Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7914-614/2014 išnagrinėjus pareiškėjo A. G. pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. 2014-01-17 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl praleisto termino vaiko vardu palikimui priimti, 2011-11-27 mirus pareiškėjo uošvienei S. K., atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apelianto pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, nes (vadovaujantis CPK 576 straipsnio 2 dalimi) pareiškėjas dėl palikimo priėmimo dukters vardu turi kreiptis į Alytaus miesto 4-ajį notarų biurą, o notarinio veiksmo atlikimo vieta priskirta Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad, vadovaujantis CPK 580 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su dviem pareiškimais, t. y. 2014-01-16 pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir 2014-01-17 pareiškimu dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo (b. l. 1-3). CPK 580 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (nagrinėjamos bylos atveju tai būtų Vilniaus miesto apylinkės teismas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (nagrinėjamos bylos atveju tai būtų Alytaus rajono apylinkės teismas). Kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, kad teismų praktikoje nėra bendros pozicijos, ar prašant išduoti leidimą priimti palikimą (jo atsisakyti) nepilnamečio vaiko vardu turi būti taikomos CPK 580 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytos teismingumo taisyklės. Vieni konstatuoja, kad prašymas turi būti pateikiamas palikimo atsiradimo vietos teismui, kiti nurodo, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas yra leidimo išdavimas, o ne paveldėjimo procedūrų taikymas, todėl prašymas turi būti pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos teismą, ir į tai, kad nepilnamečio interesus geriausiai apsaugo palikimo priėmimas būtent pagal apyrašą, konstatuotina, kad dėl leidimo priimti (atsisakyti) palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi būti kreipiamasi į palikimo vietos atsiradimo teismą. Tokia praktika, be kita ko, leis išvengti situacijų, kai vienas įpėdinis (pilnametis) kreipiasi į paveldėjimo atsiradimo vietos teismą dėl apyrašo, o kito įpėdinio (nepilnamečio) atstovai dėl leidimo paveldėti tą patį turtą kreipiasi į gyvenamosios vietos teismą, ir pastarasis išduoda leidimą priimti palikimą pagal apyrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-08 Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011). Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-12-04 nutartimi (į kurią apeliantas atkreipė dėmesį savo atskirajame skunde), priimta civilinėje byloje Nr. S2-4910-835/2013, atsisakydamas priimti apelianto prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui, vadovavosi senesniu nei 2011-09-08 kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad sprendžiant bylos dėl teismo leidimo išdavimo teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi CPK 580 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles“ 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neprieštarauja aktualiausiam kasacinio teismo išaiškinimui dėl bylų, kuriuose prašoma išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, teismingumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutartį palikti nepakeistą.