- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- A-552-2017-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00235-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7705 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“ ir įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Valdybai 2012 m. gruodžio 19 d. pateikė skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (10.1)-133071, kurio teisėtumas bei pagrįstumas Valdybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo atsisakytas nagrinėti. G. A. pažymėjo, kad teisės aktai nenumato teisės Valdybai atsisakyti nagrinėti skundą, nes teisė apskųsti Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą yra numatyta pačiame sprendime. G. A. atkreipė dėmesį, kad Valdybai skundė ne 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 15-17-18461, o Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7705. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 15-17-18461 anksčiau niekada nebuvo gavęs, todėl ir termino jam skųsti praleisti negalėjo. Pareiškėjo manymu, atsakovas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ( toliau – ir Įstatymo) 37 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 33-35) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., atsižvelgiant į pajamas, gautas 1989-1990 m. dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve, su 2009 m. spalio 26 prašymu kreipėsi į Valdybos Vilniaus skyrių. Kartu su prašymu pateikė įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo 1989-1990 metais turėtos pajamos buvo nustatytos kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2009 m. spalio 26 d. prašymą, Valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyrius, vadovaudamasis Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 86 punktu, pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 15-17-18461, kuriuo pareiškėjui invalidumo pensija nuo 2009 m. gruodžio 1 d. buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, turėtas Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve, taip pat apie invalidumo pensijos perskaičiavimą pareiškėjas buvo informuotas Valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (15.6.2) 15-5-15858. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 16 d. pakartotinai į Valdybos Vilniaus skyrių kreipėsi prašydamas perskaičiuoti jo invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 dienos. Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (10.1) 3-13307 tik dar kartą išsamiai paaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjui paskirta invalidumo pensija, todėl, atsakovo manymu, šis raštas nelaikytinas sprendimu dėl pareiškėjo invalidumo pensijos skyrimo (apskaičiavimo). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (10.1) 3-13307 (30-31) teisėtumo, remdamasi Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido terminą Valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimui apskųsti, taip pat nepateikė įrodymų šiam terminui atnaujinti, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą. Atsakovo manymu, pareiškėjo pakartotinis kreipimasis dėl to paties klausimo dėl sprendimo, kurį apskųsti terminas yra praleistas, negali būti vertinamas kaip įpareigojimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Atsakovas darė išvadą, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 15-17-18461 teisėtumo paduoti, o Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (10.1)3-13307 yra tik paaiškinamojo pobūdžio, todėl Valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 25-27) prašė skundą atmesti. Valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (10.1)3-133071 yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl Valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad apie tai, kokiu pagrindu bei kokiu teisiniu reglamentavimu remiantis pareiškėjui buvo perskaičiuota invalidumo pensija, pastarasis buvo išsamiai informuotas 2009 m. gruodžio 30 d. raštu, todėl teismas darė išvadą, kad Valdybos Vilniaus skyrius, 2012 m. lapkričio 28 d. raštu atsakydamas į naujai pateiktą pareiškėjo 2012 m. lapkričio 16 d. prašymą (iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, nurodytų 2009 m. spalio 26 d. prašyme), tik dar kartą išdėstė 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo pagrindimą, susiklosčiusių faktinių aplinkybių (teismo sprendimas) bei tuo pagrindu pritaikyto teisinio reglamentavimo (Nuostatų 86 p.) apimtyje. Teismas konstatavo, kad Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. lapkričio 28 d. raštu iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios pareiškėjui nebūtų žinomos. Teismas pagrindiniu sprendimu šiuo atveju laikė Valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą, o Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. raštą, kurio pagrįstumą Valdyba skundžiamu 2012 m. gruodžio 28 d. raštu atsisakė nagrinėti, teismas laikė tik informacinio ir pasikartojančio turinio raštu, nes juo nebuvo priimtas joks pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos turintis sprendimas.
