Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 1 metams bausme neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis;

3) Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024 m. spalio 17 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. E. J. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. gegužės 4 d. apie 19.50 val., adresu: (duomenys neskelbtini), lauke, konflikto metu, suėmęs rankomis nukentėjusiajam A. B. už striukės, ne mažiau du kartus jo galvą trenkė į asfaltą, po ko vieną kartą koją spyrė nukentėjusiajam A. B. į dešinės pusės veido sritį, kas nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią E. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. 2025 m. gegužės 15 d. E. J. įtariamojo apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios dienos ir laiko nepamena, bet jam būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į namus atėjo A. B., kuris pradėjo šūkauti, bei kažką sakyti apie telefono vagystę. Nurodė, kad jis A. B. varė laukan. Išvarius A. B. iš savo kiemo (abiem tuo metu būnant lauke) pastarasis jam pasakė „ateik ant manęs, ar bijai manęs“, ką jis suprato, kad A. B. jį provokuoja. Negali tiksliai paaiškinti kaip, bet vienu metu A. B. nukrito ant asfalto, pastarajam nukritus jis nieko nelaukęs rankomis suėmė jam už striukės ir jo galvą ne mažiau dviejų kartų trenkė į asfaltą, o vėliau vieną kartą koją spyrė, tačiau kur pataikė pasakyti negali, nes nepamena. Po konflikto su A. B. jie išsiskyrė, o jis pats išėjo į savo namus. Dėl tokio savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. 2025 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime (ROIK 0125000248662) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 4 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), lauke, ties namu Nr. 3, E. J. gimęs (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, prieš blaivų A. B. gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. pargriovęs jį ant asfalto du / tris kartus, suėmęs už striukės daužė galvą į asfaltą, bei vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės veido sritį. Taip smurtaudamas E. J. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. B., kuris medikų pagalbos nepageidavo.

3.2. 2025 m. gegužės 4 d. gautas A. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 4 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) lauke, ties namu Nr. 3, E. J. prieš jį naudojo fizinį smurtą.

3.3. 2025 m. gegužės 4 d. A. B. apklausos metu nurodė įvykio dieną E. J. buvo atėjęs pas juos į namus ir pabuvęs apie dešimt minučių išėjo, tačiau tuoj po jo išėjimo mama R. pasigedo savo mobilaus telefono. Nurodė, kad jis nuėjo iki E. J. pasiaiškinti, ar jis pavogė jo mamos telefoną. Jie su E. J. iš pradžių pradėjo kalbėtis jo namuose, po to išėjo į lauką. Būnant lauke, ant gatvės, E. J. jam ant pečių uždėjo savo rankas, tačiau tuo pat metu jis paslydo ir griuvo ant asfalto. Tada E. J. kojomis atsirėmė jam į krūtinę ir sugriebęs jį už striukės pradėjo jo galvą trankyti į asfaltą. Pastarasis jam dėjo du ar tris kartus, tiksliai nepamena. Taip pat E. J. vieną kartą iš kojos spyrė jam į veido sritį (dešinę pusę) ir pabėgo. Nuo E. J. suduotų smūgių jam labai skaudėjo galvą ir atsirado „gumbas“. Taip pat skaudėjo žandikaulį, kuris po E. J. smūgio buvo patinęs. Nurodė, kad kai E. J. jį mušė jis jam taip pat sudraskė striukę (suplyšo rankovė), dėl striukės jam yra padaryta 55,00 Eur turtinė žala. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, pas medicinos ekspertus vykti atsisakė, kadangi jam jokie matomi sužalojimai nepadaryti. Su E. J. tarpusavyje viską išsiaiškino, jis jo atsiprašė ir jis jam atleido. Pretenzijų E. J. nebeturi, civilinio ieškinio nereikš. Esant galimybei prašo tyrimą nutraukti.

3.4. 2025 m. gegužės 5 d. įvykio vietos tyrimo metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra atvira vieta, (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 3. Gatvė tęsiasi rytų ir vakarus kryptimi. Gatvės danga - asfaltas. Šalia gatvės yra pėsčiųjų takas.

3.5. 2025 m. gegužės 4 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad išoriškai apžiūrėjus A. B. kūną, galvoje matomas „gumbas“ ir paraudimas. Dešinėje veido pusėje ties žandikauliu yra matomas patinimas ir paraudimas. Daugiau išorinių sužalojimų nepastebėta.

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pats pripažino padaręs veiką ir nurodė įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl šio įvykio, asmens ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti bylos duomenys, patvirtinantys, kad būtent kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neabejotinai atlikdamas smurtinius veiksmus pieš nukentėjusįjį – rankomis suėmęs nukentėjusiajam A. B. už striukės ir ne mažiau dviejų kartų trenkdamas jo galvą į asfaltą, taip pat vieną kartą koją spirdamas nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, aiškiai suvokė, kad dėl to nukentėjusiajam kils neigiami padariniai ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

9. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas 3 (tris) kartus, paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės nėra atlikęs. Nusikalstamą veiką padarė praėjus 8 (aštuoniems) mėnesiams po to, kai buvo paskirta bausmė. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nedirbantis. Administracine tvarka taip pat baustas. Per paskutinius 5 metus kaltinamajam 11 (vienuolika) karų paskirtos administracinės nuobaudos, paskutini kartą 2024 m. gruodžio 3 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 265 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. J. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus didesnį nei sankcijos vidurkis numatytą laisvės apribojimo terminą, kurio dydis įvertintas atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei anksčiau nurodytus argumentus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9.1. Teismas pažymi, kad kaltinamasis E. J. nelaikomas padaręs nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Vadinasi, asmuo yra recidyvistas, kai yra visos sąlygos: 1) asmuo anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą; 2) asmuo padarė tyčinį nusikaltimą būdamas pilnametis; 3) teistumas už tyčinį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; 4) asmuo vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šios bylos kontekste kaltinamasi anksčiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, dėl to nėra visų būtinų sąlygų ji pripažinti recidyvu.

10. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas netaikant intensyvios priežiūros, jos trukmę, atsižvelgiant 9 punkte nurodytus argumentus, nustatant didesnę nei šios bausmės vidurkis – artimą maksimaliam – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Įvertinus nusikaltimo pobūdį, tikslinga kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo Probacijos tarnyboje gavimo dienos.

11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė (BK 64¹ straipsnis).

12. Paskirta bausmės bendrintina su Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes nusikaltimas padarytas po 2024 m. rugsėjo 26 d. baudžiamoj įsakymo priėmimo, pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir skirtina galutinė bausmė. E. J. 2024 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pradėjo atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę 2024 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 15 d., taigi likusi neatlikta bausmės dalis yra šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną yra 16 d. Ši visa dalis ir pridėtina prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skirtina R. J. subendrinta 1 (vienerių) metų ir 16 (šešiolikos) dienų laisvės apribojimo bausmė. Kadangi šiuo metu E. J. atlikinėja jam 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

13. E. J. 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 72² straipsniais bei ir 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir E. J. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir E. J. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. rugsėjo 26 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų ir 16 (šešiolikos) dienų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros ir E. J. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo Probacijos tarnyboje gavimo dienos.

E. J. 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam E. J..

Išaiškinti E. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti E. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti E. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.