Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. lapkričio 2 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 2 M. J. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2025 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) jis nukrito, dėl ko jam lūžo stuburas. Ilgą laiką jis praleido ligoninėje, dėl ko jam išsivystė (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 2 d. jis nuvažiavo į kapines, po ko užsuko į priešais namus esantį restoraną/kavinę, kur pavalgė ir išgėrė 150 gramų degtinės, nes po kapinių jį apėmė liūdesys. Pamatęs, kad eismas neintensyvus, nesijausdamas labai girtas jis nusprendė savo automobiliu važiuoti į namus. Pakeliui jis užsuko į degalinę įsipilti kuro. Jis supranta, kad jam reikėjo išvis nesėsti už automobilio vairo. Jis padarė labai didelę klaidą, dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu M. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2025 m. lapkričio 2 d. būdamas blaivus jis savo automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), pavalgyti. Bare jis išgėrė 150 gramų degtinės. Jis jautėsi gerai, todėl nusprendė važiuoti į namus, esančius visai netoli. Sėdęs už minėto automobilio vairo jis važiavo link namų, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio matuokliu patikrino jo blaivumą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 59-62).

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2025 m. lapkričio 2 d. apie 17.29 val. iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Jam atvykus į minėtą degalinę vairuotojas jau buvo išvažiavęs link (duomenys neskelbtini) gatvės. Patikrinęs duomenis jis nustatė, kad automobilio savininkas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link (duomenys neskelbtini) gatvės jis pamatė minėtą automobilį, sukantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir šį sustabdė. Už sustabdyto automobilio vairo sėdėjo M. J., iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, M. J. atsakė teigiamai. Patikrinus M. J. blaivumą alkoholio matuokliu pirmu bandymu buvo nustatytas 2,39 promilių, o antru - 2,48 promilių neblaivumas (bylos lapai 47-50).

6. 2025 m. lapkričio 2 d. 17.37 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARZH-0075, M. J. iškvepiamame ore nustatyta 2,39 promilių alkoholio, o 2025 m. lapkričio 2 d. 17.55 val. – 2,48 promilių alkoholio (bylos lapai 28).

7. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARZH-0075, patikrintas 2025 m. rugsėjo 12 d., patikra galioja iki 2026 m. kovo 11 d. (bylos lapas 29).

8. Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktuose garso įrašuose užfiksuota, kaip vyras praneša apie į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavusį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus; pranešėjas nurodo, kad šis vairuotojas nebe pirmą kartą važiuoja būdamas neblaivus, ir šiuo metu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 41-44).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, garso įrašuose, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. lapkričio 2 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 2 M. J. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

10. M. J. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, taigi M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

11. Teisiamojo posėdžio metu M. J. prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo brolio A. J. atsakomybei pagal laidavimą. M. J. nurodė, kad jis yra brolio dukros krikšto tėvas, su broliu bendrauja kelis kartus per savaitę, jie vienas kitu pasitiki, jis mano, kad brolis jam gali daryti teigiamą įtaką.

12. Teisiamojo posėdžio metu A. J. prašė atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant šį jo atsakomybei pagal laidavimą. A. J. nurodė su broliu kartu negyvenantis, tačiau jie labai artimai bendrauja. Apie nagrinėjamą įvykį jis sužinojo tą pačią dieną, jam šis įvykis buvo staigmena, nes M. J. alkoholinius gėrimus gerdavo itin retai. Jo manymu, M. J. šią veiką padarė dėl to, kad po patirtos traumos pašlijo sveikata bei santykiai su sutuoktine. Po nagrinėjamo įvykio jie išsikalbėjo ir jis mano, kad paūmėjus depresijai M. J. problemas spręs ne gerdamas alkoholinius gėrimus, bet kreipdamasis į jį. Jis pasiruošęs išklausyti brolį ir kartu su šiuo spręsti kilusias problemas. Jis gali laiduoti tiek su, tiek be užstato, taip pat bet kokį laikotarpį.

13. M. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. J. neteistas (bylos lapai 108-109), baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, skirtas baudas sumokėjo (bylos lapai 90-106). M. J. dirba (bylos lapas 110). Teismas turi pagrindo manyti, kad M. J. skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Laiduotoju sutinka būti A. J., kuri yra M. J. brolis, galintis daryti teigiamą įtaką. A. J. palaiko glaudžius ryšius su M. J., jie dažnai bendrauja. A. J. neteistas (bylos lapas 126), dirbantis, darbdavys A. J. charakterizuoja kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją, besilaikantį įmonės vidaus taisyklių, pagarbiai bendraujantį tiek su klientais, tiek su kolegomis, pasižymintį lyderio savybėmis, sąžiningumu, tinkamai vykdančiu pavestus darbus (bylos lapas 128). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas M. J., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus M. J., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant trejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. M. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad M. J. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu alkoholio koncentracija M. J. kraujyje (2,39 promilių) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina tai, kad M. J. už veikos, analogiškos nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą nebuvo teistas, taigi M. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios priemonės termino vidurkį – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo dienos, kai M. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 65-66).

20. Teismas taip pat pažymi, kad M. J. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio M. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. J. (bylos lapas 38). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko M. J. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

21. Teisiamojo posėdžio metu M. J. gynėja prašė konfiskuoti ne automobilį, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Vertindamas šį prašymą teismas pažymi, kad, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartyje Nr. 2K-208-511/2024, „BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama <..>. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad priimant sprendimą dėl kaltininkui priklausančios transporto priemonės nekonfiskavimo ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, turi būti tinkamai nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį, kuri, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia nekonfiskuoti turto, atitinkančio BK 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o išieškoti iš kaltininko šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, išvados nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – nuosprendžiuose turi būti tinkamai motyvuotos, nurodant konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos, nustatančios, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

22. Nagrinėjamu atveju M. J. gynėja, prašydama konfiskuoti ne automobilį, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, nepagrindė, kodėl turėtų būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis iš BK 72 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos imperatyvios taisyklės – kokiu būdu konfiskuojant automobilį nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, taigi teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį iš BK 72 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos imperatyvios taisyklės.

VI. Procesinės prievartos priemonės

23. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 63-66), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

24. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos M. J. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 67-70). Atsižvelgiant į tai, kad M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. J. nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 3 d., ir konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

M. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino M. J. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Išaiškinti M. J. ir A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.