- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- 1-220-1112/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. kovo 3 d. apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 2,08 promilės neblaivumas, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – M. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.
Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. G. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jo paprašė M. G. pavežti jos automobiliu, nes jo buvo sugedęs. Iš vakaro jie susitarė, kad ją ryte paims ir nuveš į darbą, ji dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išgėrė keturias skardines alaus po 0,5 l ir po 15 minučių sėdo už vairo, taip padarydamas nusikalstamą veiką. Teisę vairuoti įgijęs nuo 2021 metų, nuo to laiko vairuoja automobilį. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Kai sėdo už vairo, nesijautė girtas. Kai vežė M. G., ji nesuprato, kad jis buvo išgėręs ir jai nieko nepasakė. Gailisi dėl savo tokio poelgio. Automobilio, kurį jis vairavo, savininkė turi vairuotojo pažymėjimą. Norėtų, kad automobilį nekonfiskuotų ir grąžintų savininkei M. G. Jis yra pasiruošęs sumokėti baudą. Galėtų per metus laiko išmokėti baudą dalimis, kadangi tik dabar pradėjo vykdyti individualią veiklą ir planuoja, kad mėnesinės pajamos bus apie 500 Eur. Išlaikomų asmenų neturi, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį registruotą jo vardu.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, M. G. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į šiaurinę pusę. Automobilis stovi kelkraštyje. Ant transporto priemonės apgadinimų nepastebėta. Apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio daiktadėžės paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12);
– iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad užfiksuota, kad 2022 m. kovo 3 d. M. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmuoju tikrinimu 02.45 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Antruoju tikrinimu 03.06 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 20);
– priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 27);
– VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad analogiško modelio automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 2210 Eur (b. l. 31);
– 2022 m. kovo 3 d. 02.45 val. priimtas sprendimas nušalinti M. G. nuo transporto priemonių vairavimo (b. l .25);
– reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu užfiksuota, kad M. G. pateikė reikalaujamą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-63);
– ikiteisminio tyrimo metu M. G. apklausta liudytoja parodė, kad 2022 m. kovo 2 d. apie 13.00 val. per socialinį tinklalapį „Facebook“ susirašė su pažįstamu M. G. bei paprašė jo, kad jis vakare ją parvežtų iš draugės namo, kadangi buvo suplanavusi nuvykti pas draugę į svečius ir su ja išgerti truputį alkoholio. Prieš išeinant pas draugę, savo kieme (duomenys neskelbtini), susitiko su M. G. ir jam įdavė savo automobilio (duomenys neskelbtini) raktelius. M. G. įduodant automobilio raktelius buvo blaivus. Toliau tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 02.00 val. būnant pas draugę paskambino M. G., kad šis ją parvežtų į namus. Pokalbio metu ji nesuprato, kad jis yra išgėręs alkoholio. Kai atvyko M. G. ją parvežti namo, įsėdus į automobilį taip pat nesuprato, kad jis yra vartojęs alkoholio, kadangi tuo metu ir pati buvo išgėrusi alkoholio. Jiems važiuojant Naujosios Akmenės mieste, ties V. Kudirkos g. prieš prekybos centrą „Jupoja“, M. G. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš karto nurodė pasitikrinti girtumą. Tuo metu pareigūnai pasakė, kad M. G. vairuoja automobilį būdamas neblaivus, bei automobilį iš karto išvežė į saugojimo aikštelę. Gali parodyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jai, jį įsigijo 2022 m. vasario 22 d. M. G. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) jei jį gražins ir nekonfiskuos, pretenzijų neturės, ieškinio byloje dėl automobilio neteiks, žalos iš jo nesiteis, kadangi jis yra jos pažįstamas, sutars su juo tarpusavyje (b. l. 36-39).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojos M. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kiti. M. G. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimų, susijusius su transporto priemonių vairavimu, per paskutinius 5 metus nėra padaręs (b. l. 43-44). M. G. vykdo individualią veiklą (b. l. 47). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui – 51 MGL (2550 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam M. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 MGL (1700 Eur) bauda. Atsižvelgus į M. G. turtinę padėtį bei tai, jog kaltinamasis individualią veiklą pradėjo visai neseniai, todėl nustatytina, kad bauda sumokėtina per 10 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
2022 m. kovo 7 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (b. l. 64-67).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. M. G. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,08 promilės neblaivumas, neteisėti M. G. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtos transporto priemonės savininkė yra M. G. Nusikalstamos veikos padarymo dieną turto savininkė perdavė automobilį blaiviam kaltinamajam, ir nežinojo, kad jis išgėręs vairuos jai priklausančią transporto priemonę, todėl turto konfiskavimas nėra galimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, pažymą, analogiško automobilio kaina su PVM yra 2210 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausiusia transporto priemone, iš kaltininko M. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2210,00 Eur. Teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės išdėstyti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – išieškojimo terminą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį (duomenys neskelbtini) paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini) grąžinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui;
– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 51 MGL dydžio – 2550 Eur (dvejų tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę 34 MGL dydžio – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos, t. y. 2022 m. kovo 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2210,00 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų 00 ct).
Išaiškinti M. G., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam M. G. 2022 m. kovo 7 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinis pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį (duomenys neskelbtini) paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini) grąžinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jo įgaliotam asmeniui;
– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.