Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruotos gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini) Molėtų r. sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2017-01-16, apie 21 val., buto, adr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje žodinio konflikto su sugyventine K. P. metu tampė ją už plaukų, rankomis pargriovė ant grindų, ten gulinčiai nukentėjusiajai sudavė penkis smūgius kojomis ir, užgulęs ant jos smaugė rankomis, o nukentėjusiajai atsistojus, alkūne sudavė smūgį jai į lūpą, taip smurtaudamas padarė K. P. poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

D. R. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios. Jis buvo išgėręs. Prokurorės pagarsintame pareiškime nurodytos aplinkybės teisingos. Visi veiksmai apibūdinti teisingai. Gailisi to, ką padarė. Yra smurtavęs prieš tai, bet su nukentėjusiąja susitaikydavo be pareigūnų įsikišimo. Dėl savo elgesio išvadas padarė, daugiau tai nepasikartos. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Buvo su draugu išgėręs 0,7 l. talpos degtinės butelį per pusę. Ne visada išgėręs būna agresyvus. Geria retai. Per keturis mėnesius išgėrė antrą kartą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. P. paaiškino, kad 2017-01-16, apie 18.00 val., grįžo namo, adr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto durys buvo užrakintos iš vidaus. Jas užakino bute buvęs draugas D. R.. Skambino į duris. Vėliau paskambino draugams, kad padėtų duris atrakinti. Atvykę draugai atrakino buto duris ir jame rado neblaivų D. R., su kuriuo nukentėjusioji gyvena apie trejus metus. Pradžioje konflikto nebuvo, o po to jis pradėjo šaukti. Siekdama išvengti konflikto, ji nuėjo į kitą kambarį ir paguldė sūnų miegoti. D. R. atėjo į vaiko kambarį ir, vaikui matant ir girdint, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Griebė už plaukų, tampė po kambarį. Jai nukritus ant grindų, jis K. P. spardė kojomis, užgulęs smaugė rankomis. Dėl patirto šoko smūgių skaičiaus nepamena. Buvo prakirsta lūpa, matosi mėlynės ant rankų, nugaros, sutrenkta galva. Sugyventinio smurtas kartojasi ne pirmą kartą (b. l. 10).

2017-01-17 K. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017-01-16, apie 21 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. R., gim. (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus K. P. gim. 2008 m., akivaizdoje ją sumušė. Griebė už plaukų, tampė po kambarį, spardė kojomis, smaugė. Jai buvo prakirsta lūpa, matosi mėlynės ant rankų, nugaros sutrenkta galva. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 187/2017 (01) konstatuota, kad K. P. padaryta poodinė kraujosrūva viršutinės lūpos kairėje pusėje su muštine žaizda lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-01-16 ir aplinkybėmis. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 5 (penkių) trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos nugaroje bei poodinė kraujosruva dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklaustas jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino naudojęs smurtą prieš savo sugyventinę K. P.. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada Nr. G 187/2017 (01), kurioje nurodyta, kad K. P. galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-01-16 ir aplinkybėmis, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. R. konflikto su nukentėjusiąja sugyventine K. P. metu, tampė ją už plaukų, rankomis pargriovė ją ant grindų, kur gulinčiai nukentėjusiajai sudavė penkis smūgius kojomis, užgulęs ant jos smaugė rankomis, nukentėjusiajai atsistojus, alkūne sudavė smūgį į lūpą, taip smurtaudamas padarė K. P. poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo D. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad D. R. įvykdė vieną nesunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. P.. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – D. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas.

Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis artimas įstatymo nustatytam už padarytą veiką šios bausmės rūšies vidurkiui. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės mažinimo trečdaliu. Nuteistajam skirtinas įpareigojimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-17, 13.40 val. iki 2017-01-18, 15.34 val.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (iš viso 49,22 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, dėl ko jų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti devyniems mėnesiams laisvės apribojimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į D. R. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017-01-17, 13.40 val. iki 2017-01-18, 15.34 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įpareigoti D. R. per visą nustatytą laisvės apribojimo laiką nebendrauti su nukentėjusiąja K. P..

Vadovaujantis 72² straipsniu, kartu su bausme D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią D. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. R., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam D. R. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.