Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

- 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo;

- 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 26 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, (2022 m. rugpjūčio 9 d. bausmę atliko) teistumas neišnykęs,

- 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei paskirta intensyvi priežiūra, S. J. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė, elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji, 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 15.25 val. įmonės APB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdama prekybos salėje į su savimi turėtą rankinę įsidėjo džemperį „Calvin Klein“, 59,99 Eur vertės, džemperį „HUGO“, 99,90 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjusi už prekės, tokiu būdu pagrobė prekių už 159,89 Eur ir APB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 159,89 Eur dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. vasario 22 d. įtariamojo apklausos protokole S. J. kalta prisipažino ir parodė, kad oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje registruota, teista, narkotinių priemonių nevartoja. Galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. 2023 m, rugsėjo 6 d. kartu su pažįstamu M. M. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prospekte, minėtoje parduotuvėje ji apžiūrėjo drabužius, atsimena, kad paėmė džemperį „Hugo“, kokia jo kaina buvo neatsimena, jis buvo su nuolaida, jai atrodo kainavo apie 100 Eur, magnetinės apsaugos lygtais nenuėmė, rankinėje turėjo foliją, greičiausiai ja apsuko magnetinę apsaugą. Džemperį įdėjo į rankinę ir išėjo iš parduotuvės, pro vartelius praėjo ramiai, signalizacija nesuveikė. Tuokart jai atrodo pavogė tik šį džemperį. Ką pavogė M. ji nematė, daiktus kiekvienas jos vogė sau. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi (2 t., el. b. l. 40-42).

2024 m. kovo 14 d. įtariamojo apklausos protokole S. J. parodė, kad, kad laikosi savo parodymų, duotų 2024 m. vasario 22 d., todėl smulkiai jų nekartos, tik dar kartą paaiškins ir papildys, kad galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. 2023 m, rugsėjo 6 d. kartu su pažįstamu M. M. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prospekte, minėtoje parduotuvėje ji pavogė džemperį „Hugo“, apie 100 Eur vertės, taip pat dar pirminės apklausos metu nepaminėjo, kad pavogė džemperį „Calvin Klein“, apie 60 Eur vertės. Minėtus drabužius išsinešė pro kasas nesusimokėjusi, rankinėje turėjo foliją, greičiausiai ja apsuko magnetinę apsaugą. Ką pavogė M. ji nematė, daiktus kiekvienas jos vogė sau. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi, prašo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka (2 t., el. b. l. 81-83).

2023 m. rugsėjo 15 d. liudytojo apklausos protokole J. B. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15.09 val. į parduotuvę atėjo vyras ir moteris. Vyras buvo (duomenys neskelbtini) gymio, tamsių plaukų, moteris šviesi, su raudonais plaukais. Pamačiusi juos pagalvojo, kad jie užsieniečiai, užėjo pasižvalgyti po parduotuvę. Matė, kaip jie nešiojasi rūbus matuotis, moteris vyrui rodė baltai juodą žaketą, kuris vėliau buvo pasisavintas, vyras nuėjo į kabiną pasimatuoti, išėjus nieko nepirko ir tada priėjo prie kasos ir paklausė lietuviškai“ „ar skyrius tik moterims“, ir nuėjo į salės galą, ką ten jis darė ji nematė. Kai aptarnavo klientą, vyras su moterim išeidinėjo iš parduotuvės ir suveikė vartai, pradėjo cypti, tada jie greitai pasišalino. Nuėjusi į vietą kur jie žiūrinėjo prekes, pamatė, kad į vieną rūbą buvo sukišti magnetai nuo kitų rūbų. Tada peržiūrėjus parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad užėję į parduotuvę vyras ir moteris rinkosi įvairius rūbus. Vyras išsirinkęs dvejus marškinėlius BOSS, atsidaręs kuprinę įsidėjo juos į ją. Vėliau paėmė matuotis džemperį Calvin Klein ir marškinėlius, - nusinešė juos į matavimosi kabinas. Po kiek laiko išėjęs iš matavimosi kabinų, padėjo atgal marškinėlius, o džemperio Calvin Klein negrąžino. Tikėtina, kad šį džemperį vyras matavimosi kabinose įsidėjo į turėtą kuprinę. Su juo buvosi moteris išsirinko žaketą Calvin Klein, nuėmė nuo jo apsauginį magnetą, paslėpė jį kitame rūbe ir įsidėjo žaketą į turėtą tašę. Vėliau vyras ir moteris nuėjo į kitą salę, kur išsirinko džemperį HUGO. Moteris nuėmė nuo džemperio apsauginį magnetą, paslėpė jį kitame rūbe ir padedant šalia buvusiam vyrui įsidėjo džemperį į turėtą tašę. Vėliau abu (vyras ir moteris) išėjo pro kasas iš parduotuvės nesumokėję. Buvo pavogtos šios prekės: marškinėliai BOSS, kurių pardavimo kaina 53,90 Eur; Marškinėliai BOSS, kurių pardavimo kaina 65,40 Eur; Džemperis Calvin Klein, kurio pardavimo kaina 59,99 Eur; Ž. C. Klein, kurio pardavimo kaina 49,90 Eur; Džemperis HUGO, kurio pardavimo kaina 99,90 Eur (1 t., el. b. l. 33-35).

2023 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus prie parduotuvės, įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) pr. pusės. Įėjimas yra per stiklinės duris, virš kurių užrašas (duomenys neskelbtini), užėjus per duris matome koridorių, kurio gale yra kasos, visur lentynos su drabužiais, po kairę nuo kasų yra matavimosi kabinos. Parduotuvė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., el. b. l. 20-22).

2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad:

- Vaizdo įraše pavadinimu „moteris pavogia dzemperi“, filmuojama parduotuvė, kur yra pakabos su drabužiais. Vaikšo pirkėjai, apžiūrinėja prekes, 15:19 val. ateina vyras ir moteris. Moteris surišti į uodegytę oranžiniai plaukai, liekna, juodas golfas, mėlyni džinsai, juodi kedai, balta tašė per petį, ant rankos juodos spalvos striukė. Vyriškis (duomenys neskelbtini) gymio (panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės), juodi plaukai, juoda barzdelė, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės, pilkas bliuzonas, juoda liemenė, džinsai, batai-juodi, mobilaus ryšio telefonas, laiko prie ausies. Moteris žiūrinėja drabužius, vyriškis ją stebi, moteris paima bluzoną, nuo jo nusega klipsą, žiūrinėja kitas prekes, vyras ją stebi, moteris įsikiša bliuzoną į baltą tašę ir su vyriškiu nueina prie kitų lentynų su drabužiais ir išeina.

- Vaizdo įraše pavadinimu „uzeina ir iseina“, filmuojama parduotuvė ir šiek tiek įėjimas į parduotuvę. 15:09 val. ateina vyras ir moteris, 15:22 val. jie iš parduotuvės išeina.

- Vaizdo įraše pavadinimu „ch05_20230906151412“, filmuojama parduotuvė su prekėm, vyriškis renkasi prekes, paima du drabužius ir išeina, 15:15 val. grįžęs palieka 1 vnt. drabužių ant stalo ir išeina, toliau vaikštinėja ir žiūrinėja prekes.

- Vaizdo įraše pavadinimu „vyras pavagia 3 marškinėlius, moteris džemperį“, filmuojama parduotuvė, 15. 12 val. vaikštinėja vyriškis ir moteris, žiūrinėja prekes. Vyras paima du rūbus nuo stalo ir susideda į kuprinę, prieina prie moters, kuri paima juodai-baltą džemperį ir rodo vyrui, moteris prie vyro nuima nuo drabužio magnetą, vyriškis paima dar du drabužius ir eina į matavimosi kabiną matuotis, išeina iš matavimosi kabinos su vienu drabužiu kurį palieka ant stalo. Tada į matavimosi kabiną įeina moteris su baltu džemperiu nuo kurio nuėmė magnetą ir viską susidėjusi į tašę išeina iš matavimosi kabinos. Abu dar pavaikšto ir pasišalina.

- Vaizdo įraše pavadinimu „vyras vagia 2 marškinėlius“, filmuojamas vyras kuris žiūrinėja prekes, nusiima kuprinę, į kurią deda du rūbus ir vaikštinėja toliau ir išeina (1 t., el. b. l. 53-55).

2023 m. rugsėjo 22 d. dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas aukščiau minėtos vagystės faktas ir įtariamieji, nustatyta, kad galimai šią vagystę įvykdė M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., el. b. l. 59-62).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būdama kartu M. M. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), paėmė džemperį „Hugo“ ir džemperį „Calvin Klein“, rankinėje turėjo foliją, ja apsuko magnetinę apsaugą. Džemperius įdėjo į rankinę ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusi už prekes. S. J. kaltę pagrindžia ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – liudytojos J. B. parodymai, 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo užfiksuoti parduotuvės stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „vyras pavagia 3 marškinėlius, moteris džemperį“, filmuojama į matavimosi kabiną įeina moteris su baltu džemperiu nuo kurio nuėmė magnetą ir viską susidėjusi į tašę išeina iš matavimosi kabinos, vaizdo įraše „uzeina ir iseina“, vyras ir moteris, 15.22 val. iš parduotuvės išeina. 2023 m. rugsėjo 22 d. dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo tarnybiniame pranešime buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė S. J.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. S. J. savo veiksmais pavogė drabužius, kurių vertė yra 159,89 Eur kas yra (3,1 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, darytina išvada, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji, darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi. Darytina išvada, kad S. J. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. J. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji, 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 15.25 val. įmonės APB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdama prekybos salėje į su savimi turėtą rankinę įsidėjo džemperį „Calvin Klein“, 59,99 Eur vertės, džemperį „HUGO“, 99,90 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjusi už prekės, tokiu būdu pagrobė prekių už 159,89 Eur ir APB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 159,89 Eur dydžio turtinę žalą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 94-96).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. J., veikdama tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, susijusį su svetimo turto grobimu (BK 12 straipsnis).

S. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuratūros pareiškime nurodoma, kad jos ats aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę. S. J. nedirba (1 t., el. b. l. 152-154), bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., el. b. l. 192-199), teista (1 t., el. b. l. 180-185). Byloje nepateikta duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. S. J. paskirtos bausmės dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą S. J. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamą veiką įvykdė iš savanaudiškų paskatų. Įvertinus kaltinamosios asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą S. J. skirtina 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

S. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė nebendrinama su 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimo ir kiti klausimai

Kaltinamajai nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu APB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 329,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., el. b. l. 111).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyriaus prokuroro Benedikto Leišio 2024 m. kovo 6 d. nutarimu buvo atskirti du ikiteisminiai tyrimai. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad M. M. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ galimai pagrobė turto už 169,20 Eur, S. J. – už 159,89 Eur. Objektyvių duomenų, kad asmenys būtų veikę kartu nėra, abu jie bendrininkavimo faktą neigia, todėl įtariamosios S. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, tyrimas buvo atskirtas į atskirą ikiteisminio tyrimo bylą (2 t., el. b. l. 55-57).

Civilinis ieškovas APB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo 329,09 Eur sumai. Ikiteisminio tyrimo metu atskyrus ikiteisminius tyrimus konstatuota, jog S. J. pagrobto turto vertė yra 159,89 Eur, ši pagrobtų drabužių suma atitinka ir civiliniame ieškinyje nurodytas pagrobtas prekes ir jų pateiktas kainas. Todėl Civilinio ieškinio dalies dydis dėl S. J. pagrobtų prekių atitinka jų vertes. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dalyje dėl S. J. padarytos žalos yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamoji ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą (2 t., el. b. l. 80), tarp jos veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad APB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš S. J. civiliniam ieškovui APB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 159,89 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai peržiūrėti 2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. J. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo APB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir APB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš S. J. priteisti 159,89 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu vaizdo įrašus peržiūrėtus 2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros metu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajai per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.