Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1262/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-29
Bylos Nr.
1-209-1262/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22136-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantė Greblikaitė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1262/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22136-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rimantė Greblikaitė,sekretoriaujant Inesai Neverbickaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui,kaltinamajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravęs, laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. 2025 m. birželio 24 d. apie 16.25 val., „(duomenys neskelbtini)“ parke, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. D., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. D. į veidą, dėl ko šis nukrito ir galva atsitrenkė į grindinį, taip nukentėjusiajam S. D. padarė dešinės akies srities minkštųjų audinių sumušimą, muštinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, kairės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio linijinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvomis po smegenų dangalais dešinėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia nesunkiai sužalojo kitą žmogų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

R. M. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, teismui parodė, kad nukentėjusiajam sudavė, nes pastarasis pasakė jam nemalonų žodį. Nukentėjusiajam sudavė kumščiu vieną kartą. Nukentėjusiojo jis nepažinojo. Viskas įvyko po Joninių, kai ji susitiko su draugais ir tada įvykio vietoje atsidūrė ir nukentėjusysis, kuris buvo labai įkyrus. Nurodė, kad alkoholis galėjo lemti jo tokį poelgį, nes jeigu jis būtų buvęs blaivus – taip nebūtų pasielgęs. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti, tačiau kol kas nėra atlyginęs nei dalies žalos. Labai gailisi ir norėtų atsukti laiką atgal ir daugiau taip nebesielgs (2 t., b. l. 100–102).

Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. D. parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. ryte jis atsikėlė ir dar jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Po pietų nusprendė nueiti į (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) parką, esantį (duomenys neskelbtini). Ten sutiko pažįstamą vyrą vardu A. ir iš matymo pažįstamą vyrą. Jie trise išgėrė alkoholio. Jis buvo stipriai apsvaigęs, todėl tiksliai aplinkybių neprisimena. Nepamena, kad parke būtų buvę kitų, nepaminėtų asmenų, taip pat nepamena, kad būtų kilęs konfliktas. Kokiomis aplinkybėmis jis patyrė sužalojimus, nežino. Pabudo ligoninėje. Vyriškio vardu R. nepažįsta. Pretenzijų dėl sužalojimo neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš. Papildomai nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Kaltininkui jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 33–36, 39–41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P., parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. apie 16.00 val. su sutuoktine V. P. vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) parke, Kaune. Apie 16.23 val., eidami link (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo prie suoliuko stovinčią keturių vyrų kompaniją ir netoliese sėdinčią moterį. Atkreipė į juos dėmesį, nes garsiai grojo muzika. Kai pasuko į takelį, kuriame buvo minėti asmenys, apie 16.25 val., pamatė, kad tamsiaplaukis vyras, vilkėjęs baltą sportinį bliuzoną ir pilkas kelnes, užsimojo ir dešine ranka sudavė smūgį kitam vyrui į galvą. Nukentėjęs vyras iškart nukrito ant asfaltuoto tako ir nejudėjo. Jis su sutuoktine nuėjo link prekybos centro „Rimi“ ir telefonu iškvietė pagalbą. Po to sulaukė policijos pareigūnų ir parodė jiems įvykio vietą. Prisimena, kad po smūgio sudavimo netoliese sėdėjusi šviesiaplaukė moteris, vilkėjusi žydros spalvos striukę, pasišalino. Trys vyrai, kurį laiką buvo prie nukentėjusio vyro. Tada kaltininkas ir plikas vyras, vilkėjęs šviesiai pilkos spalvos megztinį, nuo nukentėjusio vyro pasišalino nueidami keliolika metrų. Po kelių minučių minėti du vyrai ir vyras, vilkėjęs tamsios spalvos drabužius, atvykęs paspirtuku, nukentėjusį vyrą pakėlė ir pasodino ant suoliuko. Įvykį jis stebėjo iš tolo, negali pasakyti, ar prieš smūgio sudavimą buvo kilęs konfliktas. Iki smūgio sudavimo vyrai elgėsi ramiai, susistumdymo nebuvo (1 t., b. l. 50–53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. K. parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. apie 15.00 val. ji su drauge E., kurios pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nežino, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parką ir atsisėdo ant suoliuko. Buvo šviesus paros metas, parke buvo daugiau žmonių ir netoli jų sėdėjo vyriškių kompanija. Vienas iš vyrų, kurio nepažįsta priėjo pasisveikinti. Po to tas vyras sugrįžo prie kitų vyrų. Netrukus draugė E. išėjo namo pasiimti striukės, o ji pasiliko parke. Tada matė du vyrus, kurie tarpusavyje kalbėjosi. Kiek girdėjo, vieno iš jų vardas S.. Pastarasis netrukus nukrito ant žemės ir neatsikėlė. Ji išsigando, todėl iš tos vietos pasišalino. Ar prieš įvykį vyrai gėrė alkoholinius gėrimus, ji nematė. Jokio triukšmo, riksmų negirdėjo. Įvykio metu pati buvo išgėrusi alkoholio ir apsvaigusi. Apklausta papildomai, nurodė, kad iš tiesų pati nieko nematė, tik spėliojo, kad nukentėjusiam vyrui buvo suduotas smūgis į veidą. Ji nematė, kaip vyriškis nugriuvo ant žemės. Jos parodymai nuo paaiškinimų, kuriuos davė įvykio vietoje, skiriasi, nes įvykio dieną ji buvo neblaivi (1 t., b. l. 62–65, 68–71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. jis namuose vartojo alkoholį. Po pietų telefonu susisiekė su savo draugu M. (M. T.) ir susitarė susitikti „(duomenys neskelbtini)“ parke. Pavakare jis nuėjo į parką ir susitiko su M.. Jie kartu stovėjo ir rūkė, matė prie suoliukų ant žemės gulintį nepažįstamą vyrą. Prie to vyro buvo gal trys vyrai, iš kurių vieną pažįsta iš matymo, jo vardas R. (R. M.). Jis su M. nuėjo prie gulinčio vyro, šį pakėlė ir pasodino ant suoliuko. Kaip suprato, tas vyras buvo neblaivus. Ant šio kūno sužalojimų jis nepastebėjo. Konflikto ar muštynių jis nematė. Nukentėjusio vyro nukritimo aplinkybių nežino. Įvykio metu pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai aplinkybių neprisimena. Apklaustas papildomai, nurodė, kad jis nematė S. nukritimo aplinkybių, taip pat nematė, kad kažkas šį būtų mušęs ar sužalojęs. Prisimena, kad su M. nukentėjusį vyrą pakėlė nuo žemės. Šis įvykis jam jokio neigiamo poveikio nepadarė (1 t., b. l. 74–77, 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. T., parodė, kad 2025 m. birželio 24 d. namuose vartojo alkoholį. Po pietų nuėjo į (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) parką. Čia sutiko savo draugą A. (A. M.). Kartu su šiuo buvo keli, galimai trys, vyrai. Iš pastarųjų jis iš matymo pažinojo R. (R. M.). Bendraudamas su A. jis išgirdo garsą, ir atsisukęs pamatė ant žemės gulintį vyrą, kurio prieš tai nebuvo. Jis su A. tą vyrą pakėlė nuo žemės ir pasodino ant suoliuko. Ant vyro kūno sužalojimų nematė. Po to jis, A. ir R. pradėjo eiti link namų. Įvykio dieną buvo apsvaigęs, todėl aplinkybių neprisimena. Apklaustas papildomai, nurodė, kad įvykio dieną jis laiką leido su visais paminėtais vyrais. Konflikto ar smurto veiksmų nematė (1 t., b. l. 86–89, 92–95).

2025 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti „(duomenys neskelbtini)“ parke. Apžiūros metu prie suoliuko buvo rastos dvi raudonos spalvos dėmės, iš kurių paimta nuoplova. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 20–22, 23–30).

2025 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais daryti įrašai.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250624-163340UTC+0300“ matyti kaip policijos pareigūnė parke prieina prie suoliuko, ant kurio guli vyras, vilkintis mėlynos spalvos džinsines kelnes, tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos megztinį. Girdimas pareigūnės balsas: „galva praskelta“ ir ant vyro galvos matomos raudonos spalvos dėmės. Toliau vaizdo įrašė užfiksuotas policijos pareigūnės pokalbis su trimis vyrais, kurie pasakoja įvykio aplinkybes. Vienas iš vyriškių nurodo, kad: „pasakė žodį ir daviau bliuskę ir viskas“. Toliau vaizdo įraše matoma ir girdima kaip policijos pareigūnė nueina prie dviejų vyrų, dar vėliau prie moters ir jų visų teiraujasi apie tai ar jie matė kokias nors aplinkybes, pastarieji papasakoja tai, ką matė. Vėliau vaizdo įraše matomas prie pareigūnės prieinantis vyras (pranešėjas), kuris nurodo jam žinomas įvykio aplinkybes.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250624-165303UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnės ir kaltinamojo pokalbis, kuriame kaltinamasis nurodo, kad nepažįsta nukentėjusiojo ir nurodo, kad „truktelėjo“ jam vieną kartą.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250624-165836UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnės ir moters pokalbis, pastaroji papasakoja apie įvykį.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250624-163401UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas atlieka R. M. dalinę apžiūrą. Vėliau matyti kaip alkoholio kiekio matuokliu tikrinamas vyrų neblaivumas. Užfiksuota, kad R. M. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250624-165902UTC+0300“, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu K. K. nustato 1,58 promilių neblaivumą. Po to matyti kaip policijos pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą (1 t., b. l. 138–142).

2025 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas telefoninio skambučio įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95508767629, skambučio pradžia _ 2025-06-24 16_27_01)“. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojo. Pokalbio metu pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) parke geria žmonės ir kad ką tik vienas trenkė kitam, pastarasis dabar guli be sąmonės. Toliau pareiškėjas tikslina duomenis, kurioje vietoje yra vyrai ir nurodo kaip apsirengęs užpuolikas (1 t., b. l. 143–145).

2025 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadoje užfiksuota, kad S. D. nustatyti sužalojimai: dešinės akies srities minkštųjų audinių sumušimas, muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, kairės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio linijinis lūži su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvomis po smegenų dangalais dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smūgio į dešinės akies sritį, po kurio nukentėjusysis griūdamas atsitrenkė pakaušio kaire puse į kietą paviršių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Dešinės akies srities minkštųjų audinių sumušimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kitas sužalojimas (galvos trauma) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 135–137).

2025 m. liepos 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl neblaivių asmenų viešoje vietoje nurodyta, kad 2025 m. birželio 25 d. apie 16.25 val. R. M. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Ta pati informacija užfiksuota alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvite (1 t., b. l. 164, 167).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis 2025 m. birželio 24 d. apie 16.25 val., „(duomenys neskelbtini)“ parke, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. D., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. D. į veidą, dėl ko šis nukrito ir galva atsitrenkė į grindinį, taip nukentėjusiajam padarydamas dešinės akies srities minkštųjų audinių sumušimą, muštinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, kairės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio linijinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvomis po smegenų dangalais dešinėje, tai yra, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, yra įrodyta visiškai.

Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta, visų pirma, jo paties prisipažinimu, kad 2025 m. birželio 24 d. apie 16.25 val., „(duomenys neskelbtini)“ parke, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. D., tyčia kumščiu jam sudavė vieną kartą į veidą, dėl ko šis nukrito ir galva atsitrenkė į grindinį. Pats nukentėjusysis S. D. nors ir nurodė, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nepamena įvykio aplinkybių, tačiau nurodė, kad tą dieną jis tikrai buvo „(duomenys neskelbtini)“ parke, esančiame (duomenys neskelbtini) ir kad ten sutiko pažįstamą vyrą vardu A. ir dar vieną iš matymo pažįstamą vyrą. Vis dėlto, kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo P. P. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas kartu su sutuoktine eidami parke pastebėjo prie suoliuko stovinčią keturių vyrų kompaniją, o praėjus kelioms minutėms, pamatė, kad tamsiaplaukis vyras, vilkėjęs baltą sportinį bliuzoną ir pilkas kelnes, užsimojo ir dešine ranka sudavė smūgį kitam vyrui į galvą, po to nukentėjęs vyras iškart nukrito ant asfaltuoto tako ir nejudėjo. Taip pat liudytojų A. M. ir M. T. parodymais, kuriuose užfiksuota, kad nors jiedu ir nematė smūgio momento, tačiau pamatė ant žemės gulintį vyrą, kurį vėliau pakėlė nuo žemės. Nukentėjusiajam S. D. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 66/2025(1).

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, jis suvokė, kad suduodamas kumščiu nukentėjusiajam S. D. į veidą elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Praeityje teistas, teistumai išnykę (2 t., b. l. 13–17), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 21). Kaltinamasis išsiskyręs, turi 6 metų vaikų, yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 6), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2014-2025 m. laikotarpyje lankėsi 7 kartus. Gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, alkoholio vartojimo, priklausomybių sindromo (F10.5; F10.2) (2 t., b. l. 7). Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

IV. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinė ieškovė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė 1115,29 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 102–104). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo S. D. gydymu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis S. D. buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų traumos, išsiliejusio kraujo į galvos smegenis. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Niš viso, nukentėjusiajam suteiktų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 1 115,29 Eur. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo R. M..

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė (1 vnt.), kurioje išsaugoti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais daryti įrašai, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Kompaktinė plokštelė (1 vnt.), kurioje išsaugotas telefoninio pranešimo BPC garso įrašas, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Kompaktinė plokštelė (1 vnt.), kurioje išsaugoti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Biologinių pėdsakų nuoplova, paimta įvykio vietos apžiūros metu, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Radvilėnų pl. 1C, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinės ieškovės - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo R. M. 1115,29 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiolikos eurų ir dvidešimt devynių centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su policijos pareigūnų vaizdo registratoriais darytais įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- biologinių pėdsakų nuoplovą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Radvilėnų pl. 1C, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rimantė Greblikaitė