- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- Ik-525-505/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo
- Trečiasis asmuo
- Ž. K., S. J., R. K., A. J.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 11.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
dalyvaujant pareiškėjos A. L. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Lionelai Gelmanienei, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atstovams Jurgitai Baltauskienei, Konradui Augučiui,
nedalyvaujant pareiškėjai A. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., S. J., R. K., A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Ž. K., S. J., R. K., A. J., dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvertinimo ataskaitą Nr. 07-09-L41 (toliau tekste – Ataskaita); 2) panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) Lt, I. K. įpėdiniams – 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) ir A. J. įpėdiniams – 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti 658000 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių Lt) vertės kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658000 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių Lt) kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (I t., b.l.181-183).
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt kompensacija, administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvertinimo ataskaitą Nr. 07-09-L41 nutraukė bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b.l.25-31).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliantės A. L. apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalis, taip pat teismo sprendimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalies, bei dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti 658 000 Lt vertės kompensaciją už 10 buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658 000 Lt kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyje dėl tokių veiksmų atlikimo pareiškėjos A. L. atžvilgiu grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą (II t., b.l.72-81).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, o jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su kompensacijos dydžio nustatymu už natūra negrąžinamą butą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas 2008 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams (2007 m. rugsėjo 26 d.) nuo turto vertės nustatymo (2007 m. rugsėjo 26 d.). Per šį laiką turto vertė ženkliai padidėjo, nes kainos nuo 2007 m. iki 2008 m. labai kito. VĮ Registrų centro Kauno filialo Ataskaitoje į tai nebuvo atsižvelgta, nustatant turto vertę nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad bute yra įvestas centrinis šildymas, dujos. Priimdama sprendimą Kauno savivaldybės administracija privalėjo remtis 2008 m. analogiškų objektų turto vertės kainomis, Ataskaitoje nustatyta ginčo buto vertė neatitiko tuo metu buvusios realios rinkos vertės, pažeista pareiškėjos teisė į teisingą kompensaciją pagal rinkos vertę, teisingo atlyginimo už negrąžintą nekilnojamąjį turtą principas. Nurodė, jog byloje pateiktoje Nekilnojamojo turto agentūros UAB „NOREX NT“ ataskaitoje turtas įvertintas 647000 Lt, ekspertas V. Š. turtą įvertino 658000 Lt. Toks vertės skirtumas tarp VĮ Registrų centro Ataskaitos ir UAB „NOREX NT“ bei eksperto vertinimo patvirtina tai, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita yra neteisinga. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas turtą vertino 2007 m. rugsėjo 26 d., akivaizdu, jog turto vertė iki 2008 m. balandžio mėn. 8 d. pakito ir priimant 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įsakymą Nr. A-1237 turto vertei lyginamuoju metodu nustatyti turėjo būti naudojami ne 2007 m., bet 2008 m. duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka. Paaiškino, jog priimant įsakymą Nr. A-1237 ir juo nustatant kompensacijos dydį, buvo remtasi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvertinimo ataskaita Nr. 07-09-L41. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių skyriaus užsakymu VĮ Registrų centro Kauno filialo vertintojai teisingai paskaičiavo minėto buto, buvusio iki nacionalizacijos, rinkos vertę dėl atlyginimo savininkui už valstybės išperkamą turtą, įsakymas buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyto termino priimti sprendimą per 6 mėnesius nuo Turto įvertinimo ataskaitos parengimo dienos, todėl pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime (byloje Nr. 27/01-5/02-01/03) yra konstatavęs, jog atkuriant nuosavybės teises taikoma ribota restitucija, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, turi būti atsižvelgiama ne tik į negrąžinamo natūra dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nusavintas, todėl, atsakovo atstovės nuomone, VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojai pagrįstai nevertino bute esamo centrinio šildymo, dujų.
Atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą nurodė, jog su skundo dalimi, kuria prašoma panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. Ataskaitą nesutinka, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nustatant buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę ir rengiant ginčijamą Ataskaitą, turto vertintoja naudojosi teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir kompensacijų už jį mokėjimą, analizavo visą informaciją apie lyginamųjų objektų pirkimo-pardavimo sandorius. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjai teisines pasekmes sukelia ne turto vertės nustatymo ataskaita, bet ginčijamas 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. A-1237.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., S. J., R. K., A. J. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (III t., b.l.50-53,58-62)(ABTĮ 73 str. 3 d., 4 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. potvarkio Nr.328-v 1.4 p. pareiškėjai A. L., I. K., A. J. atstatytos nuosavybės teisės lygiomis dalimis į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pastato natūra negrąžinti, bet lygiomis dalimis išmokėti likutinės vertės kompensaciją, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys kompensavimo būdus ir tvarką, o 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.A-1434 pakeitė Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. potvarkį Nr.328-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ ir jo 1.4 p. išdėstė taip: A. L., I. K., A. J.- lygiomis dalimis į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išskyrus 24,86 kv. m. bendrojo ploto (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini)“ (Nuosavybės atkūrimo byla Nr.L-1850, 2 t., b.l.261,262). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymas) 2, 16 ir 17 straipsniais, Atlyginimo pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr.1456 (toliau- Aprašas), bei remdamasis Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. potvarkio Nr.328-v 1.4 p., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.A-1434, 2007 m. rugsėjo 26 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr.07-09-L41, ir atsižvelgdamas į piliečių A. L., I. K. ir A. J. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“, kurio 1 dalimi buvo nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) Lt, I. K. įpėdiniams – 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) ir A. J. įpėdiniams – 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais ( I t., b.l. 11). Kompensacijos dydis nustatytas remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo buto Nr.10 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kauno m., turto vertinimo ataskaita (toliau- Ataskaita) ( I t., b.l. 33-64). Turto vertinimas atliktas 2007 m. rugsėjo 26 d. pagal Kauno miesto savivaldybės užsakymą ( I t., b.l. 47). Pareiškėjai ginčijant VĮ Registrų centro ataskaitą Nr. 07-09-L41 ir pateikus UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NX08-034/1 papildymą (I t., b.l.88), kuriame nurodyta, jog 2008 m. kovo 31 d. ginčo buto rinkos vertė buvo 647 000 Lt ( b.l. 88), t.y. akivaizdžiai skyrėsi nuo Ataskaitoje nurodytos buto rinkos vertės (456 000 Lt), 2009 m. birželio 5 d. teismo nutartimi buvo paskirta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam nekilnojamojo turto vertintojui V. Š. ( I t., b.l.167-168). 2009 m. liepos 31 d. Ekspertizės aktu Nr. R-09-09 (toliau- Ekspertizės aktas) teismo ekspertas pateikė išvadą, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) ( gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. (VĮ Registrų centro turto vertinimo ir Ataskaitos surašymo dieną) buvo 658 000 Lt, to paties objekto rinkos vertė 2008 m. balandžio 8 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) išliko nepakitusi, t.y. 658 000 Lt ( Ekspertizės aktas Nr. R-09-08, l.14). 2012 m. kovo 5 d. teismo nutartimi buvo paskirta ginčo turto vertės nustatymo papildoma ekspertizė, pavedant ją atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam nekilnojamojo turto vertintojui V. Š. ( III t., b.l.24-27). 2012 m. balandžio 30 d. papildomos ekspertizės aktu Nr. R-12-03 (toliau- papildomos ekspertizės aktas) teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ekspertizės objekto- buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. (VĮ Registrų centro turto vertinimo ir Ataskaitos surašymo dieną) buvo 658 000 Lt, to paties objekto rinkos vertė 2008 m. balandžio 8 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) išliko nepakitusi, t.y. 658 000 Lt, o nustatant objekto rinkos vertę vertinimo datai (vertinimo dienai), į objekto būklę, buvusią iki vertinimo dienos, yra neatsižvelgiama ( Papildomos ekspertizės aktas Nr. R-12-03, l.10).
Pareiškėja skundu reiškė reikalavimą panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1237 1-ą dalį visa apimtimi, t.y. ginčijo jį ne tik jai nustatytos išmokamos kompensacijos (152000 Lt) dydį, bet ir kitiems pretendentams – I. K. bei A. J. įpėdiniams nustatytos kompensacijos dydį bei prašė įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti minėtų asmenų atžvilgiu tam tikrus veiksmus (priimti naują sprendimą dėl didesnės kompensacijos dydžio nustatymo), tačiau teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra įgaliota atstovauti kitų pretendentų interesus. Administracinėje byloje nebuvo duomenų, kad I. K. ir A. J. teisių perėmėjai (šioje byloje tretieji asmenys) ginčytų įsakymą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminu (būtų pateikę skundą teismui), administracinės bylos medžiaga patvirtino, jog jie pateikę prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo ginčijamo įsakymo pagrindu, kompensacija jiems yra išmokėta ( II t., b.l. 12-16), tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys pritaria pareiškėjos pozicijai ( I t., b.l.131, 134) nesudarė pagrindo teigti, jog jie įstatymo nustatyta tvarka ginčija įsakymą ( t.y. tinkamai realizuoja jiems suteiktą teisę kreiptis į teismą), remiantis šiais argumentais, skundas dėl ginčijamo įsakymo 1-osios dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus I. K. bei A. J. įpėdinių atžvilgiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimu buvo atmestas kaip nesusijęs su skundą padavusio asmens A. L. teisėmis ir pareigomis bei interesais (II t., b.l.25-31). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliantės A. L. apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi nurodė, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įgaliota atstovauti teisme I. K. bei A. J. įpėdinius, ji neturi įgalinimų ginti viešąjį interesą, todėl šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo dalį, susijusią su I. K. bei A. J. įpėdinių interesų gynimu ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeista (II t., b.l.72-81).
Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai A. L. išmokėtinos kompensacijos už valstybės išperkamą ir natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), dydžio. Siekiant išspręsti tokio pobūdžio ginčą, yra būtina nustatyti ginčo nekilnojamojo turto vertę tam tikru laikotarpiu, kuri yra pagrindas kompensacijai už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoti.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 16 straipsnio 10 dalimi, Kompensacijų įstatymo 2 straipsniu, atlyginant už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą, turi būti laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Toks dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgus į ginčijamo įsakymo momentu buvusias rinkos kainas ir nustatytas remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, teisingą atlyginimą sudarytų valstybės išperkamo turto rinkos vertė sprendimo priėmimo metu, t.y. kaina, kuri būtų gaunama sudarant pirkimo –pardavimo sandorį už tą turtą. Pažymi, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei Turto vertinimo metodika neleidžia vertintojams mažinti turto vertę 10, 20 ar 30 procentų. Be to, buvo pažeistos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio nuostatos dėl turto vertinimo metodų, Turto vertinimo metodikos 18 punkto nuostatos dėl vertinamo turto apžiūrėjimo bei 21.1, 27 ir 85 punktai. Taip pat, atliekant vertinimą, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą atlyginimą už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymi, jog Ataskaitoje apskritai nenurodyti lyginami pavyzdžiai sandorių sudarymo laikotarpiais. Taip pat nebuvo taikytas laiko pataisos koeficientas, Ataskaitoje neįvertinta ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos nuo 2007 metų iki 2008 metų ženkliai didėjo. Be to, vertinamo turto VĮ Registrų centro vertintojai net neapžiūrėjo, kas laikytina esminiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Turto vertinimo metodika) pažeidimu. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A248-660/2008), nesutinka su išvada, kad ta aplinkybė, jog turto vertė paskaičiuota daugiau kaip prieš šešis mėnesius, nelaikytina esminiu pažeidimu.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese gali būti atkuriamos buvusių savininkų nuosavybės teisės tik į tą turtą, kurio jie neteko dėl nacionalizacijos ar kitokio jo neteisėto nusavinimo (Atkūrimo įstatymo 1 str.). Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, pabrėžia, jog Lietuvos valstybė pasirinko ne restitutio in integrum, o ribotą restituciją. Tuo tarpu sprendžiant bylą, nekilo ginčo dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų (1995 – 1996 m. atliktų statybinių-techninių ekspertizių išvadų), kad ginčo pastatas iki nacionalizacijos nebuvo užbaigtas statyti, o jo mansarda, langai, durys, vidaus medžio gaminių darbai, patalpų tinkavimo, apdailos darbai, butų įranga, visi inžineriniai tinklai pastate įrengti tik po nacionalizacijos, tokiu būdu, turto savininkui turi būti atlyginta tik už tą turtą, kurio jis neteko dėl nacionalizacijos.
Teisiniai santykiai dėl nuosavybės teisių į nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą pagal TSRS (LTSR) įstatymus išlikusį nekilnojamąjį turtą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. liepos 9 d. buvo reguliuojami įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", po 1997 m. liepos 9 d. - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo. Įstatymų leidėjas, šiais teisės aktais įtvirtinęs privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą ir skelbdamas nuosavybės teisių tęstinumo nuostatą, kartu įtvirtino jos realizavimą, taikant ribotos restitucijos principą. Įvertinus pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius ir siekiant bent iš dalies atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistą nuosavybės teisę, buvo nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, sąlygos ir pabrėžta pirmenybė nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra, o taip pat numatytos situacijos, kai dėl susiklosčiusių faktinių turto valdymo teisinių santykių ir visuomenės poreikių natūra nacionalizuotas turtas negrąžinamas ir nustatyti kiti kompensavimo būdai, t.y. įstatymų leidėjas įtvirtino Lietuvos valstybės konstitucinę garantiją gerbti piliečių nuosavybę, nuosavybės santykių tęstinumą ir nesant galimybei grąžinti neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą, teisingai už jį atlyginti.
Atkūrimo įstatymas 16 str. 2 d. (ginčijamo sprendimo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad tuomet, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoje jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Būtinumą teisingai kompensuoti už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ne kartą nutarimuose pažymėjo ir Konstitucinis Teismas ( 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d.). Teisingas atlyginimas už išperkamą nekilnojamąjį turtą reiškia atlyginimą, atitinkantį realią turto, kuris negrąžinamas, vertę. Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams, teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę remdamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Atkūrimo įstatymo 16 str. 10 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymas) 2 str., 5 str. Rinkos vertė - tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.). Aptartų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad valstybės išperkamo turto vertė nustatoma pagal išperkamo turto rinkos vertę, nustatytą išperkamo turto vertinimo dieną.
Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą išmokamos ir piliečių sąrašai kompensacijoms mokėti sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečių sąrašus kompensacijoms už išperkamus ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus patvirtina savivaldybių vykdomosios institucijos (Kompensacijų įstatymo 8 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo" 1 punkte nustatyta, kad išperkamus iš savininkų gyvenamuosius namus, jų dalis, butus <...> įvertina savivaldybės administracijos arba valstybės institucijos, priimančios (priėmusios) sprendimą atkurti nuosavybės teises, darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą. Jeigu tokių darbuotojų nėra, nurodytųjų institucijų užsakymu turtą įvertina turto vertintojai pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, kuriuo vadovaujantis nustatoma ir turto vertė. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad atlyginimas pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus yra lygus dydžiui, nurodytam gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertės nustatymo pažymoje, kurią tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas nereiškia, jog teisingą atlyginimą sudarytų pinigų suma, kuri būtų gaunama už tą turtą, sudarant pirkimo –pardavimo sandorį, t.y. nustatant teisingo atlyginimo dydį, negalima išimtinai vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir jo pagrindu priimtais poįstatyminiais aktais, nustatančiais rinkos vertės paskaičiavimą sprendimo priėmimo metu, tačiau privalu atsižvelgti į Nuosavybės teisės atkūrimo įstatyme numatytus tikslus, Konstitucinio teismo nutarimus nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, teisės taikymo praktiką.
Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtinta, kad tęstinis nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Nuosavybės teisių atkūrimo procese gali būti atkuriamos buvusių savininkų nuosavybės teisės tik į tą turtą, kurio jie neteko dėl nacionalizacijos ar kitokio jo neteisėto nusavinimo ( Atkūrimo įstatymo 1 str.). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, šiais teisės aktais įtvirtinęs privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą ir skelbdamas nuosavybės teisių tęstinumo nuostatą, kartu įtvirtino ir jos realizavimą, taikant ne visiškos, tačiau ribotos restitucijos principą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 21 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimai) nutarimais yra išreikšta esminė nuostata, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne visiškos restitucijos principą, bet ribotą restituciją, nuosavybės teisės procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės ir visos visuomenės interesų. Teisingas atlyginimas už turtą, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams, tuo atveju yra taikomas visiško atlyginimo principas (Konstitucinio teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-1539-10 taip pat konstatavo, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punkto nuostatų aiškinimas, kad turto rinkos verte gali būti laikoma tik ta apskaičiuota pinigų suma, už kurią turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, atkuriant nuosavybės teises, yra akivaizdžiai per siauras.
Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 26 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), turto įvertinimo ataskaita Nr. 07-09-L41, kuria nustatyta ginčo turto rinkos vertė kompensacijai vertinimo dieną sudarė 456 000 Lt. Minėta Ataskaita parengta pažeidžiant Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (akto redakcija galiojusi Ataskaitos rengimo metu), 18 punktą (turtas neapžiūrėtas iš vidaus, taigi ir nenustatyta turto fizinė būklė) (I t., b.l. 150-154), ir tai yra turto vertinimo procedūros pažeidimas, kuris yra esminis trūkumas, dėl ko minėta Ataskaita laikytina negaliojančia, kadangi vertinimo tikslas buvo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas kompensacijos paskaičiavimui. Pareiškėjos ir jos atstovės nurodyti Turto vertinimo metodikos 21.1, 27 ir 85 punkto nuostatų pažeidimai ruošiant Ataskaitą atmestini. Pareiškėja ir jos atstovė nedetalizavo kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, o tik išvardintos teisės akto nuostatos. Kaip matyti iš Ataskaitos, turto vertinimas buvo atliktas palyginamosios vertės metodu, vertintoja pasinaudojo informacija apie palyginamųjų objektų pirkimo- pradavimo sandorius, įregistruotus VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2007 m., lyginamuosius objektus pasirinko toje pačioje gyvenamojoje zonoje, kaip ir ginčo butas. Ataskaita iš esmės pateikta pagal pavyzdinę schemą, kuri išdėstyta Turto vertinimo metodikos 85 punkte. Turto vertinimo metodikoje griežtai nėra nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita yra pateikiama pagal šią nurodytą schemą. Be to, Ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodytos turto vertinimo ataskaitos sudėtinės dalys.
Ataskaitoje, ekspertės L. D. rašytiniame paaiškinime bei jos paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, jog nustatant minėto turto rinkos vertę, buvo nevertinti bute atlikti pagerinimo darbai, o paaiškinimai dėl įvairių pataisos koeficientų taikymo nustatant turto rinkos vertę yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nekonkretūs, Ataskaitoje nėra jokių duomenų apie turto rinkos vertės sumažinimą įvertinus tai, ką nurodė atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, o būtent tai, kad iki 1940 m. gruodžio 11 d. nacionalizacijos namas nebuvo užbaigtas statyti ir jo mansarda, langai, durys, vidaus medžio gaminių darbai, patalpų tinkavimo, apdailos darbai, butų įranga bei visi inžinieriniai tinklai nebuvo įrengti ( I t., b.l. 33-48, 103, 150-154, II t., b.l.152-163)( Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 33 p.). Iki 2002 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 16 str. 10 d. redakcija numatė, jog už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams, teisingai kompensuodama, atskaičius jų pagerinimo ir pertvarkymo išlaidas, tačiau ši teisės norma pasikeitė ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebegaliojo, todėl turto vertintoja ją taikė nepagrįstai, dėl to buvo neteisingai nustatyta ginčo buto vertė. Minėti pažeidimai yra esminiai, dėl jų buvo neteisingai nustatytas kompensacijos dydis už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tai sudaro pagrindą panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija ( ABTĮ 88 str. 2 p.). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas praleidus Atkūrimo įstatymo 18 str. 1d. nustatytą 6 mėnesių terminą (po 6 mėn. 12 dienų nuo turto įvertinimo), taigi ir šis pažeidimas, kolegijos nuomone, yra esminis, ir tai patvirtina Ekspertizės aktas bei ekspertės L. D. paaiškinimai dėl laiko koeficiento įtakos turto rinkos vertės nustatymui (II t., b.l.157).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama Įsakymo dalimi nustatant išmokėtinos kompensacijos dydį, buvo remtasi Ataskaita, kuria nustatyta ginčo turto rinkos vertė kompensacijai vertinimo dieną sudarė 456 000 Lt. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su jai apskaičiuotos kompensacijos dydžiu ir atitinkamai nustatyta ginčo turto verte, kuri yra pagrindas kompensacijai apskaičiuoti, pateikė teismui UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atlikto ginčo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, pagal kurią ginčo turto rinkos vertė vertinimo dienai galėjo būti 647 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo turto vertinimas atliktas tiesiogiai suinteresuoto asmens- pareiškėjo užsakymu, teismas šia ataskaita, kaip neobjektyvia, nesivadovauja.
Minėta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė paskirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu. 2009 m. rugpjūčio 4 d. V. Š. įmonė „Eglė“ teismui pateikė Ekspertizės aktą Nr. R-09-08, kuriame konstatuota, kad ginčo objekto rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. balandžio 8 d. buvo 658 000 Lt. 2012 m. balandžio 30 d. papildomos ekspertizės aktu Nr. R-12-03 teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo objekto rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. (VĮ Registrų centro turto vertinimo ir Ataskaitos surašymo dieną) buvo 658 000 Lt, to paties objekto rinkos vertė 2008 m. balandžio 8 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) išliko nepakitusi, t.y. 658 000 Lt, o nustatant objekto rinkos vertę vertinimo datai (vertinimo dienai), į objekto būklę, buvusią iki vertinimo dienos, yra neatsižvelgiama, ir tai paneigia atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės argumentus dėl būtinybės turto savininkui atlyginti tik už tą turtą, kurio jis neteko dėl nacionalizacijos. Ginčo objektas visais atvejais vertintas lyginamosios vertės metodu.
Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. nurodė, jog ginčo objekto vertė Įsakymo priėmimo metu buvo nustatyta pagal tai, kokią sumą už minėtą turtą gautų pardavėjas jį parduodamas rinkoje. Pripažino, jog nustatant jo vertę nebuvo atsižvelgta į minėto turto būklę jo nacionalizacijos metu, archyvinius duomenis ( II t., b.l. 21, 160,161, bylos priedo 1 lapas), tai patvirtina ir minėto ekspertizės akto tiriamoji dalis. Taip pat tvirtino, jog nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika, nei vertinimo standartai nenumato, kad būtų atsižvelgiama į kitas aplinkybes, nei buvusios turto vertinimo metu (turto vertinimo dieną, taigi ekspertizės objekto- buto su rūsiu rinkos vertei vertinimo dieną buvusi būklė iki vertinimo atlikimo įtakos neturi. Teismui paskyrus ir atlikus papildomą ekspertizę, kurios užduotis buvo kokia būtų buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. ir 2008 m. balandžio 8 d., įvertinus tai, kad iki 1940 m. gruodžio 11 d. nacionalizacijos jis nebuvo užbaigtas statyti ir jo mansarda, langai, durys, vidaus medžio gaminių darbai, patalpų tinkavimo, apdailos darbai, butų įranga bei visi inžinieriniai tinklai nebuvo įrengti, papildomos ekspertizės aktu Nr.R-12-03 teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ekspertizės objekto- buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. (VĮ Registrų centro turto vertinimo ir Ataskaitos surašymo dieną) buvo 658 000 Lt, to paties objekto rinkos vertė 2008 m. balandžio 8 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) išliko nepakitusi, t.y. 658 000 Lt, o nustatant objekto rinkos vertę vertinimo datai (vertinimo dienai), į objekto būklę, buvusią iki vertinimo dienos, yra neatsižvelgiama. Taigi teismas daro išvadą, jog 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės akte Nr. R-09-08 buvo atsižvelgta į nutartyje nurodytą turto vertinimo tikslą, turto vertė nustatyta remiantis visiško atlyginimo principu, o tai prieštarauja aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstitucinio teismo nutarimams, teisės taikymo praktikai dėl ribotos restitucijos principo taikymo nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kas nustatyta ir teismui surinkus visus ginčo išsprendimui pagal pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus reikiamus įrodymus (nėra galima nustatyti, kokia apimtimi buvo sumažinta ar padidinta ginčijamo turto vertė atliekant jo vertinimus) (ABTĮ 57 str. 1 d., 81 str.), teisėjų kolegijos nuomone, panaikinus 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt kompensacija, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina išmokėti pareiškėjai A. L. kompensaciją, kurią sudaro 1/3 dalis vertinamo turto vertės (658 000 Lt), t.y. 219 333 Lt už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kitoje dalyje skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), A. L. išmokama 152000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išmokėti A. L. 219 333 Lt (dviejų šimtų devyniolikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų Lt) kompensaciją už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.