- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- e2VP-1277-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09892-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., R. S. L.
- Pareiškėjas
- UAB „SB lizingas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „SB lizingas“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. S. L., A. L. ir antstoliui Mariui Lekečinskui dėl turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „SB lizingas“ prašo nustatyti, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. S. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. L. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos.
Prašyme nurodyta, kad antstolis Marius Lekečinskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. S. L. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 8452, vykdomoji byla Nr. 0022/09/14610. Antstolio pateiktais duomenimis nustatyta, kad skolininko asmeninės nuosavybės teise turimo turto neužtenka, kad būtų patenkintas išieškotojos reikalavimas. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. L. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškėjos prašymu nesutiko, paaiškino, kad šiuo metu šeimoje dirba tik ji viena, šeimoje auga mažametis vaikas, todėl nenori, kad sutuoktinio asmeninis įsiskolinimas būtų išieškomas iš jos darbo užmokesčio. Nurodė, kad neišgalės mokėti ne tik savo, bet ir sutuoktinio skolų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. S. L. su pareiškėjos prašymu nesutiko, paaiškino, kad nežino, kokia skola yra išieškoma. Nurodė, kad skolą ketina mokėti pats, nes sutuoktinė neišgalės mokėti visų skolų, mokesčių ir paskolų.
Pareiškėjos UAB „SB lizingas“ atstovas ir suinteresuotas asmuo antstolis Marius Lekečinskas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad antstolis Marius Lekečinskas vykdo Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarės Jolantos Rulienės 2009 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. 8452 dėl 748,43 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. S. L. išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ (dabar – UAB „SB lizingas“) naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur gauna darbo užmokestį. VĮ Registrų centro duomenimis R. S. L. ir jo sutuoktinė A. L. nėra sudarę vedybų sutarties.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis).
Vykdomąja byla Nr. 0022/09/14610 nustatyta, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininko R. S. L. asmeninio turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. L. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 2006 m. lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Nustatyta, kad antstolis 2017 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S3.6.-171191 areštuoti skolininko sutuoktinės A. L. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, be ne daugiau kaip 1650 Eur, bei patvarkymą Nr. S3.6.-171192 areštuoti skolininko sutuoktinės A. L. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, be ne daugiau kaip 1650 Eur, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą bei pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas R. S. L. šiuo metu nedirba.
Pareiškėja prašo teismo nustatyti skolininko R. S. L. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. L. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys R. S. L. ir A. L., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymus, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų R. S. L. ir A. L. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininkui tektų ½ dalis A. L. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Nors suinteresuoti asmenys prašo teismo išieškotojos prašymo netenkinti, tačiau suinteresuotų asmenų nurodomi nesutikimo su pareiškimu motyvai, nustačius, kad šiuo laikotarpiu nėra galimybės vykdyti skolos išieškojimo iš skolininko, kuris nedirba, nepaneigia išieškotojos teisės reikalauti nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad tokio išieškotojos pareikšto reikalavimo patenkinimas neužkerta kelio skolininkui, pasikeitus aplinkybėms (įsidarbinus), tęsti skolos grąžinimą iš asmeninių pajamų, skolos grąžinimo klausimu bendradarbiaujant su antstoliu ir išieškotoja.
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui R. S. L. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. L. pajamų, gaunamų iš jos darbinės veiklos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą dėl turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.