- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-62-66-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 12 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 20.42 val., važiavo autobusu maršrutu Nr.26 (tarp stotelių Žalgirio – Kalvarijų turgus) be bilieto, taip pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 142 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 15 Lt baudą.
II.
A. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, jog 20.39 val. išėjęs iš parduotuvės „Maxima“, 20.44 val. įlipo į autobusą Žalgirio stotelėje, kai tarp stotelių Žalgirio – Kalvarijų turgus įlipę kontrolieriai pareikalavo sumokėti baudą. Teigia, jog bilietą jis ketino įsigyti pas vairuotoją, tačiau to padaryti negalėjo, nes jam įlipus autobusas pradėjo važiuoti, o įlipus kontrolieriams parduoti bilietą vairuotojas atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimu Institucijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė konstatavęs, jog šiuo atveju nenustatytas pažeidimo sudėties būtinas elementas – kaltė. Teismas nurodė, jog Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 17 punkte nustatyta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi. Teismas pabrėžė, jog visais atvejais sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, turi būti nustatyta asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog A. G. neneigė, jog važiavo be bilieto ir nuosekliai teigė, kad siekė įsigyti vienkartinį bilietą iš vairuotojo, tačiau jam tik įlipus į autobusą, vairuotojas pradėjo važiuoti. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo pateikto kasos kvito matyti, kad jis Žalgirio stotelėje esančioje parduotuvėje „Maxima“ pirko įvairius produktus, už prekes susimokėjo tos pačios dienos 20.38 val., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas fiksuotas 20.42 val., todėl daro išvadą, kad A. G. tvirtinimas, jog į maršrutinį autobusą Nr.26 jis įlipo Žalgirio stotelėje, yra objektyviai pagrįstas. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad kontrolieriai, tikrinę keleivių bilietus, įlipo tarp „Žalgirio“ ir „Kalvarijų turgus“ stotelių, Vilniaus miesto autobusų bei troleibusų tvarkaraštyje pateikiama informacija, jog darbo dienomis (2008 m. birželio 12 d. buvo darbo diena) iš Žalgirio stotelės link Stoties autobusas Nr.26 išvyksta 20.42 val., taigi daro išvadą, jog pažeidimas fiksuotas netrukus po to, kai autobusas pajudėjo iš Žalgirio stotelės, o autobusui pradėjus važiuoti, keleivis objektyviai negali įsigyti važiavimo bilieto iš autobusą vairuojančio vairuotojo. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvadą, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. G. kaltę.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti jos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimą. Nurodo, jog keleivių patikrinimas buvo atliekamas sustojime Kalvarijų turgus, t. y. buvo tikrinami keleiviai, kurie jau buvo pravažiavę ne mažiau nei vieną sustojimą, o keleivio A. G. veiksmuose nebuvo jokio ketinimo įsigyti bilietą iš vairuotojo. Pažymi, jog teismas rėmėsi autobuso tvarkraščiu, kuris 2008 m. birželio 12 d. negaliojo. Mano, jog šiuo atveju teismas privalėjo liudytoju apklausti kontrolierių, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, o Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 17 punktas įpareigoja vienkartinį bilietą įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje asmuo įlipa.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, A. G. prašo jį atmesti, palaikydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog teisme Institucijos atstovas patvirtino, kad viską apie įvykį gerai žino, todėl kaltinti teismą, kad nebuvo apklaustas liudytojas – neteisinga. Pažymi, jog į autobusą įlipti pro priekines duris jis negalėjo, nes jos nebuvo atidarytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. veikoje nenustatyta pažeidimo, įtvirtinto ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Apeliantas ginčija teismo nutarimą iš esmės teigdamas, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nutraukė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, kuri nebuvo pakankama asmens kaltei patvirtinti. Byloje nepaneigti A. G. teiginiai, jog šiam tik įlipus į autobusą, jis pradėjo važiuoti, dėl ko neturėjo galimybės nusipirkti bilieto iš vairuotojo, o netrukus po to buvo patikrintas kontrolės. Pažymėtina, jog tokių teiginių nepaneigia ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad keleivių patikrinimas buvo atliekamas sustojime Kalvarijų turgus ir buvo tikrinami keleiviai, kurie jau buvo nuvažiavę ne mažiau nei vieną sustojimą. Tiek iš oficialiai skelbiamų visuomeninio transporto tvarkaraščių, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog stotelė Kalvarijų turgus yra paskesnė stotelė po Žalgirio stotelės, kurioje į autobusą įlipo A. G., administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai įvardinta pažeidimo padarymo vieta – „tarp stotelių Žalgirio – Kalvarijų turgus“, todėl Institucijos tvirtinimas, kad buvo tikrinti keleiviai, kurie buvo nuvažiavę ne mažiau nei vieną sustojimą ir stotelėje Kalvarijų turgus, visiškai nepagrįsti.
Apeliantas akcentuoja, jog Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 17 punktas įpareigoja vienkartinį bilietą įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje asmuo įlipa. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokio reikalavimo buvimo pirmosios instancijos teismas nepaneigė, tačiau teisingai pažymėjo, kad pagal bylos duomenis tokia galimybė keleiviui nebuvo objektyviai sudaryta. Institucijos atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis nežino, ar vairuotojas gali parduoti bilietus tuomet, kai važiuoja, tačiau faktiškai vairuotojai parduoda (b. l. 16). Šiuo aspektu pažymėtina, jog tų pačių Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 5 punkte įtvirtina, kad vairuotojas keleiviams parduoda bilietus tik autobusui arba troleibusui sustojus stotelėse. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2008 m. birželio 12 d.) 99 punktas įtvirtino draudimą keleiviams blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Taigi matyti, jog asmeniui tik įlipus į autobusą ir šiam pradėjus važiuoti, keleivis įsigyti bilieto iš vairuotojo negali, nes taip būtų pažeista anksčiau paminėta pareiga.
Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi autobuso tvarkraščiu, kuris 2008 m. birželio 12 d. negaliojo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs paminėtu negaliojančiu tvarkaraščiu, nustatė, jog A. G. kontrolės patikrintas tarp stotelių, nes asmuo parduotuvėje pirko prekes 20.38 val., o iš Žalgirio stotelės autobusas turėjo išvykti 20.42 val. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2008 m. birželio 12 d. galiojusio autobuso grafiko matyti, jog iš Žalgirio stotelės autobusas turėjo išvykti 20.44 val. (b. l. 28), tačiau tai bylos baigčiai jokios reikšmės neturi, nes iš į bylą surinktos medžiagos matyti, kad autobusas atvažiavo anksčiau, o pažeidimo vieta fiksuota pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, be to, tai niekaip nepaneigia esminės byloje nustatytos aplinkybės, jog asmuo tikrintas nepravažiavus nei vieno sustojimo, t. y. realiai nepraleidus galimybės įsigyti bilietą iš vairuotojo.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius skunde nurodo, jog šiuo atveju teismas privalėjo liudytoju apklausti kontrolierių, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs kontrolierius J. S. teismo iniciatyva kviestas į teismą liudytoju (b. l. 1), teismo šaukimas jam tinkamai įteiktas, bet į teismo posėdį neatvyko (b. l. 12, 15). Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme Institucijos atstovas dalyvavo, tačiau jokio reikalavimo išreikalauti papildomus įrodymus (tame tarpe ir pakartotinai kviesti į teismo posėdį J. S.) nekėlė, taigi darytina išvada, jog įrodymų nepakankamumo problemos byloje nebuvo ir, atsižvelgus į byloje esančios įrodomosios medžiagos visumą, nėra iškilusi.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.