Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-5443-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-30
Bylos Nr.
N-575-5443-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-5443/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „Vanlifa“ direktore, bendrovei priklausančiame restorane „Didžioji Kinija“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punktą, numatantį, kad leidime užsieniečiui dirbti Lietuvoje turi būti nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, darbo vietos adresas ir tiksli darbo funkcija, leido Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui M. X., UAB „Vanlikta“ darbuotojui, be rašytinės darbo sutarties su UAB „Vanlifa“ dirbti šioje įmonėje virėju.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu administracinę bylą J. V. atžvilgiu nutraukė, jai nepadarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Šalies argumentai

Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi Institucijos apeliacinį skundą patenkino, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu J. V. pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 3000 Lt dydžio baudą. Teismas nurodė, kad J. V. jos vadovaujamoje bendrovėje leido dirbti Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui M. X. nelegaliai. Šis darbuotojas pagal UAB „Vanlifa“ ir UAB „Vanlikta“ vadovų susitarimą dirbo apie tris savaites tam, kad pamokintų dirbti UAB „Vanlifa“ darbuotojus. M. X. buvo legaliai įdarbintas UAB „Vanlikta“, tačiau turėjo leidimą dirbti tik restorano virėju šios bendrovės restorane „Pekinas“. Leidimo dirbti kitoje darbo vietoje ir atlikti kitas darbo funkcijas šis užsienio valstybės pilietis neturėjo. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai griežtai reglamentuoja užsieniečių įdarbinimo tvarką ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punkto nuostatas, darytina išvada, jog užsienio respublikos piliečiui, turinčiam leidimą dirbti Lietuvoje, nėra leidžiama dirbti kitoje darbo vietoje ir atlikti kitas darbo funkcijas, nei yra nustatyta jam išduotame leidime. Teismas kritiškai vertino J. V. versiją, kad neva minėto darbuotojo nesiejo darbo santykiai su UAB „Vanlifa“, kadangi jis buvo tik savo darbdavio pavedimu laikinai atvykęs mokyti restorano virėjų. Teismas pripažino, jog kito virėjo mokymas neabejotinai yra darbas ir M. X. UAB „Vanlifa“ dirbo nelegaliai. J. V., vadovavusi šiai bendrovei tuo metu, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės patalpose nebūtų leidžiama dirbti užsieniečiui, neturinčiam leidimo dirbti šioje įmonėje ir šioje darbo vietoje. Leidusi savo vadovaujamoje bendrovėje asmeniui dirbti nelegaliai, J. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantė nesutinka su tuo, jog leido dirbti vadovaujamoje bendrovėje Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui M. X. be leidimo ir be darbo sutarties, nes, kaip ji nurodo, M. X. dirba pagal darbo sutartį ir su leidimu UAB „Vanlikta“ ir jokiose kitose įmonėse nėra dirbęs, o 2008 m. vasarą kelis kartus restorane „Didžioji Kinija“ apmokė šio restorano personalą naujų patiekalų gamybos. Teigia, kad ji ir M. X. vienas kito nematė, ji jam jokių nurodymų nedavė, už jokį atliktą darbą nemokėjo ir darbiniai santykiai jų nesiejo, nes jo darbo vieta buvo tik UAB „Vanlikta“. M. X. UAB „Vanlifa“ ne dirbo, o tik mokė virėją. Prieštaraudama teismo išvadai, jog kito virėjo mokymas neabejotinai yra darbas ir kad UAB „Vanlifa nebuvo užsiregistravusi laisvos darbo vietos bei nesikreipė dėl leidimo Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui M. X. birbti restorane, teigia, kad jos vadovaujamos bendrovės restorane „Didžioji Kinija“ dirbo virėjas Jian Xu iš Kinijos Liaudies Respublikos, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir jokio poreikio registruoti laisvą darbo vietą ar kreiptis dėl papildomo leidimo nereikėjo. M. X. neužėmė kitos darbo vietos ir nevykdė kitų darbo funkcijų, nes jis tik apmokė personalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8.3 punktu iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta tvarkyti reikalų su personalo apmokymu ir panašia veikla ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus. Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarime nėra įrodyto nei vieno nelegalaus darbo objektyvaus bei subjektyvaus požymio, kuriuos būtina ir privaloma nustatyti ir įrodyti. Nėra pažeistos žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir nėra jokiu būdu iškreipta padėtis darbo rinkoje, nes M. X. neužėmė jokios papildomos darbo vietos Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), galiojusio pažeidimo padarymo metu, 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 9 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (18 punktas), todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (10 punktas). Šio aprašo 17¹ punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos. Pažymėtina, kad nors minėtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. A1 – 118, 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1 – 500 nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. neteko galios, tačiau naujai priimta teisės akto redakcija, nagrinėjamoje byloje aktualias leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas, reglamentuoja taip pat.

Šių teisė normų analizė leidžia suponuoti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje bei įmonėje poreikius. Analogišką teisės normų aiškinimo bei taikymo praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575 - 2884/2009).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Kinijos Liaudies Respublikos pilietis M. X. (leidimas Nr. U6-3629, b. l. 17) turėjo dirbti restorano virėju UAB „Vanlikta“ restorane „Pekinas“ (Algirdo g. 28, Vilnius). Šis leidimas, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, užsieniečiui buvo išduoti atsižvelgus į jo profesijos specialistų trūkumą konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Vanlikta“. Tačiau Institucijos pareigūnams atlikus patikrinimą dėl galimų užsienio valstybių piliečių nustatytos įdarbinimo tvarkos pažeidimų, buvo nustatyta, jog minėtas užsienietis restorano virėju faktiškai buvo įdarbintas ir dirbo kitoje įmonėje bei darbo vietoje, t. y. UAB „Vanlifa“ restorane „Didžioji Kinija“ (duomenys neskelbtini), Vilnius), tuo nesilaikant leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytos įdarbinimo tvarkos. Nors byloje yra tarp UAB „Vanlikta“ ir UAB „Vanlifa“ 2005 m. kovo 1 d. sudaryta sutartis dėl UAB „Vanlikta“ virėjo darbo UAB „Vanlifa“ kinų restorano patalpose (b. l. 5 – 6), kurios pagrindu UAB „Vanlikta“ darbuotojui (profesionaliam virėjui) buvo pavesta teikti virėjo paslaugas UAB „Vanlifa“ kinų restorano patalpose, tačiau pažymėtina, kad tokia tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta tarpusavio sutartis negali įtakoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotuose leidimuose dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje nurodytų duomenų - įmonės pavadinimo ir darbo vietos adreso - pakeitimo, kadangi joks tarp ūkio subjektų sudarytas tarpusavio susitarimas negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

Atsižvelgus į tai, kad J. V., būdama UAB „Vanlifa“ direktore, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir tuo pačiu užsieniečių įdarbinimo tvarkos, konstatuotina, jog ji privalėjo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduotai leidimai dirbti būtent jos vadovaujamoje įmonėje. Leidusi dirbti užsieniečiui M. X. savo vadovaujamojoje UAB „Vanlifa“, J. V. pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jos padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad M. X. UAB „Vanlifa“ nedirbo, o tik apmokė šio restorano personalą naujų patiekalų gamybos, yra paneigiama byloje esančiais įrodymais. 2005 m. kovo 1 d. sutartimi UAB „Vanlikta“ įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojas (profesionalus virėjas) UAB „Vanlifa“ priklausančio restorano patalpose teiks virėjo paslaugas. UAB „Vanlifa“ įsipareigojo paruošti vieną darbo vietą UAB „Vanlikta“ darbuotojui kinų virėjui, sudaryti tinkamas darbo sąlygas (b. l. 5 – 6). Pats M. X. 2008 m. liepos 15 d. paaiškinime nurodė, kad 8 val. per dieną dirba virėju UAB „Vanlifa“ priklausančiame restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore J. V. (b. l. 4).

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nutarimą pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius