Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-277-267/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
e2S-277-267/2016
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00120-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kreditorius
G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-277-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00120-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.11.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės G. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2‑407‑766/2016 pagal kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismui kreditorė G. P. pateikė pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pilnametei paramos reikalingai dukrai iš skolininko L. P., pareiškime nurodydama, kad skolininkas L. P. gyvena (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-01-15 nutartimi atsisakė priimti kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad kai skolininkas gyvena užsienyje, kreditoriaus pareiškimas supaprastinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nustatyta tvarka negali būti nagrinėjamas (esant vienam iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų). Teismas išaiškino kreditorei, kad dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko L. P. ji turi teisę kreiptis bendra ginčo teisena pagal paskutinę žinomą skolininko gyvenamąją vietą Lietuvoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovas ieškinyje taip pat privalo nurodyti tikslią skolininko gyvenamąją vietą užsienyje, kadangi skolininkas turi teisę gauti visą su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, kad galėtų pareikšti savo nuomonę dėl pareiškimo, priešingu atveju būtų pažeisti civiliniame procese įtvirtinti dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 13 straipsnis, 111 straipsnis 2 dalis 2 punktas). Taip pat nurodė, kad pareiškimas skolininkui gali būti reiškiamas ir pagal faktinę jo gyvenamą vietą užsienio valstybėje atitinkamam šios valstybės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu apeliantė G. P. prašo panaikinti 2016 m. sausio 15 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės.Atskirajame skunde nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškimu pareiškėja kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, kad būtų priteistos lėšos pilnamečiui paramos reikalingam vaikui išlaikyti, skolininko adresą pareiškėja nurodė Lietuvoje ir užsienyje, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą, nes Lietuvoje laiškanešys skolininko nerado, o užsienyje nurodytu adresu net nesiuntė. Esant tokiai padėčiai 2016 m. sausio 11 d. pareiškėja nurodo vėl kreipusis į Radviliškio rajono apylinkės teismą, nurodant skolininko adresą vien tik užsienyje, nes jis ten ir gyvena. Tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, nes pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Pareiškėjos manymu, aiškiai matyti, kad tame pačiame teisme tiek vienu, tiek kitu atveju atsisakoma priimti pareiškimą ir taip užkertamas kelias kreiptis pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą, patikrina, ar pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus ir išsprendžia pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 435 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 431 straipsnio, reglamentuojančio leistinumą, 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad XXIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas (dėl teismo įsakymo išdavimo) nenagrinėjamas, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė. Taigi paduodant pareiškimą dėl įsakymo išdavimo skolininko gyvenamoji vieta turi būti Lietuvos Respublikoje. Tokius duomenis privalo nurodyti kreditorius pareiškime dėl įsakymo išdavimo (CPK 433 straipsnis). Teismas priima tik atitinkantį CPK 431 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus leistinumo reikalavimus kreditoriaus pareiškimą. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.Pati pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi teismo įsakymas negali būti išduotas dėl užsienyje gyvenančio skolininko, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo konstatavęs, jog pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto leistinumo reikalavimo. Kaip matyti iš G. P. 2015-11-25 pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, jame pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi atsakovo galimą gyvenamąją vietą užsienyje, procesinius dokumentus siunčiant Lietuvoje nurodytu adresu jie buvo neįteikti, pareiškimas taip pat buvo grindžiamas CPK 431 straipsnio nuostatomis, t. y. tiek 2015-11-25 pareiškimas, tiek 2016-01-11 pareiškimas paduoti tais pačiais pagrindais užsienyje gyvenančiam asmeniui, todėl pareiškėja, pati pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, visiškai nepagrįstai teigia, kad tame pačiame teisme tiek vienu, tiek kitu atveju atsisakoma priimti pareiškimą ir taip užkertamas kelias kreiptis pagalbos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi teisę pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 30 str. 2 d., 4 d., CK 3.192¹ str. 2 d.).Išaiškintina pareiškėjai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą (išskyrus 12 straipsnyje nurodytus asmenis), turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, apimančią dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžindamas jį pareiškėjai, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė