Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016-10-26 apie 08.25 val. Šeškinės-Dūkštų gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologinės sąlygas, nesustabdė automobilio, kliudė priekyje sustojusi automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos A. V. pasitraukė. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 220 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies, požymiai.

A. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodamas link Šeškinės-Dūkštų gatvių sankryžos kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti jis neturėjo. Papildomai pranešė, kad kai policijos pareigūnai pranešė jam apie eismo įvykį, A. V. buvo nuvykęs į kelių policiją, jis neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo, jo automobilis yra draustas, todėl jis neturėjo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Ant automobilio „Toyota“ nėra jokių apgadinimo žymių. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

sankryžą, Vilniuje, automobilis „Audi“ sustojo ties įvažiavimu į gatvių sankryžą, nes A. G. ketino sukti į kairę, ir iškarto pajuto nedidelį bumbtelėjimą, tai buvo nestiprus smūgis iš galo. Į jų automobilį atsitrenkė taksi automobilis, kurio vairuotojas netrukus nesustodamas išvažiavo.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2016-10-26 ryte važiavo taksi automobilyje, kurį vairavo A. V.. Bevažiuodama automobilyje ji visą laiką telefone skaitė laiškus, jos visas dėmėsis buvo nukreiptas į telefoną, todėl jokio pašalinio garso ji negirdėjo.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2016-10-26 jam važiuojant automobiliu „Audi“ bei būnant šalia Šeškinės-Dūkštų g, sankryžos, jis pajuto kaip į automobilio galinę dalį nestipriai atsitrenkė kitas automobilis, tai buvo taksi „Toyota“ markės. Po kontakto taksi apvažiavo jų automobilį iš kairės pusės bei nesustodamas išvažiavo.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad tiriant 2016-10-26 eismo įvykio aplinkybės buvo paimti pirminiai paaiškinimai iš eismo įvykio dalyvių bei liudininkų, apžiūrėti abu automobiliai, ant automobilio „Audi“ buvo matyti nežymus apgadinimai. Kiek R. G. atsimena, visų liudininkų parodymai skyrėsi.

Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia taksi paslaugas. Šiai įmonei priklauso automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 2016-10-26 eismo įvykį nieko pasakyti negali, tą dieną automobilį vairavo A. V.. Apžiūrėjus minėtą automobilį jokių apgadinimo žymių nematė. Pažymėjo, kad taksi automobiliai dirba labai įtemptų rėžimu, todėl ant jų kėbulų (įskaitant iš automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra daug įvairių apibrozdinimų iš kitų įvykių. Jis neturi pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. V. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju A. V. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2016-10-26 galėjo kontaktuoti ir apgadinti sustojusį automobilį „Audi“ sužinojo tik policijoje, tik ten buvo apžiūrėtas ir įmonės automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. „Toyota“ automobiliui neprireikė net remonto. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra disciplinuotas vairuotojas, iki tol neturėjęs avarijų. Automobilis „Toyota“ yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Liudytojai A. K., A. Ž., D. P., A. P. bei suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, kad apgadinimai automobilio „Audi“ nėra dideli, nežymiai apibrozdintas galinis bamperis. Liudytoja M. G., kurį važiavo taksi automobiliu, jokio kontakto su kitų automobiliu negirdėjo. Pagrindo netikėti A. V. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Audi“ yra įžvelgiami tik nežymus apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad A. V. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemonių atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 1 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje tarp galimų skirti bausmių buvo numatytas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, A. V. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį.

Teismo vertinimu iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-10-26 A. V. važiavo Šeškinės-Dūkštų gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. T15373, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, bevažiuodamas atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį “Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo A. V. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. administracinę tvarka nėra baustas, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 417 str. 8 d., teismas

nutaria:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 10 € (dešimties) baudą.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea

Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063423053 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.