Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui ūkininkui R. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. K. apeliacinio skundo ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-01-11 šalys pasirašė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IS10/SVT5/1, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovui 150 tonų rapsų, o ieškovas įsipareigojo šiuos rapsus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, pateikė 47,99 tonas rapsų, tačiau ieškovas užskaitė tik 37,926 tonas rapsų iš 150 tonų numatytų. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad sutarties pilnai neįvykdė. Ieškovas nurodė priežastį: 2010-07-18 įvykusį škvalą su ledais. Rapsų pasėlių būklę po 2010-07-18 škvalo įvertino Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus sudaryta komisija, kurios akte konstatuojami 30-35 % laukto rapsų derliaus nuostoliai.

Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo verslininkas, jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkami ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Tokia atleidimo nuo atsakomybės sąlyga yra numatyta ir šalių sudarytos 2010-01-11 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IS10/VT/1 5.7 punkte, kuriame nurodyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Force majeure aplinkybėmis nėra laikomas prastas derlius, bloga ekonominė padėtis. Pagal CK 6.63 straipsnio l dalies l punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos arba netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Pagal CK 6.324 straipsnį, jei pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuotolius. Šiuo atveju ieškovas UAB „Agrorodeo“ pasirinko Sutarties 5.3.2. p. numatytą pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimą iš atsakovo atlyginti visus pirkėjo nuostolius. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl šalys paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinantį elgesio variantą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Apeliacinio skundo vienas iš argumentų yra tas, kad apeliantas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kadangi praėjęs škvalas buvo blogo derliaus priežastimi. Pasak apelianto, 2010-07-18 apie 16 val. Šakių rajone praėjęs škvalas su leidais ne pablogino, o visiškai sunaikino dalį atsakovo rapsų pasėlių, t.y. force majeure aplinkybė, kurios buvimą patvirtina Šakių rajono savivaldybės komisijos 2010-07-22 nuostolių tyrimo aktas, patvirtinantis atsakovo rapsų pasėliams padarytus nuostolius, kad sunaikinta apie 30-35 procentų derliaus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks aktas laikytinas rašytiniu įrodymu [CPK 197 str.], patvirtinančiu aplinkybes dėl 2010-07-18 škvalo su ledais, bei jo padarinius. Pažymėtina, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos sudėtyje, dalyvavo ne tik savivaldybės administracijos atstovai, bet ir kitų valstybinių institucijų, konkrečiai LR Žemės ūkio rūmų, bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, kas leidžia teigti, kad Akte nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos, kaip pagrįstos, jas nustatė specialistai, dirbantys žemės ūkio srityse ir galintys tokius faktus nustatyti.

Tam, kad konstatuoti nenugalimą jėgą (force majeure), turi būti nustatyta, kad yra visi nenugalimą jėgą apibrėžiantys požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-8-83/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 2010 m. spalio 4 d. priimtoje nutartyje išaiškino, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003).

Tačiau visgi, vertinant Akte nustatytą priežastį – škvalą su ledais vasaros metu, kurio pasekoje nukentėjo rapsų pasėlių derlius, teisėjų kolegija sprendžia, jog škvalas vasaros metu nors ir su ledais nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimo ir pardavimo verslu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad Lietuvoje galimos tokios meteorologinės sąlygos, kai vasaros metu praeina škvalas, tame tarpe ir su ledais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuotolius, nes force majeure aplinkybės, šalinančios atsakovo atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo, nebuvo įrodytos. Juolab, kad nustatyta, kad visgi 2010 metais atsakovas nuėmė bent jau 47,99 tonas rapsų derliaus, tačiau ieškovas užskaitė tik 37,926 tonas, šios aplinkybės patvirtina, jog blogos klimatinės sąlygos nesukliudė užauginti bent dalį kultūrų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.212 straipsnyje bei Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuotolius, nes force majeure aplinkybės šioje byloje nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos. Pažymėtina, kad Sutarties 5.7 p. (b.l. 12), šalys susitarė, jog prasto derliaus buvimas nėra šalių susitarimu traktuojamas kaip force majeure aplinkybė.

Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jei pardavėjas iki 2010 m. rugsėjo 15 d. nepristatys pirkėjui viso arba dalies Sutarties 1.1 punkto lentelėje numatyto kiekio, kokybės ir rūšies grūdų, pirkėjo pasirinkimu ir pareikalavimu pardavėjas per 5 dienas nuo pirkėjo pareikalavimo dienos privalės sumokėti 20 procentų dydžio baudą nuo nepristatytų grūdų kainos su PVM (Sutarties 5.3.1 p.), arba pardavėjas privalės atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl tokios pardavėjo pareigos pažeidimo, t. y. padengti skirtumą tarp pirkėjo sudaryto grūdų pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal šią Sutartį nepristatytų grūdų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos ir šioje Sutartyje numatytos nepristatytų grūdų kainos. Be to, pardavėjas privalės pirkėjui atlyginti visas išlaidas, susijusias su nepristatytų grūdų įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriu, bei netesybas, kurias pirkėjas patirs dėl savo įsipareigojimų pagal su klientais sudalytas sutartis pažeidimo (Sutarties 5.3.2 p.). Ieškovas, remdamasis Sutarties nuostatomis reiškė reikalavimą atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl tokios pardavėjo pareigos pažeidimo, t. y. padengti skirtumą tarp pirkėjo sudaryto grūdų pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal šią Sutartį nepristatytų grūdų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos ir šioje Sutartyje numatytos nepristatytų grūdų kainos. Atsakovas neneigia, jog neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki 2010 m. rugsėjo 15 d. nepristatė Sutartyje nustatytos rūšies, kokybės ir kiekio grūdų, tačiau apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kad ta aplinkybė, kad jis nepateikė reikiamo kiekio rapsų, nereiškia, kad ieškovas privalėjo pirkti jo nepateiktą kiekį grūdų iš trečiųjų asmenų. Pažymėjo, kad kitą kiekį grūdų galėjo pateikti kiti ūkininkai, parduodami didesnį kiekį grūdų nei buvo įsipareigoję sutartimi. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokį kiekį rapsų grūdų jis ketino įsigyti pagal kitas sutartis ir kokį kiekį grūdų įsigijo. Nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovui įvykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas reikiamą kiekį rapso grūdų vis vien būtų supirkęs. Tokiu atveju papildomai rapso grūdų ieškovas būtų pirkęs tik todėl, kad juos pardavęs trečiajam asmeniui Vokietijos kompanijai Cargill GmbH, galėtų gauti papildomas pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai neįrodyti ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais [CPK 178 str.], todėl nėra reikšmingi sprendžiant atsakomybės klausimą.

Teisėjų kolegija atmeta ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą atsikirtimą, jog dalies ieškovo pasėlių sunaikinimas negali būti sąlyga atleisti atsakovą nuo sutartinės atsakomybės ir dėl to, kad Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas privalo pristatyti ieškovui tik savo išaugintus rapsus, t.y. atsakovas, vykdydamas prievoles, galėjo pristatyti ieškovui tiek savo, tiek ir kitų asmenų užaugintus ir iš jų įsigytus rapsus. Nors pagal Sutarties 1.5 punktą atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už Sutarties nevykdymą, galėjo pristatyti ir kitų Lietuvos augintojų užaugintas kultūras, tačiau teismas sprendžia, kad pagal Sutarties pobūdį (Sutartis iš esmės atitinka grūdų užauginimo konkrečiam pirkėjui sutartį) bei ūkininko veiklos specifiką, atsakovas neturėjo pareigos pristatyti ieškovui ir kitų augintojų grūdų. Vertindama atsakovo atsakomybės apimtį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog realiai Sutartį įvykdyti atsakovas galėjo tik užauginto derliaus apimtimi.

