Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val. Taip pat šiuo teismo nuosprendžiu iš M. R. priteista A. M. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 litų advokato išlaidoms apmokėti, o A. M. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 23 d. apie 10.00 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini), šalia Adolfo Šapokos gimnazijos esančiame stadione, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, 9 mm kalibro dujinio revolverio ,,Chiefs Special“ Nr. (duomenys neskelbtini) kriauna ne mažiau kaip vieną kartą trenkė A. M. į pakaušį, tada ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam A. M. dėl nubrozdinimų nosies pagrindo srityje, apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, muštinės žaizdos pakaušyje, kraujosruvų kairės ausies srityje ir viršutinės lūpos gleivinėje bei dalinio 12 danties vainiko nulaužimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendį ir paskirti nuteistajam M. R. griežtesnę bausmę, pilnai patenkinti pareikštą ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ir priteisti išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu. Mano, kad paskirdamas minimalią laisvės apribojimo bausmę, o taip pat parinkdamas šią bausmės rūšį, teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo principus, numatytus BK 54 straipsnyje, o teismo išvados dėl minimalios bausmės skyrimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje neginčytinai nustatyta (tą patvirtino ir teismas), kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies. Todėl vien ta aplinkybė nedavė pagrindo teismui skiriant bausmę daryti išvadą, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita vertus, teismo nuosprendžio motyvai dėl nuteistojo kaltės pripažinimo tampa prieštaringai ir dėl to nuosprendis tampa ydingu. Byloje nėra nė menkiausių faktinių duomenų, jog nuteistasis būtų gailėjęsis dėl padaryto nusikaltimo. Jis iki pat šiol nėra ne tik bent minimaliai atlyginęs padarytą žalą, bet ir atsiprašęs jo. Be to, nuteistasis kelia nepagrįstą versiją apie tariamą gintį nuo jo, kas neginčytinai paneigia teismo išvadą apie nuoširdų gailėjimąsi bei įrodo, jog nuteistasis nepadarė išvadų dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nors ir nurodė, jog prieš įvykdytą nusikaltimą nuteistasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šią aplinkybę įvertino nepilnai. Neabejotina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių skiriant bausmę, tačiau ši aplinkybė charakterizuoja nuteistąjį neigiamai – įvykio aplinkybės, dėl kurių nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra analogiškos. Todėl nuteistojo polinkis į ginklo demonstravimą, jo naudojimą kaip priemonės nusikalstamų veikų darymui, įrodo jo asmenybės padidintą pavojingumą aplinkiniams. Apelianto teigimu, nuteistojo asmenybė, veikos įvykdymas tiesiogine tyčia ir be priežasties, tai, kad jis nepripažįsta nusikaltęs ir nesigaili, nedavė teismui pagrindo skirti laisvės apribojimo minimalios bausmės, todėl nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir keistinas.

Skunde teigiama, kad nuosprendžio dalis, kuria jam buvo priteista tik 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra nepagrįsta vien todėl, kad teismas nemotyvuoja, kodėl priteistinos žalos dydis yra mažintinas. Apeliantas mano, kad civiliniu ieškiniu prašyta priteisti 5000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui buvo teisinga, protinga ir sąžininga. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodo motyvų, dėl kurių civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymi, byloje neginčytinai nustatytos nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos materialinės pasekmės – kelionė į Ukmergės miestą pas teismo medicinos specialistą, nulaužtas dantis ir būtinumas jį gydyti, nuostolis, susijęs su nedarbu. Nurodyta turtinė žala nėra per didelė, t.y. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl ir nesant žalos dydį patvirtinančių kai kurių dokumentų teismui nebuvo pagrindo šį klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Taip pat nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo sumažintos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teigia, kad advokato sugaištas laikas susipažįstant su bylos medžiaga bei dalyvaujant dviejuose teismo posėdžiuose visiškai pateisina 2000 Lt dydžio honoraro sumokėjimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjas advokatas – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo M. R. padarytą nusikalstamą veiką.

Nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. R. laisvės apribojimo bausmę, parinko bausmę pagal jam inkriminuoto BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas jos rūšis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. R. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. prasilenkia su bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis) ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo bei realiai neapriboja nuteistojo teisių bei laisvių ir neatlieka bausmės paskirties.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. R. bausmės rūšį bei jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį bei jos apimtį, o taip pat tai, kad M. R. yra baustas administracine tvarka, kad į psichiatro ir priklausomybių kabinetų įskaitas neįrašytas, neteistas, 2009-07-29 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu nutarimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kad jis charakterizuojamas teigiamai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tačiau sutiktina su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos M. R. viso bylos tyrimo metu, nors ir pripažino tą aplinkybę, kad vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. – revolverio R30917672 kriauna trenkė A. M. į galvos sritį ir sudavė į veidą, tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, tvirtindamas, kad nukentėjusysis jį tiesiog išprovokavo. Net gi teisminio nagrinėjimo metu M. R. tvirtino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nurodydamas, kad A. M. pradėjus jam priekaištauti dėl neduodamų cigarečių ir išplūdus necenzūriniais žodžiais, pastarasis jį puolė, bandė pargriauti, dėl ko jis gindamasis iš drabužio kišenės išsitraukė revolverį ir trenkė juo nukentėjusiajam į galvos sritį, o po to – ranka į veidą (b.l. 134). Todėl akivaizdu, kad tokie jo parodymai negali būti laikomi nuoširdžiu ir išsamiu prisipažinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų ir apie nuoširdų M. R. gailėjimąsi dėl savo veiksmų A. M. atžvilgiu ir pažeidus viešąją tvarką.

Pagal teismų praktiką, kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu duotų M. R. paaiškinimų, jis laikėsi pozicijos, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, kartu neigdamas, kad būtent jo veiksmais buvo padarytas A. M. 2011-07-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas vienas iš sužalojimų - dalinis 12 danties vainiko nulaužimas, tokią poziciją grįsdamas tuo, kad nukentėjusiajam šis sužalojimas galėjo būti padarytas žymiai anksčiau, nors tokie teiginiai yra paneigti ta pačia specialisto išvada ir padarytų kitų sužalojimų (įskaitant viršutinės ir apatinės lūpų sužalojimus) lokalizacija.

Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. R. būtų atlyginęs nors dalį civilinio ieškinio ar kitokiu būdu nukentėjusiojo atžvilgiu būtų parodęs gailestį dėl savo nusikalstamų veiksmų. Vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad iš dalies savo kaltę pripažįsta, teismo posėdžio metu negali būti pripažįstami nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės prasme. Todėl, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, ši M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, kaip pritaikyta netinkamai.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistajam, nekeičiant skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės rūšies, turi būti skiriama savo trukme griežtesnė nei minimali baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui - vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį namuose nuo 23 iki 6 valandos.

Dėl išdėstyto skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 d.).

Nukentėjusysis taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad apylinkės teismas nemotyvuotai sumažino nuo 5000 iki 1000 litų jam priteistos neturtinės žalos dydį. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visos apimties, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, pasekmes jo sveikatai bei į nuteistojo finansines galimybes. Teisėjų kolegijos nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės įvertintos tinkamai ir priteista A. M. 2000 litų neturtinė kompensacija atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodyta suma tik iš dalies yra pagrįstai gydymo išlaidas patvirtinančiais dokumentais, sutiktina, kad nėra nurodytos konkrečios sumos dėl odontologo paslaugų, todėl įvertinus tai, kad šių aplinkybių nustatymas būtų pareikalavęs baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą bei atsižvelgus į BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija šiuo klausimu ir A. M. apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip minėta apeliaciniame skunde nesutinkama ir su iš nuteistojo M. R. nukentėjusiojo A. M. naudai priteista 1000 litų suma atstovavimo išlaidoms. Kolegijos nuomone, šis sprendimas skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai motyvuotas ir su šiais motyvais visiškai sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiojo A. M. interesus teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, kuriam kaip patvirtina pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2012-02-12 buvo sumokėta 2000 litų (b.l. 128). Per šį laikotarpį advokatas 2012-02-29 susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurią tesudarė vienas tomas bei dalyvavo teisiamajame posėdyje 2012-05-15 nuo 9 val. 30 min. iki 11 val. 00 min., 2012-07-11 nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 25 min., iš viso 2 val. 25 min. Taigi, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, jos nagrinėjimo teisme laiką akivaizdu, kad nukentėjusiojo atstovo byloje honoraras yra nepagrįstai didelis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista atstovimo išlaidų suma – 1000 Lt atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per maža.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. R. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.