Teismas pažymėjo, jog pensijos skyrimas / neskyrimas yra įforminamas sprendimu, pareiškėjui invalidumo pensija buvo paskirta 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 15-17-18461, todėl, siekiant, kad būtų perskaičiuota pensija ir priimtas kitokio pobūdžio sprendimas, tokiu atveju pirmiausia reikėtų ginčyti pagrindinį 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad, kol minėtas sprendimas yra galiojantis, tiek Valdybos Vilniaus skyriaus, tiek Valdybos raštų turinys negali būti prieštaraujantys pagrindinio sprendimo priėmimo pagrindui, o tuo atveju, jei skundžiamu Valdybos sprendimu dėl tam tikrų priežasčių būtų panaikintas Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. raštas (iš esmės nesukeliantis teisinių pasekmių), pagrindinis Valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 15-17-18461, kurio pagrindu pareiškėjui šiuo metu yra mokama invalidumo pensija, liktų galioti. Teismas darė išvadą, kad Valdyba, skundžiamu raštu atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, teisingai nurodė, jog tokio pobūdžio ginčo atveju pareiškėjas pirmiausia turėtų reikšti reikalavimą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo / pakeitimo (skundą per 3 metus paduodant Valdybai). Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamu raštu Valdyba nors ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. rašto teisėtumo, tačiau taip pat ir nepaneigė Valdybos Vilniaus skyriaus rašto turinio pabrėždama, jog 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjui išsamiai paaiškino dėl aplinkybių, susijusių su invalidumo pensijos perskaičiavimu. Taip pat Valdyba skundžiamame 2012 m. gruodžio 28 d. rašte pareiškėjui suteikė terminą iki 2013 m. sausio 18 d. pateikti įrodymus, kurių pagrindu galėtų būti svarstomas termino atnaujinimo klausimas dėl 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo teisėtumui nagrinėti, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas Valdybai buvo paduotas dėl jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliančio Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo, konstatavo, kad Valdyba 2012 m. gruodžio 28 d. raštu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
Teismas pažymėjo, kad byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog Valdybos veiksmai priimant 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą nagrinėjamu atveju nelaikytini pažeidusiais pareiškėjo teisių. Teismas, pripažinęs Valdybos veiksmus nepažeidžiančiais pareiškėjo teisių, netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo Valdybai atsakyti į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
III.
Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 59-63) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Valdybą išnagrinėti jo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą.
G. A. pabrėžia, kad skundė 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7705, kadangi atsakovas be pagrindo atsisakė nagrinėti jo skundą. Pareiškėjas vadovaujasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad jo teisių pažeidimas yra pats faktas, kad atsakovas atsisakė nagrinėti jo skundą, todėl atsakovas įpareigotinas skundą išnagrinėti. Pareiškėjas paaiškina, kad, siekdamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą, nesiekia valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos perskaičiavimo, neginčija pensijos dydžio, bet prašo apskaičiuoti ir grąžinti pensijos nepriemoką nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. lapkričio 2 dienos. G. A. pažymi, kad niekada nėra gavęs ar kitaip susipažinęs su 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 15-17-18461. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir daro išvadą, kad teismo sprendimas priimtas paviršutiniškai ištyrus bylai svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68-70) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Valdybos Vilniaus skyrius pabrėžia, kad pareiškėjui buvo išsiųstas informacinio-paaiškinamojo pobūdžio 2012 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (10.1)3-133071, kuris pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis nėra gavęs ar kitaip susipažinęs su 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 15-17-18461, kadangi pareiškėjas 2012 m. lapkričio 16 d. prašyme pakartojo 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. lapkričio 2 d. prašymuose išdėstytus motyvus ir reikalavimus.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75-78) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Valdyba skundžiamame sprendime konstatavo Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (10.1)3-13307 išdėstytų aplinkybių ir argumentų teisingumą, nurodė pagrindą, kuriuo remiantis keisti Valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 15-17-18461 nėra teisinio pagrindo, todėl daro išvadą, kad apelianto teiginys, jog jo skundą buvo atsisakyta nagrinėti, nėra pagrįstas. Atsakovas laiko klaidinančiu pareiškėjo teiginį dėl skundo tikslo susigrąžinti pensijos nepriemoką, kadangi, pasak Valdybos, negalima apskaičiuoti invalidumo pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d., prieš tai nepaskyrus šios pensijos nuo 2002 m. rugsėjo 12 dienos. Atsakovas nurodo, kad išsamiau apie 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 15-17-18461 paskirtos invalidumo pensijos apskaičiavimą pareiškėjas buvo informuotas Valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (15.6.2)15-5-15858, kuris buvo parengtas remiantis pareiškėjo 2009 m. gruodžio 15 d. žodiniu prašymu. Atsakovas daro išvadą, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo žinoma apie Valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 15-17-18461. Atsakovo manymu, pakartotinis kreipimasis tuo pačiu klausimu į subjektą, kurio ankstesnį sprendimą apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka terminas praleistas, negali būti vertinamas kaip įpareigojimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido Valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 15-17-18461 apskundimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Valdybos teritorinio skyriaus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad skundas Valdybai buvo paduotas dėl jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliančio ir jo teisių nepažeidžiančio, informacinio pobūdžio Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo, o pareiškėjo pensijos skyrimo klausimas buvo išspręstas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 15-17-18461, kurio pareiškėjas neskundė.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nes teismas netinkamai identifikavo tarp šalių kilusį ginčą ir neteisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skundė teismui ne Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus jo pensijos paskyrimo klausimu, o Valdybos atsisakymą nagrinėti jo 2012 m. gruodžio 19 d. skundą. Taigi teismas visu pirma privalėjo patikrinti Valdybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įstatymo 37 straipsnis nustato, kad suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Skundų nagrinėjimo Valdyboje tvarką reglamentuojančių Taisyklių 6 punktas numatė, kad skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.
Tų pačių Taisyklių 25 – 32 punktai nustato atvejus, kada skundas gali būti persiunčiamas, nenagrinėjamas, jo nagrinėjimas sustabdomas ar nutraukiamas. Taisyklių 31 punktas leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.
Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Valdyba, gavusi skundą dėl Valdybos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į Valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas perskaičiuoti jo gaunamą pensiją.( Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 6 punkto prasme tai buvo prašymas pensijos mokėjimo klausimu) Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (10.1)3-13307 ne tik paaiškino pareiškėjui jo gaunamos pensijos apskaičiavimo tvarką, bet ir atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo pensiją, tuo išreikšdamas viešojo administravimo subjekto valią netenkinti pareiškėjo prašymo. Šis atsisakymas atlikti veiksmus yra individualus administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir sukėlęs jam teisines pasekmes, kurį atsakovui ir skundė pareiškėjas. G. A. į Valdybą skundu kreipėsi 2012 m. gruodžio 19 d., t.y. nepraleidęs teisės aktuose numatyto termino Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimui Nr. (10.1)3-13307 apskųsti.
Dėl šios priežasties Valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo. To atsakovas, nepaisant atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytų argumentų, nepadarė, nes tiek atsakymo pareiškėjui pavadinimas, tiek turinys rodo, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.
Atsakovas skundžiamą sprendimą grindė Taisyklių 31 punktu ( kai skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą), tačiau pareiškėjas , teikdamas skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (10.1)3-13307 nepraleido termino, o 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo neskundė, todėl atsakovas atsisakė nagrinėti jo skundą netinkamu teisiniu pagrindu.
Vadovaudamasi tuo, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), neteisingai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas akivaizdžiai netinkamai atsakė į G. A. skundą, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas, ir atsižvelgiant į būtinybę atlikti papildomus Valdybos kompetencijai priskirtus veiksmus, įvertinti skundo formos ir turinio atitikimą Taisyklių reikalavimams, Valdyba įpareigojama išnagrinėti G. A. skundą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
G. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7705 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti G. A. 2012 m. gruodžio 19 d. skundą iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.