Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. M., J. L. dėl žalos atlyginimo, skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja iš gyvenamųjų patalpų Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, savininkės G. M. ir kartu gyvenančios J. L. mokėti nuomos mokestį ir atlyginti žalą už naudojimąsi patalpomis Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, tai yra mansarda (palėpe) virš buto Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje. Patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, 2003-10-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu pripažintos patalpų Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, priklausiniu. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Antra, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-422/2011). Apibendrinant pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Patalpų Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, statusas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį ieškovas atsisako vykdyti – parduoti atsakovei G. M..

Teismas nustatė, kad patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l.6,7). Patalpos Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, priklauso nuosavybės teise atsakovams (b.l.8,9). Rašytinis įrodymas (b.l.8,9) rodo, kad patalpos Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, privatizuotos 1993 metais, pripažintos tinkamomis naudotis 2009 metais. Butų patikrinimo aktai (b.l.18-21) rodo, kad Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, yra mansarda be patogumų. LR CK 6.581 str. numato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalykas gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas, jo dalis, butas, izoliuota gyvenamoji patalpa. Savarankišku nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis, pagalbinės patalpos. Atsakovai teismui pateikė 2000-04-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą (b.l.66,67), kur patalpa Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, įvardinta kaip pagalbine. 2003-10-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu (b.l.68-73) patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, pripažintos kaip patalpų Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, priklausinis. Prokuroro 1995-12-27 nutarime (b.l.61) patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, įvardinamos kaip palėpė. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas reikalauja, kad atsakovai mokėtų nuomą, kad namas turi palėpę, kuri pripažinta atsakovų turimo pagrindinio daikto priklausiniu (LR CK 4.19 str.), kurios atsakovai neprivatizavo, nes ieškovas nevykdo teismo sprendimo.

Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovo argumentai dėl padarytos žalos išgalvoti. Patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, neatitinka atskirai, savarankiškai patalpai keliamų reikalavimų, jose nėra atskiros mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės įrangos, jos funkciškai tiesiogiai priklauso ir susijusios su pagrindinėmis namo konstrukcijomis, yra pripažintos gyvenamosios patalpos Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, priklausiniu. LR CK 6.581 str. numatyta, kad savarankiškos nuomos sutarties dalyku negali būti pagalbinės patalpos. Ieškovas reikalauja pinigų už priklausinio Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, nuomą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalis sieja prievoliniai santykiai, nei dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko daikto valdymo teisės. Atsakovai nemokėjo už buto nuomą, nes neturėjo jokios prievolės ieškovui mokėti nuomos mokestį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad siuntė atsakovams sąskaitas ir reikalavo mokėti už patalpų nuomą. Nėra jokio teisnio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovų skolą.

Tiek sutartinės tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju be kitų civilinės atsakomybės sąlygų pirmiausia ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 str.). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų neteisėtus veiksmus, nes jie nuosavybės teise esančiame bute Liepkalnio g. 90-1, Vilniuje, gyvena teisėtai, o patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, pripažintos teismo sprendimu priklausiniu. Nesumokėti nuompinigiai yra skola, o ne žala, todėl iš atsakovų nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Teismas ieškinį atmeta, nes patalpos Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, negali būti pagal LR CK 6.581 str. nuomos sutarties dalyku dėl netinkamumo gyventi. Ieškovas neskiria skolos už buto nuomą nuo žalos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodydamas faktines aplinkybes neįrodė nei skolos, nei žalos, nei neteisėtos nuosavybės užvaldymo fakto. Atsakovai teismui pateikė įrodymus – teismo sprendimus dėl patalpų Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje, daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu, atsakovių teisių į ginčo patalpas. Patalpų teisinė registracija nesukuria teisės reikalauti iš atsakovių nei žalos atlyginimo, nei nuomos mokesčio, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsisako vykdyti teismo sprendimus dėl ginčo patalpų Liepkalnio g. 90-4, Vilniuje.

Atsakovai teismui įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str., bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, nes nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.