Kadangi Šakių rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, ūkininko R. K. prašymu (2010-07-19), apžiūrėjusi ir įvertinusi škvalo su ledais padarytą galimą žalą 2010 m. derliui, nustatė, jog ūkininkas R. K. prarado 30-35 procentus laukiamo žieminių ir vasarinių rapsų derliaus, tuo tarpu ūkininkas, vykdant sutartines prievoles, pristatė ieškovui iš viso 47,99 tonas rapso, iš kurių ieškovas užskaitė ir nupirko 37,926 tonas ir atsakovas nepardavė pagal Sutartį 112,074 tonos rapso grūdų, teisėjų kolegija sprendžia, jog, remiantis CK 6.251 str. 2 d., yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomų nuostolių dydį, kadangi atsakovas dėl gamtinių sąlygų neteko laukiamo derliaus dalies [30-35 procentų]. Kaip aukščiau nurodyta, toks Aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas, pagrindžiantis aplinkybes dėl škvalo buvimo ir dalies derliaus netekimo. Teisėjų kolegija, mažindama priteistinų nuostolių dydį, vertina ir aplinkybes susijusias su atsakovo turtine padėtimi, ūkininkas yra paėmęs dvi paskolas: iš Banko 380 000 Lt iki 2015-10-18 [b. l. 16-174], iš Kredito unijos 50 000 Lt, todėl pilnas nuostolių atlyginimas galėtų atsakovui turėti sunkių pasekmių, kadangi šių paskolų grąžinimo terminas neilgas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas augina tris nepilnametes dukras [b. l. 119], pats yra tik iš dalies darbingas, darbingumo lygis 55 procentai, todėl jo pastovias pajamas sudaro tik gaunama netekto darbingumo pensija, tuo tarpu pajamos iš ūkio visgi nėra pastovios, tokią išvadą galima daryti ir dėl aukščiau aprašytų aplinkybių, gaunamas derlius priklauso nuo įvairių veiksnių, o tai įtakoja ir gaunamų iš ūkio pajamų dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, remiantis šalių interesų balanso principu, neturėtų būti atsakingas už 30 procentų negauto derliaus, atitinkamai ieškovui padarytus nuostolius mažinant 30 procentų dalimi [{150 t * 30 % } – 37,926 t = 67,074 t; 67,074 t * 910 Lt [vienos tonos pagal šalių sutartį kaina] = 61037,34 Lt; 67,074 t * 1262,58 Lt [vidutinė kaina pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis] = 84686,29 Lt; 84686,29 LT – 61037,34 Lt = 23 648,95 Lt], t.y. priteistina 23 648,95 Lt ieškovui nuostoliams atlyginti. Pirmos instancijos galutinis teismo sprendimas pakeistinas [CPK 326 str. 1 d. 3 p.] ir preliminarus teismo sprendimas pakeistinas [CPK 430 str. 6 d.].

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas (LR CPK 93 str., 430 str. 7 d.). Ieškovas yra sumokėjęs 593 Lt žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 str. 1 d. 7 p. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokėtina pusė žyminio mokesčio, todėl ieškovo naudai priteistina pusė žyminio mokesčio dalies nuo priteistos ieškinio sumos, viso 354,73 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas yra pateikęs duomenis, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 5000 Lt pirmoje instancijoje [b. l. 99-100], 3025 Lt apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bei atsižvelgiant į tai, kad byla savo esme nebuvo sudėtinga, pirmos instancijos teisme praktiškai išnagrinėta per vieną posėdį, apeliacinėje instancijoje skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nors ieškovo advokato teiktose ataskaitose apie tokių išlaidų pagrindimą ir skaičiavimą nurodyta, kad į šias sumas įeina ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, tuo tarpu aukščiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į bylos išnagrinėjimo procesą, bei įvertinus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, teisėjų kolegija mažina iš atsakovo ieškovui priteisiamą sumą advokato pagalbai pagal apmokėti iki 1000 Lt.

Atsakovas yra pateikęs duomenis, kad sumokėjo advokato pagalbai 750 Lt [b.l.121] ir už apeliacinį skundą žyminį mokestį 1185,50 Lt [b. l. 201]. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bei aukščiau įvardintas Rekomendacijas dėl išlaidų dydžio, atsakovo naudai priteistina 200 Lt advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo [CPK 98 str.]. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, apelianto naudai priteistina atmestų reikalavimų dalyje sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pusė [dokumentinis procesas] [CPK 80 str. 1 d. 7 p. 2 d.], t.y. 237,98 Lt.

Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje yra 32,81 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, šios išlaidos priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis valstybės naudai [CPK 88, 93 str. str.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą pakeisti.

2010-12-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo preliminarų teismo sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui ūkininkui R. K. dėl nuostolių atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „Agrorodeo“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ūkininko R. K. (duomenys neskelbtini) 23 648,95 Lt [dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 95 centus] nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti ieškovui UAB „Agrorodeo“ iš atsakovo R. K. 1354,73 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. K. iš ieškovo UAB „Agrorodeo“ 437,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Agrorodeo“ ir atsakovo R. K. lygiomis dalimis 32,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.