Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Salomėjai Muralienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. A., jos įgaliotajai atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, VTAS specialistui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ serviso vadovu, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. L. kaltinamas tuo, kad 2014 metų rugsėjo 13 dieną apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios L. A. atžvilgiu – tyčia pargriovęs ant lovos, užgulęs ją visu savo kūnu, įkandęs į lūpą, padarė kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, prievarta numaudamas timpas su kelnaitėmis, bei viena ranka laikydamas už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą į L. A. makštį ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas mergystės plėvės plyšimą, atliko lytinį aktą, prieš nukentėjusiosios L. A. valią, tai yra, ją išžagino, dėl ko nukentėjusiajai L. A. išsivystė adaptacijos sutrikimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

K. T. L. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Pareikštas nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys dėl 11584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 51 ).

Kaltinimas grindžiamas baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2014-09-13. Galvoje sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po įvykio 2014-09-13, L. A. išsivystė – adaptacijos sutrikimas, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų (ilgesnių nei 10 d. laikotarpiu). Tai yra laikino pobūdžio sutrikimas. Iki įvykio 2014-09-13 ir įvykio metu L. A. nesirgo jokia psichikos liga. Nusikaltimo padarymo metu L. A., jos teigimu, jautė baimę, pasišlykštėjimą, pažeminimą, beviltiškumą, bet tiriamosios emocinė būsena neturėjo esminės įtakos jos elgesiui, nekliudė tiriamajai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę bei jiems priešintis. L. A., atsižvelgiant į jos individualias savybes, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, galėjo priešintis. L. A. įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nefiksuojama. Šiuo metu L. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas (t. 1, b. l. 102-104).

2014-09-21 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4-14).

2014-09-21 kratos metu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta juodos-baltos spalvos pledas, mėlynos spalvos paklodė, du margi pagalvės užvalkalai, margos spalvos antklodės užvalkalas (t. 1, b. l. 16-24).

2015-04-16 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta patalynė, paimta kratos metu iš buto adresu(duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pledas yra 180 cm x2 m ilgio, juodos ir baltos spalvų, ant pledo įvairiose vietose matome esančias rudos spalvos dėmes, kurios yra įvairaus dydžio ir lokalizacijos. Pledo išvirkščioje pusėje, nuo pledo krašto 14 cm atstumu prasideda rudos spalvos dėmės, įvairaus dydžio, išsidėsčiusios nuo krašto link pledo vidurio, 29x30 cm plote įvairiu atstumu. Paklodė su kraštuose esančiomis gumomis yra melsvos spalvos. Paklodė yra nublukusi, su geltonos spalvos dėmėmis ties paklodės viduriu. Ties viduriu matome rudos spalvos dėmes, panašias į kraują, kurios yra įvairaus dydžio ir įvairios lokalizacijos. Du pagalvių užvalkalai yra baltos spalvos su rudos ir mėlynos spalvų gėlėmis, 70x40 cm dydžio. Antklodės užvalkalas yra 160x200 cm dydžio, baltos spalvos su mėlynos ir rudos spalvos gėlėmis (t. 1, b. l. 28-31).

2014-09-19 daiktų pateikimo protokolu L. A. pateikė savo rūbus – juodos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos megztuką (t. 1, b. l.32).

2015-03-30 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti rūbai, paimti 2014-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios L. A.. Nustatyta, kad kelnės yra moteriškos, juodos spalvos su einančia siūle per kelnių klešnes, su ties juosmeniu esančiomis kišenių imitacijomis, kurios yra užsegamos užtrauktuku, kelnių klešnės apačioje yra siaurėjančios. Megztinis yra pilkos spalvos, užsegamas sagomis per priekį, apykaklė šalikinio tipo su užsegimo juostele. Marškinėliai yra juodos spalvos, moteriški su petnešėlėmis. Kelnaitės yra moteriškos, juodos spalvos su nėriniais. Visi šie apžiūrėti drabužiai yra dėvėti. Atlikus apžiūrą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 33-35).

2014-09-24 apžiūros protokolu yra apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2014-09-22 įtariamojo T. L. asmens kratos metu. Mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI Nr.. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus telefone esančią informaciją tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (t. 1, b. l. 39).

2014-10-01 apžiūros protokolu yra apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2014-09-22 įtariamojo T. L. asmens kratos metu. kad mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG yra juodos spalvos korpusu, sensorinis- liečiamu ekranu. Atidarius mobilaus ryšio telefono galinį dangtelį, matome jame maitinimo elementą, kurį išėmus matome gamyklinį lipduką, ant kurio yra užrašytas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), lizde matome esančia sim kortelę. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefone esančią informaciją, faile ,,Viber messager“ matomi susirašinėjimai su įvairiais žmonėmis. Vienas iš susirašinėjimų vyksta telefono savininko su mergina, kuri pavadinta ,,M. T.“, susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis vyksta laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2014-08-30. Trumposiomis žinutėmis asmenys susirašinėdami planavo abu ką veiks, prisipažino vienas kitam mylintys vienas kitą. Kiti susirašinėjimai esantys šiame faile nėra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Peržiūrėjus adresų knygutę matome, kad jame yra adresatas pavadinimu ,,A.“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). L. adresato telefone nerasta ir jos abonentas nėra užfiksuotas jame taip pat. Peržiūrint telefone esančią informaciją rasti dar vieni susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis su kontaktu, pavadintu ,,M. T.“, kuris vyksta laikotarpiu nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22. Trumposiose žinutėse matyti, kad mobilaus ryšio telefono savininkas ir šis adresatas prisipažįsta vienas kitą mylintys, aptaria kas ką veikia. 2014-09-22 06:25 iš adresato ,,M. T.“ yra išsiųsta trumpoji žinutė ,,Labai tave myliu, kad ir kas da butu viskas susitvarkys, as visada busiu salia“. Peržiūrint telefone esantį failą ,,Messages“, žiūrint gautas žinutes, matome susirašinėjimą su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresų knygutėje, šis abonentas pavadintas ,,M.“, su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresų knygutėje pavadintas ,,sesė“. Šios trumposios žinutės yra atspausdinamos ant lapo ir pridedamos prie apžiūros protokolo. Peržiūrėjus siųstus SMS pranešimus matyti kas buvo siųsti SMS pranešimai adresatams ,,Sesė“ ir ,,M.“. Šie SMS pranešimai atspausdinti ant vieno lapo ir pridėta prie apžiūros protokolo. Visa telefone esanti informacija yra įrašoma į CD kompaktą ir pridedama prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Visa kita esanti informacija telefone tyrimui nėra reikšminga (t. 1, b. l. 40-44).

2015-05-22 slapto sekimo protokole su stenograma užfiksuotas įtariamojo T. L. gynėjos G. G. susitikimas su nukentėjusiąja L. A., kurio metu kalbama dėl ieškinio atlyginimo, dėl galimo T. L. sėdėjimo kalėjime, kiek jam gresia, kalbama apie T. L. atsiprašymą (t. 1, b. l. 52-61).

Kaltinamasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

K. T. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nori dar kartą atsiprašyti L., kad taip viskas gavosi ir kad ne taip vienas kitą suprato. Su L. jie pažįstami apie 4 metus. Ji draugavo su jo pažįstama E., jie kartu leisdavo laisvalaikį. L. ir E. ateidavo į mokykloje jo vedamas karatė treniruotes. 2014-09-13 pas jį atvažiavo draugas E.. Jie išvažiavo pasivažinėti, viešojo transporto stotelėje pamatė sėdinčias L. su A.. Jos sutiko su jais praleisti laisvalaikį, sėdo į automobilį, važinėjo po kaimą. Po to nuvažiavo prie Babtų parduotuvės, nusipirko alkoholinių gėrimų, vienkartinių stiklinių, coca-colos. Nuvažiavo prie Nevėžio, į Panevėžiuką. Po to paskambino J. ir pakvietė pas save į pirtį. Jie nusipirko alaus. Pirtyje buvo J. ir jo panelė. Ten pabuvo, rūkė, linksminosi. Atvažiavo dar pora draugų. Pirtyje nesipyko, šiltai bendravo, sutarė. Po to susėdo į automobilį parvežti draugus. T. su G. nuėjo namo, jie liko keturiese. Jis pasiūlė važiuoti į Domeikavą, tėvų butą, kuriame niekas negyvena. Naktiniame kioske nusipirko degtinės, panelėms - šampano. Domeikavoje klausėsi muzikos, vartojo alkoholį, linksminosi, šoko. M. su L. atsisėdo, jie liko dviese su A. šokti, po to vėl pasikvietė šokti. Po to su L. pradėjo bučiuotis, nuėjo į kitą kambarį, pradėjo glamonėtis. Tai truko apie 10 minučių. Atėjus į kambarį M. jau miegojo. A. taip pat pasakė, kad jau nori miegoti. L. sakė, kad miegoti dar nenori, nori dar išgerti. Jie dar pabuvo, šoko, bučiavosi, glamonėjosi. Nuėjo miegoti į kitą kambarį, kur visą laiką bučiavosi, pradėjo nusirenginėti. L. nusirengė savo drabužius, jis - savo. L. jį bučiavo, glamonėjo, jis bandė įeiti į ją, bet ji nebuvo susijaudinusi, todėl lietė jos lytinius organus, kad susijaudintų. Tuomet įėjo į ją, po 3 min ji pasakė, kad jai skauda. Pasiūlė jai ateiti ant viršaus, ji sutiko, jis jai padėjo. Šia poza mylėjosi gal 3 minutes, tada persivertė ant šono – jis gulėjo už jos, bučiavo jai kaklą. Taip mylėjosi kokias 7 minutes, prezervatyvo nenaudojo, baigė ant paklodės. Ją apsikabinęs užmigo. Iš ryto jį pažadino M., L. šalia nebuvo. Atsikėlė, nuėjo į balkoną parūkyti, ant žemės rado L. apyrankę, atidavė jai. M. pasiūlė važiuoti kur nors pavalgyti. Išėjo iš namų, sėdo į automobilį, nuvažiavo į barą, ten sėdėjo maždaug valandą. Po to važiavo pas A., išleido merginas. M. parvežė jį namo. Vakare atvažiavo E., jie nuvažiavo prie dvaro parūkyti. P. A. su L., su jomis susitiko, po to parvežė jas namo. Su L. bendraudavo dažniausiai savaitgaliais. Maždaug po savaitės parašė A., siūlė susitikti – ji parašė, kad negali, o L. telefonas buvo išjungtas. Sekmadienį jam paskambino policija, kad jo ieško. Jie su L. skirtingai supranta tai, kas įvyko. Nebuvo jokio smurto, laikymo už plaukų, jei ir užgavo lūpą - tai ne specialiai. Nukentėjusioji nesipriešino, nors turėjo galimybę priešintis, šaukti pagalbos. Buvo telefonas, durys buvo atrakintos. Galėjo pasakyti, kad nori namo. Jie susitiko 20 val. vakare, baigė bendrauti kitą dieną 13 val. L. neverkė, nesakė, kad yra neturėjusi lytinių santykių. Jis pats to nesuprato. Civilinis ieškinys yra labai didelis, jis tiek pinigų neturi. J. L. taip blogai jaučiasi, jis kiek galėdamas kompensuos žalą. L. neprašė nieko nedaryti. L. vartojo sidrą, šampaną. Jos su A. dviese išgėrė butelį šampano. Ji nebuvo neblaivi. Domeikavos bute ji neprašė jos išleisti. Jei būtų ieškojusi pagalbos, būtų suradusi. Šokdamas jis bučiavosi ir su A.. Tikrai nesakė L., kad „šįvakar eisi su manimi“. Jei ir būtų taip pasakęs, tai ji galėjo kreiptis pagalbos. Su L. bučiavosi, glamonėjosi. A. pabučiavo į žandą šokdamas. L. su juo mylėjosi pati, savo noru. Nežinojo, kad ji yra nekalta. Buvo anksčiau rodęs jai dėmesį. Vieną kartą automobilyje bučiavosi, glamonėjosi. Tai buvo vasarą, prieš du mėnesius iki įvykio. Kiek jai skambindavo, ji parašydavo, kad negali kalbėti. J. L. buvo pirmas kartas, gal ji nesuprato, gal tai traktuoja kaip išžaginimą. Gal ji pavydėjo kažko, gal galvojo, kad jis paliks draugę. Jis norėjo ir toliau bendrauti. Tuo metu su drauge buvo apsipykę. Jau kitą dieną jos atsiprašė, kad taip gavosi Jis jautė L. simpatiją, mano, kad jis ją irgi traukė. Kai važiavo į Domeikavą, merginos neprašė vežti namo. S. L. santykiauti oraliniu būdu, bet jis atsisakė. Jos galvos žemyn nelenkė. Ryte jokių priekaištų nebuvo. Prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta gal 3-4 metus. Jis daug vyresnis už ją, jos kaip vyras netraukia. Kaltinamasis neatrodė piktybinis žmogus. Jos draugė jį pažinojo. Kai pasitiki žmonėmis, nemano, kad taip gali įvykti. 2014-09-13 susitiko su A., sėdėjo stotelėje. P. T. su E.. Nors nenorėjo su jais važiuoti, bet išvažiavo. Kaltinamasis prie jos nelindo, jokio dėmesio nerodė. A. sėdėjo automobilyje T. ant kelių. Nežinojo, kad važiuos į tą butą Domeikavoje. Važiavo geruoju. Nebuvo neblaivi, išgėrė tik gurkšnelį šampano. A. šoko su T., o ji tik truputį. A. šoko su M., bučiavo T., nes buvo gerokai apsvaigusi. T. pasilenkė prie jos ir pasakė kad „šį vakarą eisi su manimi“. Jis buvo gerokai apsvaigęs. Jį supykino, ji jam padavė popieriaus. T. ir toliau buvo su A.. Jai nekilo tokia mintis, kad T. ją prievartaus, manė, kad jis eis miegoti. Buvo kilusi mintis kažkam paskambinti, kad atvažiuotų pasiimti. M. užmigo, nusisuko nuo visų, A. buvo neblaivi, todėl ją nuvedė į kambarį ir paguldė. T. ją apsikabino, ji užmigo. Po to T. ją ragino eiti, nors ji sakė, kad bus su A.. Jis nutempė ją į kitą kambarį, kur išžagino. Tempė ją jėga už megztinio, ji ištrūkti negalėjo, nes T. buvo fiziškai stipresnis už ją. Ją ištiko emocinis šokas, ji norėjo, kad tik greičiau ją paleistų. Užtrenkė duris, nustūmė ant lovos ir užgriuvo. Ji turėjo galimybę rėkti, bet jai buvo šokas. Ji sustingo, nieko negalėjo padaryti. Jis laikė ją už plaukų, kai žagino. Priešinosi savo jėgomis. Viskas vyko taip staigiai, nesusigaudė, kas vyksta. Pradėjus ją bučiuoti ji prašė paleisti. Nerėkė, nes bijojo, kad suduos. Jis ją bučiavo, pradėjo nurenginėti, nutempė nuo jos drabužius ir išžagino. Nepamena, kaip buvo prievartaujama, ar buvo ant viršaus. Siūlė mylėtis oraliniu būdu, bet ji nesutiko. Kitą dieną grįžo namo. Po to visą dieną miegojo. Norėjo papasakoti A., kas nutiko. Jos vaikščiojo kaime, kalbėjosi, nežinojo, kad eina susitikti su T. L.. Jis buvo dar apsvaigęs, todėl jam nieko nesakė. Norėjo pažiūrėti, kaip jis reaguoja, ar pripažįsta, kad taip pasielgė. Jai buvo skaudu, kad jis nereaguoja. Bijojo kreiptis į policiją. A. jos nepalaikė. Kalbėjosi su L.. Jai papasakojo, kad yra Kauno moterų draugija. Pasikalbėjo su K., važiavo pas tyrėją. Po įvykio atsigulė į krizių centrą, prieš tai niekuo nesirgo. Buvo per didelis šokas, gatvėje bijojo kiekvieno vyro. Gydėsi krizių centre 10 dienų, po to du mėnesius - dienos centre. Kaltinamasis atsiprašo tik todėl, kad taip reikia. Ieškinio sumos nepamena. Negali atleisti sau, kad nerėkė ir kad nepabėgo.

Liudytoja A. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau nei vienerius metus. Jie kartu leidžia laiką, bendrauja, susitinka lauke. Alkoholinius gėrimus su juo vartojo tik vieną kartą. 2014-09-13 į automobilį nukentėjusioji įsėdo gera valia, važiavo kartu praleisti laiką. Važiavo į Babtų parduotuvę, po to - prie Nevėžio, pas draugą į pirtį, vakarojo. Po to važiavo į Kauną, kalbėjo apie Domeikavą. Nuvažiavo iki naktinės parduotuvės Kaune ir visi nutarė, kad važiuoja į butą. Ten vakarojo, išgėrė. Ji nuėjo atsigulti. T. su L. atėjo iš paskos. Jie dar pakalbėjo. Po to L. atnešė telefoną, kuriame grojo muzika. Ryte dar pabuvo bute, po to važiavo atgal namo. Nuvažiavo į kavinę, po to važiavo namo. Vakare susitiko vėl su jais, pabuvo prie dvaro kaime ir vėl išsiskyrė. Tik po 5 ar 6 dienų nukentėjusioji jai pasakė, kad tą vakarą T. ją išprievartavo, kad ji rašė pareiškimą, kad ją mokino, kaip būti labiau nuskriaustai, sakyti, kad jos neišvedė iš kambario, o nutempė. Klausė nukentėjusiosios, kodėl ji parašė pareiškimą, ji tiksliai nepasakė. Sakė, kad ją „tipo“ išprievartavo. Ryte ji buvo apsiverkusi, kai ją pažadino. Klausė, ko ji verkia, ji jai nieko nesakė. Bet nukentėjusioji visuomet būdavo jautri, apsiverkdavo. Klausė, kodėl ji kreipėsi į policiją, ji norėjo įrodyti savo tiesą. L. sakė, kad bute liko dėl liudytojos. Minėjo, kad liko nuskriausta. Minėjo, kad ją palaikė, kad rašytų pareiškimą, nieko nelauktų. Buto durys buvo atrakintos. Pamena viską, kas vyko bute. Su T. šoko, draugiškai pasibučiavo. Kažkuriuo metu T. ir L. nebuvo kambaryje. Marijui užmigus ant fotelio, ji pasišalino, L. su T. atėjo iš paskos į tą kambarį. T. atsigulė šalia jos, dar pašnekėjo ir tada jie abu išėjo. L. stovėjo prie lango, pasakė, kad eina atsigerti ar į tualetą ir išėjo, po to išėjo ir T.. Net nepagalvojo, kad gali taip įvykti. L. dar atėjo, atnešė jai telefoną ir vėl išėjo. Neklausė, kur ji išeina. Siūlė jai prigulti. R. L. klausė, kodėl ji apsiverkusi, ji jai nepaaiškino. Kitą dieną jos klausė, ar eina susitikti. Ji nesakė, kad neina. Tik po savaitės jai pasakė, kad buvo išžaginta. Gal ji bijojo, kad kas nors sužinos, T. pradės kalbėti. L. labai pergyveno dėl šito įvykio, tai jai buvo pirmasis kartas. Ji vaikino prieš tai neturėjo. R. L. klausė, ar jos lūpos ne mėlynos. Gal iš karto ir buvo kiek mėlynos, bet tai normalu, kad jos ištinsta bučiuojantis. Tą vakarą L. gėrė tiek pat, kiek ir ji. Nepastebėjo, kad L. drabužiai būtų sudraskyti. Nertas megztukas buvo išvirkščias. L. sakė, kad draugė L. ją paskatino kreiptis į moterų draugiją. L. su T. šoko, gal pasibučiavo vieną kartą. Šampano buteliai dar nebuvo išgerti, kai ji nuėjo miegoti. T. mėgino atsiprašyt L.. Ji jo neklausė, ji nubėgo kažkam skambinti, jis nuvažiavo. K. L., kodėl ji nešaukė pagalbos – ji sakė, kad jis buvo užgulęs ir ji negalėjo nieko pasakyti. Nesakė, kad jai grasino, kad buvo užčiaupęs burną. Negali pasakyti, kuri labiau patiko T.. L. prašė jos, kad ji nepasakotų, jog jie su T. buvo susitikę tik dviese dar prieš tą įvykį. Žinojo, kad T. turi sužadėtinę. T. niekada nebandė jos išprievartauti ar turėti lytinių santykių gera valia.

Liudytoja L. D. parodė, kad tą naktį L. jai daug rašė SMS žinučių. Telefonu paklausė, kas įvyko, ji atsakė, kad telefonu atsakyti negali, nenorinti pasakoti. Jos susitiko pirmadienį ir L. jai papasakojo, kad kaltinamasis ją vedėsi į kambarį ir ją išprievartavo. Apgaulės būdu nuvedė nukentėjusiąją į moterų centrą. Tada susitiko su darbuotoja K. ir paklausė, ką tokiu atveju daryti. T. L. kreipėsi į policiją.

Liudytojas J. G. parodė, kad kartu su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju 2014-09-13 vakarojo pirtyje. Jam atrodė, kad T. buvo su L. pora, o J. M. - su A., nes visi poromis sėdėjo. Jam nepasirodė keista, kad T. poroje su L.. Jie sėdėjo apsikabinę. Mano, kad nukentėjusioji gali meluoti, jai patinka T..

L. M. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį šešerius metus. Nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. 2014-09-13 buvo kartu su jais. Kartu leido laiką, jis vairavo. Automobiliu važiavo jis, T., L., A., G.. G. grįžo namo, o jis su T. nusprendė, kad važiuos pas jį į butą išgerti ir atsipalaiduoti. Užvažiavo į naktinę parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų. Važiavo keturiese - jis, T., L. ir A.. Paklausė, ar merginos kartu važiuoja, ar jas paleisti. Jos pasakė, kad važiuoja kartu. Nukentėjusioji sutiko važiuoti, niekas nieko neįkalbinėjo. Bute išgėrinėjo, šoko. Kadangi buvo pavargęs, užmigo. Buvo naktis, girdėjo kaip išjungė muziką ir visi nuėjo į kambarius miegoti. Prabudo, nes norėjo į tualetą. Išėjęs pažiūrėjo, kur visi dingo. Pirmame kambaryje miegojo T. ir L., gulėjo kartu. Durys buvo pravertos. Kitame kambaryje miegojo A.. Ryte atsikėlęs nuėjo pas T.. T. dar gulėjo. Atsikėlė visi, atsigėrė arbatos, parūkė. Nusprendė pavalgyti, nuvažiavo į kavinę, išgėrė po bokalą alaus, pavalgė. Grįžo į kaimą, visus paleido, jis grįžo namo. Vakare vėl išvažiavo į kaimą, prie Panevėžiuko mokyklos aikštelės. A. T., E.. Po to priėjo L. su A., atsisėdo pas T. į automobilį. Jis pabuvo ir po to išvažiavo namo. Atsikėlęs naktį nieko keisto nepastebėjo. Žinojo, kad T. turėjo merginą. Galvojo, kad L. atėjo ir atsigulė pas T.. Jie miegojo užsikloję viena antklode. Nepagalvojo, kad kas nors tarp jų įvyko. R. L. neatrodė keista. Niekas iš ryto neprašė anksčiau parvežti namo. Ryte buvo linksmi. Niekas nesakė, kad kas negerai, kad kažkas įvyko. Buvo, kad L. apkabindavo T.. Gal jautė jam simpatiją. T. reagavo draugiškai. Jis su T. gėrė degtinę, o merginos gėrė šampaną. Pirtyje gėrė ir merginos. P. T. bute buvo ne pirmą kartą. Durys užsirakina iš vidaus, gali atsirakinti ir išeiti. Būnant pas T. namuose L. neprašė parvežti namo. Ryte sužalojimų pas L. nematė, plaukai nebuvo suvelti, sutaršyti. Nesimatė, kad L. nenorėtų bendrauti su T.. Jie visi šnekėjosi draugiškai, valgė, gėrė alų. L. gėrė alų. T. sumokėjo už pietus. Kai važiavo pirkti alkoholinių gėrimų, jis vairavo, šalia sėdėjo L., o gale T. ir A., jie bučiavosi. Jis irgi tą vakarą bučiavosi su A..

Liudytojas E. V. parodė, kad nuketėjusioji yra jo merginos pusseserė. Įvykio metu jie su L. susirašinėjo. Buvo po vidurnakčio. Ji rašė žinutę jo draugei, draugė miegojo, tai atrašė jis. Nukentėjusioji buvo su draugais, pajautė, kad kažkas negerai. Jis siūlė parvežti, ji atrašė, jo nemananti, kad ją išleis. Po to neatrašė. Paskambino, sakė, kad iš jos atiminėja telefoną. Po to atsiliepė vyriškis ir pasakė, kad L. miega. Nukentėjusiosios siųstų žinučių esmė buvo tokia, kad ji siūlė susitikti kitą dieną, nes tuo metu buvo Domeikavoje. Po įvykio ji buvo užsidariusi.

Liudytoja K. N. parodė, kad jau 10 metų ji dirba psichologe konsultavimo centre. Kai dirbo moterų draugijoje, nukentėjusioji kreipėsi psichologo pagalbos. Atėjusi pirmą kartą ji net nedrįso pasakyti, kas jai atsitiko. Klausė, kokią pagalbą gali jai suteikti, kaip jai elgtis, kur kreiptis. Kai išdrįso kreiptis į policiją, ją konsultavo. Buvo labai paveikta, turėjo psichologinių problemų, kad įvyko prieš jos valią. Turėjo miego, valgymo problemų, buvo depresijos požymiai. Nukentėjusioji norėjo žudytis, jai vaidendavosi. Ji labai uždara, viską stipriai išgyveno savyje. Ji patyrė šoką . Jai nebuvo dėl ko kaltinti save. Ji teigė, kad priešinosi. Buvo išsigandusi, kartojo žodį „ne“, bet tai kaltinamojo nesustabdė. Pasekmės, kilusios po įvykio, byloja apie nukentėjusiojo būklę. Nukentėjusioji nebuvusi pas ginekologą, nes bijojo. Nukentėjusioji bijojo kažkur kreiptis, kad kas nors kaime sužinos apie jos patirtą prievartą. Šis įvykis buvo ją traumuojantis, tai buvo pirmi lytiniai santykiai.

Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. K. (miręs) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 141).

Liudytojas E. K. parodė, kad T. L. yra jo draugas, jam žinoma, kad T. L. yra įtariamas išprievartavimu. 2014 metų, nei mėnesio, nei dienos neprisimena ir negali nurodyti, jis nuvažiavo pas savo draugą T. L. į svečius. Galimai apie 20.00 val., jis su T. jo automobiliu ,,Audi A8“, valstybinių numerių neprisimena, tamsiai mėlynos spalvos, važiavo pasivažinėti po Panevėžiuko kaimą. Autobusų stotelėje sutiko Panevėžiuko kaime gyvenančias merginas – A., kitos vardo neprisimena, dėl kurios išprievartavimo ir yra įtariamas T.. Šioms merginoms jie pasiūlė važiuoti parūkyti. Merginos sutiko ir joms atsisėdus į automobilio galą, jie nuvažiavo prie Nevėžio upės, kur rūkė. T. L. merginoms pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų - trauktinės ,,Žalių devynerių“. Merginos sutiko, ir jie visi nuvažiavo į Babtus, kur T. nupirko minėtą alkoholinio gėrimo butelį. Sugrįžus vėl prie Nevėžio upės, T. su merginomis gėrė alkoholį. Jie išgėrė 0,7 l talpos butelį minėtos trauktinės ir, kaip jau minėjo, gėrė trise. Jiems vartojant alkoholį prie Nevėžio upės jokių konfliktų ir barnių nebuvo, visi kalbėjosi ir juokėsi bei gerai leido laiką. Prie Nevėžio tą kartą pabuvo apie valandą laiką. Jiems išgėrus butelį, T. pasiūlė važiuoti į pirtį pas J. G. į Kaniūkų kaimą. Jis nuvežė į Kaniūkų kaimą T. ir merginas, pirtyje su jais kartu nebuvo (1 t., b. l. 141).

Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinimas paremtas vien nukentėjusiosios L. A. parodymais.

LR BK 149 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo.

Už lytinį santykiavimą baudžiamąja tvarka atsakoma tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 str. tik tada, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie požymiai BK 149 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba, kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui , o pastarasis supranta, kad asmuo bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t.y. lytiškai su juo santykiauja. BK 149 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis lytiškai santykiauja su asmeniu prieš jo valią, be jo sutikimo ir siekia tokio rezultato, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu . Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. L. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė, 2014 m. rugsėjo 12 d, kartu su nukentėjusiąja draugų kompanijoje leido laiką, važinėjo po kaimą, buvo pirtyje, linksminosi vartojo alkoholį, vakarojo Domeikavoje bute, šoko, bučiavosi su nukentėjusiąja, glamonėjosi, rodė vienas kitam dėmesį, visiems sumigus, jie pasitraukė atskirai į kitą kambarį, L. pati nusirengė palaidinę, jis nusimovė kelnes, mylėjosi lovoje. Lytinio akto metu nuketėjusioji nesipriešino, neverkė. Jo pasiūlymo dėl oralinio sekso L. atsisakė. Po lytinių santykių jie užmigo, ryte atsikėlęs dar padavė L. kambaryje rastą apyrankę, visi išvažiavo į barą , pavalgė, jis sumokėjo už pietus, grįžo į kaimą, paleido merginas ir vakare vėl buvo susitikti su merginomis. Nukentėjusioji jokių priekaištų jam nereiškė. Gailisi, kad vienas kitą skirtingai suprato. Smurto ar grasinimo prieš nukentėjusiąją nenaudojo ir jos bejėgiška padėtimi nesinaudojo. Atvirkščiai, iš nukentėjusios elgesio suprato, kad ji norinti artimų santykių. Kadangi nukentėjusioji nurodo, jog ji patyrė šoką dėl to, vartojo vaistus ir jai buvo reikalingas gydymas, jis atlygino jai 3000 eurų. Kategoriškai neigia vartojęs nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį ar psichinį smurtą. Teigia, kad nukentėjusios elgesį jis suprato kaip norą būti su juo. Buvo įsitikinęs, kad nukentėjusioji neprieštaravo lytiškai su juo santykiauti, nes jokių ryžtingų veiksmų, rodančių jos priešinimąsi, ji neatliko. Jis pasiūlė atlikti lytinį aktą oraliniu būdu, tačiau nukentėjusioji to nepageidavo, todėl jis oralinio akto atsisakė.

Nukentėjusioji L. A. pripažįsta, kad 2014-09-12 ji kartu su pažįstamais, tame tarpe ir su kaltinamuoju, vakarojo, leido laiką kaime, pirtyje ir naktį nutarė važiuoti į Kauną pratęsti vakarą. Visi keturi nuėjo į T. butą, klausėsi muzikos, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis T. L. visą dėmesį rodė jos draugei A.. Matė, kaip su ja bučiavosi. K. T. jai pasakė, kad šiąnakt ji bus su juo, pasidarė neramu, parašė žinutę draugei, pusseserei. Kai jai buvo siūloma atvažiuoti jos paimti, ji nutarė nevažiuoti, nes niekas daugiau nekibo, nutarė pabūti. Parašė žinutes, kad viskas gerai. Po to vėl linksminosi, ji šoko su M., A. šoko su T.. Po to vėl A. bučiavosi su T.. Po kurio laiko A. apsvaigusi užmigo, M. taip pat užmigo. Ji taip pat atsigulė prie A.. Jai užmigus T. jėga ją išstūmė iš kambario, nutempė į kitą kambarį ir uždarė duris, pasakęs, kad ji dabar bus su juo. Nukentėjusioji pradėjo verkti, prašėsi paleisti, tačiau jis jos neklausė, pastūmė ją, iš visų jėgų užsigulė ant jos, pradėjo bučiuoti, jai priešinantis - įkando į lūpą. Ji muistėsi, bet nieko negalėjo padaryti. Kaltinamasis liepė jai nusirengti, ji nesutiko, prašėsi paleidžiama, Jis per jėgą nuvilko megztinį, abejus marškinėlius, nutraukė kelnes kartu su kelnaitėmis. Ji priešinosi, tačiau kaltinamasis buvo stipresnis. Ji liko nuoga. Tada kaltinamasis pakėlė nuo jos savo kūną, nusiėmė kelnes. Gulėjo ant jos ir skėtė jai kojas, ji kiek galėdama priešinosi, bet jo kelias įsirėžė jai į šlaunį, jai skaudėjo, ji praskėtė kojas. Kaltinamasis įkišo savo varpą jai į makštį, ją žagino 20 minučių, jos galva visą tą laiką trankėsi į medinį lovos galvūgalį. Siūlė jai oralinį seksą, bet ji atsisakė. Jis po to vėl jis įkišo varpą į jos makštį ir liepė jai ant jo joti, ji neklausė, nevykdė jo reikalavimo, tada jis pats paėmęs už rankų kilnojo ją. Bandė pabėgti, bet kaltinamasis ją sučiupęs už rankos parvertė ant šono ir vėl įkišo savo varpą jai į makštį ir toliau prievartavo. Nebeturėjo jėgų priešintis. Kai ją paleido, atsigulė ramiai. Ji greitai apsirengė. Atėjusi prie A., norėjo pasakyti, ką T. jai padarė. A. miegojo. Rado pusseserės rašytas žinutes, ar nereikia kviesti policijos, bet jai buvo gėda, nežinojo kaip elgtis, todėl atsigulė prie A., ją saugodama, nepajuto kaip užmigo ir kaip prabudo. Ryte jai taip pat buvo gėda, bijojo visų reakcijos. Todėl niekam nieko nesakė. Važiavo su visais pietauti. Nutarė tylėti. Tą pačią dieną vakare visi vėl buvo susitikę. Kurį laiką prabuvo, bet su T. nekalbėjo. Po viso to jautėsi nieko neverta, buvo labai sunku suvaldyti emocijas, nesinorėjo gyventi, jautėsi pažeminta ir palaužta, kad ją sutrypė kaip šiukšlę. Buvo labai sunku, negalėjo užmigti, atsigulė į krizių centrą, ten jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Po savaitės kreipėsi į policiją. Neigia, kad į policiją kreipėsi įkalbėta krizių centro darbuotojų. Šiuo metu jau pusę metų turi draugą, su kuriuo artimai bendrauja.

Priimant nuosprendį teismas negali vadovautis vien nukentėjusiosios duotais parodymais. Apie fizinio smurto panaudojimą ir atėmimą galimybės priešintis galima spręsti tik iš nukentėjusiosios parodymų. Liudytojų parodymų, nustatant šią aplinkybę, byloje nėra. Be to, ir pati nukentėjusioji nurodo, jog kaltinamajam pasiūlius lytinį aktą oraliniu būdu ir jai nesutikus, kaltinamasis prievartos nenaudojo.

Priešingai, visi apklausti liudytojai tvirtina, jog nebuvo jokio konflikto, nebuvo naudojamas smurtas nei vakare, nei naktį, nei ryte. Nukentėjusioji pagalbos neprašė, nesiskundė, o siūlytos pagalbos atsisakė. Liudytojas E. V. parodė, kad jau jam įtarus, jog kažkas negerai, siūlymo atvažiuoti pasiimti nukentėjusiosios nukentėjusioji atsisakė.

Liudytojas M. M. parodė, jog matė nuketėjusiąją besibučiuojant su kaltinamuoju ir, jo nuomone, nukentėjusioji rodė dėmesį kaltinamajam. Liudytoja A. I., nukentėjusiosios draugė, su kuria kartu ji buvo įvykio dienos vakare, nurodo, jog nukentėjusioji daugiausiai šoko ir bučiavosi su T., vienu metu T. ir L. kambaryje nebuvo. Einant miegoti T. atsigulė šalia jos, po to jis kartu su L. iš kambario pasišalino, L. dar buvo grįžusi, atnešė jai telefoną, į pasiūlymą jai prigulti nieko neatsakiusi išėjo. Liudytojas J. G. parodė, jog būnat pirtyje jam pasirodė, kad T. su L. pora, jie kartu sėdėjo poroje, visi gėrė alkoholinius gėrimus ir, jo manymu, L. patiko T..

Prieštaringi ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Nors ji nurodė, kad į policiją kreipėsi neįtakota Krizių centro darbuotojų, bet byloje esantis 2014-09-19, praėjus savaitei po įvykio, rašytas nukentėjusiosios protokolas - pareiškimas paneigia nukentėjusiosios versiją. Liudytoja L. D. parodė, kad jos dėka nukentėjusioji kreipėsi į moterų centrą, kur patarė, ką toliau daryti nukentėjusiajai, ir tik po to L. kreipėsi į policiją. Iš karto po įvykio nukentėjusiajai nebuvo tokių minčių kreiptis į policiją, ji dar siekė susitikti su kaltinamuoju. Nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji ir toliau bendravo su kaltinamuoju, važiavo kartu pietauti, grįžusi į kaimą, tą patį vakarą, vėl ėjo į susitikimą, siekė būti su juo vienoje draugijoje, tačiau nukentėjusioji liko nusivylusi, nes kaltinamasis su ja nebendravo, kaip ji nurodė - nebuvo net atsisukęs (t. 1, b. l. 91 ).

Galimai nukentėjusioji po įvykio ir jautė pasišlykštėjimą, pažeminimą, beviltiškumą, nes turėjo lytinius santykius pirmą kartą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota mergystės plėvėje švieži plyšimai ir galėjo būti padaryti galimai 2014-09-13 (t. 1, b. l. 63-64 ) ir ne tokios pabaigos tikėjosi, ne taip suprato lytinį suartėjimą su partneriu.

Byloje esančiu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad L. A. po įvykio gydėsi tame pačiame AS Krizių centre. Kad ji anksčiau būtų turėjusi problemų su sveikata ar gydytųsi pas psichiatrus, byloje duomenų nėra. Šiuo metu nukentėjusioji, jos teigimu, jaučiasi gerai, turi draugą, su kuriuo palaiko artimus ryšius (t. 2, b. l. 165).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios pateikti drabužiai - marškinėliai, kelnaitės, megztinis, kelnės yra tvarkingi, nesuplėšyti, nesugadinti (t. 1, b. l. 32-35).

Baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, jog nukentėjusioji bute buvo laikoma per prievartą, užrakinta, kaltinamasis naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą. Tai patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji parodė negalinti sau atleisti, kad nerėkė ir kad nepabėgo nuo kaltinamojo.

Byloje esančia 2014-09-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Galvoje sužalojimų nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitų rimtesnių sužalojimų, būdingų išžaginimui, nenustatyta. Nustatyti sužalojimai gali būti traktuojami kaip labiau aistros, o ne prievartos išraiška.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 20 straipsnio prasmę kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, neįmanoma paneigti kaltinamojo T. L. parodymų, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios L. A. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

L. A. kelnės, megztinis, marškinėlius, kelnaitės, saugomos Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. A.;pledas, paklodė, 2 vnt. pagalvių užvalkalų ir antklodės užvalkalas, saugomi Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305, 308, 309 str., 115 str. 3 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. išteisinti pagal LR BK 149 str. 1 d. kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

L. A. kelnes, megztinį, marškinėlius, kelnaites, saugomus Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. A.;pledą, paklodę, 2 vnt. pagalvių užvalkalų ir antklodės užvalkalą, saugomus Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.