugsėjo 1 d. apie 23 val. 50 min. Kaune, Linkuvos gatvėje, prie sustojimo „Sąjungos aikštė“, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su nepilnamečiu A. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu, pareikalavo J. S. parodyti savo mobilaus ryšio telefoną, būdami trise ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiojo J. S. turtą, -200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“; tęsdami nusikalstamą veiką, 2010m. rugsėjo 1 d. apie 24 val., Kaune, prie Panerių ir Linkuvos gatvių sankryžos, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su nepilnamečiu A. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu, pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. Z. turtą, - mobilaus ryšio telefoną „Vodafone 750”,- 100 lt. vertės, parduotuvių „Monton“ ir „Sportland“ nuolaidų korteles, bendros 20 lt. vertės, panaudojant smurtą, - suduodant smūgius kumščiu bei vieną kartą galva nukentėjusiajam į galvą, taip pat grasinant suduoti smūgius pagaliu; tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 2 d. apie 00 val. 20 min., Kaune, prie Varnių gatvės ir Žemaičių plento žiedo, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su nepilnamečiu A. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu, pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. Z. turtą, - 130 litų vertės vyriškus odinius batus, 120 litų vertės kuprinę „Nike“, 130 litų vertės vyrišką striukę „Century“, 400 litų vertės MP3 grotuvą „Philips“ su ausinėmis, du raktus nuo buto šarvuotų lauko durų su pakabuku, bendros 100 lt. vertės, panaudojant smurtą, - suduodant smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. D. Š., be to, padarė vagystę: 2010 m. rugsėjo 7 d. apie 23 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.28, laiptinės, atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiojo M. T. turtą, - 100 litų vertės odinę rankinę, su joje buvusia 60 litų vertės pinigine odinė pinigine ir 240 litų, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 1. Dėl plėšimo. Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte aprašytą veiką ir viskas vyko taip, kaip aprašyta kaltinamajame akte. 2010 m. rugsėjo mėn. 1 d. apie 23 val. 30 min., po lazerių šou, kuris vyko senojoje prieplaukoje, jis su draugais A., kurio pavardės nežino, gyvenančiu Šilainių mikrorajone, adreso nežino ir D. Š., gyvenančiu Karmėlavoje, ėjo link namų. Jiems atėjus prie Kauno pilies autobusų, troleibusų sustojimo, A. sutiko du savo pažįstamus vaikinus, kurie taip pat pėsčiomis ėjo link namų, nes jau autobusai nevažiavo. Iš pradžių ėjo visi kartu, nes tie A. pažįstami vaikinai taip pat gyveno Šilainių mikrorajone. Einant Panerių gatve, netoli parduotuvės „Šilas“, jie prisivijo tuos du A. pažįstamus vaikinus ir jis tada staiga sumąstė, kad iš vieno A. pažįstamų reikėtų atimti pinigus, mobilaus ryšio telefoną, nes matė, kad vienas iš jų turi telefoną. Tada jis priėjo prie vieno iš tų vaikinų ir pradėjo iš jo reikalauti, kad jis jam atiduotų savo pinigus, bet tas vaikinas sakė, kad neturi pinigų. Tada jis su galva trenkė tam vaikinui vieną kartą į veidą, o D. tuo metu paėmęs nuo žemės pagalį, trenkė tuo pagaliu į stulpą, taip pagrasindamas tam vaikinui pasakė „jei neatiduosi pinigų, tai tuo pagaliu gausi per galvą.“ Tada tas vaikinas išsitraukė savo piniginę, kurią jis pagriebęs iš to vaikino rankos, apžiūrėjo, bet joje pinigų nebuvo, bet toje piniginėje buvo to vaikino asmens tapatybės kortelė, parduotuvių „Monton“ ir „Sportland“ nuolaidų kortelės, kurias jis pasiėmė, o piniginę atidavė atgal tam vaikinui. Po to jis iš to vaikino pareikalavo, kad jis jam atiduotų ir savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau vaikinas nesutiko atiduoti savo telefono. Tada jis tam vaikinui kumščiu sudavė 2 ar 3 kartus į veidą ir tas vaikinas pats išsitraukęs jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“. Po to jie visi kartu toliau ėjo link Šilainių mikrorajono, tik tie du jam nepažįstami vaikinai, ėjo truputį priekyje jų. Netoli Varnių gatvės ir Žemaičių plento žiedo, jis pašaukė priekyje ėjusius tuos du vaikinus, kad jie jų palauktų, nes jis dar sugalvojo iš to paties vaikino, iš kurio prieš tai buvo atėmęs telefoną, nuolaidų korteles, dar atimti kuprinę, nes ji jam patiko, striukę bei batus. Tie vaikinai sustojo ir jų palaukė. Kai jie priėjo prie tų vaikinų, tai jis iš to paties vaikino pareikalavo, kad jis jam dar atiduotų savo batus, striukę, kuprinę, bet tas vaikinas nesutiko. Tada jis tam vaikinui sudavė 3 ar 4 smūgius kumščiu į galvą ir tas vaikinas pats nusiėmęs savo batus, striukę, juos jam ir atidavė. Tuo metu D. su A. stovėjo netoliese. Kai atėmė tuos daiktus, tas vaikinas, iš kurio atėmė daiktus ir jo draugas, pradėjo bėgti. Jis juos truputi pasivijo, bet nepavijęs, nustojo juos vytis. Tuoj po to D. Š. apsivilko nukentėjusiojo striukę, nes jam buvo šalta. Po to visus šiuos daiktus jis sekančią dieną nunešė pas P. M., gyvenantį Eigulių gatvėje, Kaune. Kieno ir iš kur tie daiktai, jis P. nesakė, o P. jo ir neklausė. Po to dar sekančią dieną jam paskambinęs A. pasakė, kad tuos daiktus, kuriuos jis atėmė iš to vaikino, reikia grąžinti. Susitikęs su A., jis jam padavė krepšį „Nike“, kuriame buvo iš to vaikino atimti batai, telefonas, asmens tapatybės kortelė, nes A. sakė, kad tuos daiktus grąžins to vaikino tėvui. Parduotuvių „Monton“ ir „Sportland“ nuolaidų korteles, jis buvo palikęs pas D. namuose, kai buvo pas jį svečiuose. Taip pat, dar prieš tai, jis ir iš kito vaikino paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, prieš tai pareikalavęs, kad tas vaikinas jam parodytų savo telefoną ir tas vaikinas pats jam padavė savo telefoną, kurį po to iš jo, gerai neprisimena, paėmė arba D. arba A.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Parodė, kad būtent jis sudavė smūgius A. Z. į galvą, o D. Š. grąsino pagaliu. Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip parodė A. J.. Tuoj po plėšimo apsivilko nukentėjusiojo A. Z. striukę, nes jam buvo šalta. Pripažįsta nukentėjusiojo A. Z. atstovo pagal įstatymą P. Z. 1070 litų dydžio civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. 2010 m. rugsėjo 1 d. apie 23 val.30 min. jis su draugu J. S. ėjo iš baro „Miesto sodas“, kur žiūrėjo krepšinį, link namų pėsčiomis, nes jau nevažiavo jokie autobusai. Jiems einant link namų, ties „Kauno pilies“ sustojimu sutiko pažįstamą A. M., kuris taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) vid. mokykloje, 11C klasėje. A. M. buvo dar su dviem savo draugais, kuriuos jis matė pirmą kartą. Kadangi jiems su A. buvo pakeliui link namų, todėl jie visi kartu pėsčiomis ėjo link namų. Kartu su jais ėjo ir tie du A. pažįstami, nes kaip jau beeinant suprato, tai jie abu buvo iš Vilijampolės mikrorajono. Link namų ėjo vieni paskui kitus. Jiems einant Panerių gatve, ties Sąjungos aikštės autobusų sustojimu, jį ir jo draugą J. pasivijęs A. M. J. pasakė, kad jis prieitų prie jo draugų, kurie nori su juo pasikalbėti, nes tuo metu jie ėjo nuo jų atsilikę maždaug 10-15 metrų atstumu. J. paėjo truputį atgal prie A. draugų, o jis iš lėto ėjo į priekį, jam iš paskos per keletą metrų ėjo A.. J. priėjus prie A. M. draugų, vienas iš jų J. paklausė „kiek jis turi pinigų?“ J. jam atsakė, kad pinigų neturi. Tada tas pats vaikinas, t.y. vienas iš A. M. draugų, J. paklausė „o kiek pinigų turi tavo draugas A.?“ J. jam atsakė, kad ir jo draugas pinigų neturi, nes jie būdami mieste išsileido pinigus. Tada tas pats vaikinas J. liepė parodyti kokį jis turi mobilaus ryšio telefoną. J. išsitraukęs parodė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, tada tas pats vaikinas reikalaujančiu balso tonu J. pasakė, kad jis jam parodytų tą savo telefoną, paduodamas jį jam į rankas. J. iš pradžių atsisakė paduoti tam vaikinui savo telefoną jam į rankas, tačiau kai tas pats vaikinas dar kartą reikalaujančiu tonu J. pasakė, kad jis jam duotų savo telefoną, tai J., išsigandęs, ir padavė tam vaikinui į rankas savo telefoną. Visą laiką šalia J. stovėjo ir antras vaikinas, A. M. draugas. A. M., kuris, kaip jis vėliau suprato, J. ir pasakė nueiti iki jo draugų dėl to, kad juos atskirtų, nes A. visą laiką stovėjo tartum tarp jo ir J., kuris jau buvo nuėjęs iki A. draugų, kurie buvo nuo jo maždaug už 10 metrų. Vaikinas, paėmęs iš J. telefoną, jį apžiūrėjęs, padavė jį šalia stovėjusiam kitam savo draugui, kuris apžiūrėjęs J. telefoną pasakė, kad tai ne jo telefonas, o jų draugo ir jie J. telefoną gražins savo draugui. J. tų abiejų vaikinų prašė, kad jie jam atiduotų jo telefoną, bet tie vaikinai atsakė, kad J. jie telefono neatiduos. Po to J. priėjo prie jo ir jie toliau ėjo link namų. Tačiau jiems tik paėjus keletą metrų iki pačios Panerių ir Linkuvos gatvių sankirtos, jį pašaukė vienas iš A. draugų, pasakydamas jam, kad jis prieitų prie jo. Jį pašaukė tas pats vaikinas, kuris J. klausinėjo „kiek jis turi pinigų?“ ir reikalavo J., kad jis parodytų jam savo telefoną. Jis stabtelėjo ir priėjo prie to vaikino, kuris jį pašaukė. Kai jis priėjo prie to A. pažįstamo, pastarasis jo paklausė „kiek turi pinigų?“. Jis atsakė, kad turi 13 centų. Tada tas vaikinas jam liepė parodyti. Jis atsakė, kad „nerodys.“ Tada tas vaikinas jam iš savo galvos trenkė jam į veidą, į nosį. Tada jis supratęs, kad gali būti dar blogiau, kad gali būti dar labiau sumuštas, jis nuo nugaros nusiėmė savo kuprinę ir iš jos ištraukęs savo piniginę parodė tam vaikinui, kad joje teturi 13 centų. Tuo metu arčiau jo priėjo dar antras vaikinas, kuris buvo kartu su A., kuris paėmęs nuo žemės pagalį, trenkė tuo pagaliu į stulpą, pasakydamas jam, kad „jis atiduotų savo piniginę, nes kitaip jis gaus su tuo pagaliu.“ Tada tas vaikinas iš jo rankų pagriebęs ištraukė jo piniginę ir iš jos paėmęs jo asmens tapatybės kortelę ir parduotuvių „Monton“ bei „Sportland“ nuolaidų korteles, jam piniginę vėl gražino. Po to tas vaikinas pareikalavo, kad jis jam atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną. Jis nesutiko, tada tas vaikinas kumščiu 2 kartus trenkė jam į veidą. Jis išsigandęs pats ištraukė savo telefoną „Vodafone“ iš kišenės ir padavė tam vaikinui, nes bijojo būti dar labiau sumuštas. Visą tą laiką A. M. vaikščioja šalia jų, tai pastovėdamas prie jo, tai prie J., tai prie savo draugų ir visą tą laiką A. M. juokėsi iš jo ir jo draugo J., jis tiesiog šaipėsi iš jų, sakydamas „kad nepavyko jiems ramiai per Vilijampolę pareiti namo“, nors A. jiems nieko ir nesakė tiesiogiai grasinančio ir nieko jiems nedarė, bet jis tai suprato, kad jis visą laiką palaikė savo draugus, todėl jis bijojo jiems priešintis ir šauktis pagalbos, nes tada jis suprato, kad jų trijų jis ir J. gali būti sumušti, nes kai jis A. paprašė tuo metu, kad „jis sudrausmintų savo draugus, kad jo draugai atstotų nuo jų“, tai jis ne tik kad nesulaukė iš A. pagalbos, bet dar A. priėjęs prie jo jam du kartus kumščiu trenkė į veidą, pasakydamas jam „ ko čia nurašinėji ant jo.“ Po to tas vaikinas daugiau nieko iš jo nereikalavo ir jis su draugu J. ėjo toliau link namų, o A. M. su savo tais dviem draugais toliau ėjo jiems iš paskos maždaug 30 - 50 m atstumu. Kai priėjome Varnių gatvės ir Žemaičių plento žiedą, tai jį vėl prisivijo tas pats vaikinas, kuris prieš tai jį mušė ir pareikalavo, kad jis jam atiduotų savo batus, striukę „Century“ firmos, kuprinę „Nike“ firmos. Jis jam pasakė „kam to reikia?“ Tada tas vaikinas vėl pradėjo jį mušti, suduodamas jam 3-4 smūgius į galvą. Tada jis pats nusimovė savo odinius batus, nusiėmė kuprinę, kurioje buvo MP3 grotuvas „Philips“ ir nuo buto dveji raktai su pakabuku, striukę ir padavė tam vaikinui, nes bijojo būti labiau sumuštas. Po to jam pradėjus toliau vėl eiti link namų, tas pats vaikinas jam dar pasakė, kad „jis dar palauktų“ ir jis atsisukęs pamatė jį užsimojusį kumščiu, bet tada jis pradėjo bėgti kartu su J.. Tas vaikinas dar truputi juos vijosi, bet tuoj pat nustojo juos vytis ir jis su draugu J. parbėgo namo. Po apklausos pas tyrėją, jis kartu su tėčiu ir policijos pareigūnais sutarė, kad dar tą pačią dieną, visi kartu pasivaikščios ir pavažinės po Šilainių mikrorajoną, tikslu surasti vaikinus, kurie jį sumušė ir apiplėšė, nes jo draugas J. buvo sakęs, kad tuos vaikinus, kurie jį sumušė ir apiplėšė, po šio įvykio jis ne kartą matė vaikštant Baltijos gatvėje. Jis važinėjo kartu su tėčiu, o kriminalinės policijos pareigūnai važinėjo kitu automobiliu. Apie 18 val. 30 min. jam su tėčiu važiuojant Baltijos gatve, jis pamatė einančius du vaikinus kartu su dviem merginom ir iš tų vaikinų vienas vaikinas buvo tas pats, kuris jam prieš keletą dienų, kartu su kitu vaikinu, grasino jam suduoti su pagaliu ir reikalavo, kad jis jiems atiduotų savo piniginę. Tas vaikinas net buvo apsirengęs jo striukę „Century“ firmos, kurią jo draugas prieš keletą dienų iš jo buvo atėmęs. Šį vaikiną jis atpažino iš bendrų veido bruožų. Tuo metu jie pamatė Baltijos gatve važiuojantį policijos ekipažą, kurį tėtis susistabdė ir paaiškinęs situaciją paprašė jų pagalbos. Po to tėtis kartu su policijos pareigūnais tuoj pat ir sulaikė, tą patį vaikiną, kurį jis atpažino, kuris jam grasino suduoti pagaliu, jei neatiduos piniginės. Sulaikytas vaikinas policijos pareigūnams prisistatė kaip D. Š.. Po to policijos pareigūnai sulaikytą vaikiną nuvežė į policijos komisariatą. Kai privažiavę policijos patruliai sulaikę D. Š. nuvažinėjo, tai netoli tos vietos, prie 5 aukštų daugiabučio namo, stovėjo kita apie 10 asmenų kompanija, tarp kurių buvo vaikinai ir merginos ir toje kompanijoje jis pamatė ir atpažino antrą vaikiną, kuris būtent jį mušė ir atėmė iš jo daiktus. Šį vaikiną jis atpažino iš bendrų veido bruožų. Tada tėtis tuoj pat paskambino kriminalinės policijos pareigūnams, kurie tuoj pat privažiavę ir sulaikė tą vaikiną, kuris jį mušė ir apiplėšė. Sulaikytas vaikinas policijos pareigūnams pasivadino A. J.. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2010 m. rugsėjo 1d. apie 23 val. 30 min. jis su draugu A. Z., kuris mokosi taip pat (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje, ėjo iš baro „Miesto sodas“, kur žiūrėjo krepšinį, link namų pėsčiomis, nes jau nevažiavo jokie autobusai. Jiems einant link namų, ties „Kauno pilies“ sustojimu, sutiko pažįstamą A. M., kuris taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 11C klasėje. A. M. buvo dar su dviem savo draugais, kuriuos jis matė pirmą kartą, jų jis nepažinojo, bet kaip vėliau sužinojo iš A., tai A. J. ir D. Š.. Kadangi jiems su A. buvo pakeliui link namų, todėl jie visi kartu pėsčiomis ėjo link namų. Kartu su jais ėjo ir tie du A. pažįstami, nes kaip jau beeinant suprato, tai jie abu buvo iš Vilijampolės mikrorajono. Link namų ėjo vieni paskui kitus, tarp jų jokių piktumų ar nesutarimų nebuvo. Jiems einant Panerių gatve, ties Sąjungos aikštės autobusų sustojimu, jį ir A. pasivijęs A. M. jam pasakė, kad jis prieitų prie jo draugų, kurie nori su juo pasikalbėti, nes tuo metu jie ėjo nuo jų atsilikę maždaug 10-15 metrų atstumu. Jis paėjo truputį atgal prie A. draugų, o A. iš lėto nuėjo į priekį, jam iš paskos per keletą metrų ėjo A.. Jam priėjus prie A. M. draugų, tai yra prie A. J. ir D. Š., A. jo paklausė „kiek turi pinigų?“ Jis jam atsakė, kad pinigų neturi. Tada A. jo paklausė „o kiek pinigų turi tavo draugas A.?“. Jis atsakė, kad ir jo draugas pinigų neturi, nes jie būdami mieste išsileido pinigus. Tada A. jam liepė parodyti kokį jis turi mobilaus ryšio telefoną. Jis išsitraukęs parodė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, kurio vertė, - 200 litų ir A. pasakė, kad šį telefoną jam atidavė jo sesuo, gyvenanti Anglijoje. Tada A. reikalaujančiu balso tonu pasakė, kad jis jam parodytų tą savo telefoną, paduodamas jį jam į rankas. Jis atsisakė duoti A. jam į rankas savo telefoną. Tada A. dar kartą reikalaujančiu balso tonu pasakė, kad jis duotų jam savo telefoną. Jis išsigandęs, kad galiu būti sumuštas, nes tuo metu visą laiką šalia manęs stovėjo ir D., taip pat su jais juk buvo ir A. M., kuris, kaip jis vėliau suprato, jam ir pasakė nueiti iki jo draugų dėl to, kad jį atskirti nuo A., todėl jis puikiai suprato, jei jis jiems neduos savo telefono, tai gali jų, tai yra A., D. ir A. būti sumuštas, todėl jis išsigandęs A. ir padavė savo telefoną. Paėmęs iš jo telefoną A. jį apžiūrėjo ir po to iškart jį padavė šalia stovėjusiam D., kuris apžiūrėjęs jo telefoną pasakė, kad tai ne jo telefonas, o šis jo telefonas iš tikrųjų yra jų draugo ir jie jo telefoną gražins savo draugui. Jis jų paprašė, kad jie jam atiduotų jo telefoną, bet D. atsakė, kad jo telefono jis jam neatiduos, o jį atiduos savo draugui. Po to jis dar keletą kartų D. paprašė, kad jis jam grąžintų jo telefoną, bet D. jam atsakė, kad „jei jis dar stums ant jo, tai gaus tuoj į galvą“ ir jis tada daugiau D. jau nebeprašė, kad jis grąžintų jam jo telefoną. Kai nustojo D. prašyti, kad jis grąžintų jo telefoną, nes tuo metu su juo kalbėjosi stovėdamas truputį nuošaliau, pamatė, kad A. jau priėjęs prie A. ir kad A. turėdamas savo rankose apžiūrinėja A. piniginę. Apžiūrėjęs A. piniginę, A. iš jos pasiėmė A. asmens tapatybės kortelę, dvi parduotuvių „Sportland“ ir „Monton“ nuolaidų korteles. Po to A. dar kažko klausinėjo A., bet ką konkrečiai klausė, jis negirdėjo. Tuo metu prie jų priėjo D., kuris pasiėmė nuo žemės šalia jų gulėjusį pagalį ir tuo pagaliu trenkdamas į stulpą A. pagrasino, kad jis atsakytų ko jo klausia A., nes kitaip jis gaus su tuo pagaliu. Visą tą laiką A. M. vaikščiojo šalia jų, tai pastovėdamas prie jo, tai prie A., tai prie savo draugų ir visą tą laiką A. M. juokėsi iš jo ir jo draugo A., jis tiesiog šaipėsi iš jų, sakydamas „kad nepavyko jiems ramiai per Vilijampolę pareiti namo“, nors A. jiems nieko ir nesakė tiesiogiai grasinančio ir nieko jiems nedarė, bet jis tai suprato, kad jis visą laiką palaikė savo draugus, todėl jis bijojo jiems priešintis ir šauktis pagalbos, nes suprato, kad jų trijų jis ir A. gali būti sumušti, nes kai jis A. paprašė, kad jis savo draugų paprašytų, kad jie grąžintų jam jo telefoną, sakė A., kad jie mokosi vienoje mokykloje ir yra iš to paties rajono, tai A. jam atsakė, kad „jis jam nėra jo draugais, o A. ir D. yra jo draugai.“ Ar tuo metu A. ar D. atėmė iš A. mobilaus ryšio telefoną, jis nepastebėjo. Jis taip pat nepastebėjo, kad A. prieš tai būtų sudavęs smūgius A. į veidą, kai po to jis apžiūrinėjo A. piniginę. Jis to galėjo ir nepastebėti, nes tuo metu vis dar D. prašė, kad jis gražintų jam jo telefoną. Po to jie kažkaip nuo jų atstojo ir jie visi toliau ėjo link namų, jis su A. ėjo priekyje, o A. M. su savo draugais ėjo jiems iš paskos maždaug 10 metrų atstumu. Kai priėjo Varnių gatvės ir Žemaičių plento žiedą, tai juos prisivijęs A. vėl pradėjo kabinėtis prie jo draugo A., reikalaudamas, kad A. jam atiduotų savo kuprinę, batus, striukę. Jis tuo momentu su A. paėjo dar truputį į priekį, nes tuo momentu A. kišenėje suskambo telefonas. Kai A. iš savo kišenės išsitraukė suskambusį telefoną, tai pamatė, kad jo kišenėje yra jo telefonas „Nokia 6300“ ir A. atmetė skambutį. Kada ir kaip D. perdavė A. M. jo telefoną, jis nepastebėjo. Pamatęs pas A. savo telefoną, jis jo paprašė, kad jis jam grąžintų jo telefoną. Iš pradžių A. dar nenorėjo jam grąžinti jo telefono, sakė, kad atiduos vėliau, bet jam dar kelis kartus jo paprašius grąžinti telefoną, A. jam ir atidavė jo telefoną. Taip beprašydamas A., jis su juo paėjo į priekį gal apie 10 metrų. Kai A. jam grąžino jo telefoną, jis atsisukęs atgal pamatė, kad šalia A. stovi A. ir D. ir A. savo rankose jau laikė A. kuprinę „Nike“ firmos ir striukę, bei tuo metu A. užsimojęs kumščiu reikalavo, kad A. jam atiduotų dar savo batus. Tada A. nusiavė savo batus ir juos atidavė A.. Po to A. iš karto atėjo link jo ir jis pamatė, kad A. praskelta lūpa, bet kada jam A. ar D. sudavė, jis nematė. K. A. ateidinėjo link jo, tai jam iš paskos dar ėjo A.. Tai pamatęs A. pradėjo bėgti, o A. jį truputi pasivijo, bet po to nustojo A. vytis ir grįždamas link savo draugų A. jam pasakė „gal ir jis noriu su juo pasikalbėti?“. Jis A. atsakė, kad „nenori“ ir nusivijo savo draugą A.. Po to jis su draugu A. parbėgo namo. Nukentėjusysis P. Z. parodė, kad apie įvykį žino tik iš sūnaus pasakojimų. Pagal sūnaus nurodymą surado ir padėjo policijos darbuotojams sulaikyti kaltinamuosius. A. J. ir A. M. atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl jis prašo priteisti 1070 litų tik iš D. Š., tai yra trečdalį jo sūnui padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Liudytojas P. M. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. ryte pas jį atėjo A. J. ir D. Š.. Jie atsinešė juodos spalvos kuprinę „Nike“, kurioje buvo vyriški rudi batai. Dar D. rankose turėjo juodos spalvos vyrišką striukę. Kai jis jų paklausė, iš kur tie daiktai, tai jie jam atsakė, kad „atėmė iš kažkokio vaiko“. Jis A. paklausė „ar gali apsikeisti savo turimą „Nike“ kuprinę į jo atsineštą?“ A. sutiko ir leido jam pasiimti ir naudotis jo atsinešta „Nike“ kuprine, o A. pasiėmė jo „Nike“ kuprinę, kuri buvo prastesnė už jo atsineštą ir į tą jo kuprinę persidėjo tuos rudus vyriškus batus. Daugiau toje kuprinėje jokių kitų daiktų jis nematė. Po to A. ir D. išėjo. D. tos vyriškos striukės, kurią turėjo savo rankose, pas jį nepaliko. Po to dar sekančią dieną pas jį vėl atvažiavo A. su A. ir jie pasiėmė jo apsikeistą kuprinę „Nike“ firmos su joje buvusiais vyriškais rudais batais ir jie išėjo. Išeidami jie pasakė, kad tuo daiktus pasiima, nes reikia juos gražinti tam vaikui, iš kurio atėmė. Jis dar jų paklausė „o kaip bus su apsikeista jų kuprine „Nike“ firmos?“. Jie atsakė, kad grąžins jo buvusią kuprinę, o to vaiko kuprinę jis gali pasilikti sau. Po to, kai A. ir D. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tai jam, jau sulaikytas, iš policijos paskambino A. ir pasakė, kad jis atvežtų į policiją tą „Nike“ firmos kuprinę, kurią jis susikeitė su juo. Kitą dieną jis ir nuvežė į Kauno m. Santakos policijos komisariatą tą „Nike“ firmos kuprinę ir ją pridavė policijos pareigūnams. Nukentėjusiojo J. S. atstovė pagal įstatymą I. S. parodė, kad apie nusikaltimą žino tik iš sūnaus pasakojimų. Civilinio ieškinio nereiškia. Nusikalstama kaltinamųjų veika įrodyta ir toliau aptariamais įrodymais: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2391 /10(02), iš kurios matyti, kad A. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vidiniame kampe, apatiniame voke, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1t. b.l. 20). Tai patvirtina aplinkybę, kad svetimo turto pagrobimas buvo padarytas, panaudojant smurtą. Daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. Z. pateikė: 1) mobilaus ryšio telefoną „Vodafone 725“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2) asmens tapatybės kortelę Nr.11329019, išduotą A. Z. vardu, 3) odinius, rudos spalvos, vyriškus batus. (1t. b.l. 29); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo P. Z. pateikti daiktai atitinka jo nurodytus iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. Z. pagrobtus daiktus. (1t., b.l. 30-34); Daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas P. M. pateikė kuprinę „Nike“. (1t. b.l. 49); D. Š. asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš jo paimta juodos spalvos medžiaginė striukė. (1t. b.l. 107) Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojo P. M. pateikta kuprinė „Nike“ firmos ir D. Š. asmens kratos metu iš jo paimta juodos spalvos, pluoštinės medžiagos, striukė „Century“ firmos, atitinka nukentėjusiojo P. Z. nurodytus iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. Z. pagrobtus daiktus. (1t. b.l. 50-53); Kratos protokolu, iš kurio matyti, kad kratos metu D. Š. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos parduotuvių „Monton“ ir „Sportland“ nuolaidų kortelės. (1t. b.l. 128-129) Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad kratos metu D. Š. namuose rastos ir paimtos parduotuvių „Monton“ ir „Sportland“ nuolaidų kortelės, atitinka nukentėjusiojo P. Z. nurodytus iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. Z. pagrobtus daiktus. (1t. b.l. 130-132); 2. Dėl D. Š. padarytos vagystės. D. Š. parodė, kad nusikaltimo nukentėjusiojo M. T. atžvilgiu nepadarė. Kaltu neprisipažįsta, nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio, negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis neabejodamas atpažįsta jį kaip asmenį, padariusį jo atžvilgiu atvirąją vagystę. Parodė, kad nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę jis rado prie garažų masyvo, esančio prie automagistralės priešais PLC „Mega“. Šią asmens tapatybės kortelę jis ketino grąžinti ją pametusiam vyriškiui, bet nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Parodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti ir kaltinamasis A. J.. Kaltinamojo parodymų teismas nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, kuriais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau išdėstomais įrodymais. Kaltinamasis A. J. parodė, kad policijos komisariate D. Š. jam pasakė, kad turi M. T. asmens tapatybės kortelę, tačiau nesakė, kad ją rado. Tai paneigia kaltinamojo parodymą, kad A. gali patvirtinti, jog kortelę jis rado. Nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. apie 23 val. jam priėjus prie Kaune, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.28, antros laiptinės, kurioje jis ir gyvena, jį pastūmė iš už nugaros pribėgęs kaltinamasis D. Š., ir iš jo rankų išplėšė vyrišką odinę 100 litų vertės rankinę, kurioje buvo 60 litų vertės piniginė, piniginėje buvo 240 litų įvairiais banknotais, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas bei „SEB“ banko ir „DnB Nord“ banko kreditinės mokėjimo kortelės. Visų jo pagrobtų daiktų vertė, - 400 litų. 2010 m. rugsėjo 13 d. jis atėjęs į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 9A, kuriame yra ir jo garažas, sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris pasakė ir parodė vietą garažų masyvo gale prie Islandijos plento, kad rado jo vardu išduotą atsiskaitymų knygelę už elektrą, kuri taip pat buvo jo pagrobtoje rankinėje. Tada jis pats dar apėjo garažų masyvą nuo Islandijos plento pusės ir už garažų masyvo galinės sienos, prie krūmų, rado savo rankinę, kurioje buvo jo abi bankų kortelės ir vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo perlaužtas į dvi dalis. Jo rankinė, kurią jis rado, buvo suplėšyta. Parodo, kad kaltinamojo veidą gerai įsidėmėjo: matė veidą iš vieno metro atstumo tuo momentu, kai griūdamas atsisuko į kaltinamąjį. Neabejoja, kad jo rankinę iš rankų išplėšė D. Š., nes gerai įsidėmėjo jo veido bruožus. Įvykio vieta buvo gerai apšviesta. Prašo patenkinti 400 litų dydžio civilinį ieškinį. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. T. pateikė „DnB Nord“ banko Visa Electron mokėjimo kortelę, išduotą M. T. vardu, „SEB“ banko Visa Electron mokėjimo kortelę, išduotą M. T. vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T. vardu, kuris suklijuotas iš dviejų dalių, rankinę. (1t., b.l. 79). Iš daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo M. T. pateikti daiktai atitinka jo nurodytus iš jo pagrobtus daiktus (1t., b.l. 80-86). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. T. atpažino D. Š., kaip asmenį, kuris 2010 m. rugsėjo 7 d. apie 23 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.28, laiptinės jį pastūmė ir jam iš rankų išplėšė rankinę su joje buvusiais daiktais. (1t., b.l. 71-74). Aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamieji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje padarytas veikas, yra kalti ir baustini. Dėl veikų kvalifikavimo. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2d., - nustačius svetimo turto pagrobimo faktą ir vagystę kvalifikuojančią aplinkybę (vagystė padaryta atvirai). Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d., - nustačius svetimo turto pagrobimo, padaryto panaudojant smurtą, faktą. Dėl bausmių. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jis prisipažįsta nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą; atsakomybę sunkina aplinkybė, kad plėšimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą po to, kai tais pačiais 2010 metais buvo teistas už kitas nusikalstamas veikas ir netrukus po to, kai atliko arešto bausmę. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, aptartų argumentų ir motyvų pagrindu neskiriant kitų bausmių rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad už plėšimo padarymą yra numatyta alternatyvi bausmės rūšis, kurios teismas netaiko dėl anksčiau aptartų aplinkybių. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į nukentėjusiųjų prašymą švelninti šiam kaltinamajam skiriamą bausmę. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma: nors dėl plėšimo jis prisipažįsta kaltu, tačiau su išlygomis ir nenuoširdžiai; atsakomybę sunkina aplinkybė, kad plėšimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus vieną po kito, todėl jo atžvilgiu netaikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostata, kad paprastai pirmą kartą teisiamam asmeniui neskiriama bausmė, susijusi su laisvės atrėmimu. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, aptartų argumentų ir motyvų pagrindu neskiriant kitų bausmių rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad už plėšimo ir vagystės padarymą yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, kurių teismas netaiko dėl anksčiau aptartų aplinkybių. Kaltinamasis nėra teistas,- teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu. Dėl civilinių ieškinių. Nukentėjusiojo P. Z. 1070 litų dydžio civilinį ieškinį kaltinamasis D. Š. pripažįsta, jis įrodytas ir tenkintinas. Nukentėjusiojo M. T. ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu, nustačius aplinkybę, kad ne kas kitas, o D. Š. pagrobė svetimą nukentėjusiojo M. T. 400 litų vertės turtą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str., nusprendžia: A. J.: pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 9 mėn.(vieneriems metams ir devyniems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. pagrindu įskaityti laikotarpius, kaltinamojo prabūtus jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d., nuo 2011 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, iki to momento pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą. D. Š.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 m.(vieneriems metams); pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti D. Š. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams ir trims mėnesiams). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. paskirti D. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 3 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus 40 val. trukmės darbus (numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 str.), įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 7 p.). Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. (dvi dienas), nuteistojo prabūtą jį sulaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti D. Š. kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą. Po nuosprendžio įsiteisėjimo momento asmens tapatybės kortelę grąžinti. Patenkinti civilinius ieškinius: priteisti iš D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1070 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt litų); M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų); Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius