- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-478-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01312-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Kreditorius
- AB DNB bankas
- Skolininkas
- UAB „Ainro“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-478-124/2012
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01312-2012-4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininko R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties pagal kreditoriaus AB DNB bankas pakartotinį pareiškimą skolininkui UAB „Ainro“ ir įkeisto turto savininkui R. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DNB bankas pakartotiniu pareiškimu (53–54 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto – parduotuvės, esančios adresu Varpo g. Nr. 25, Šiauliai išieškant iš skolininko UAB „Ainro“ 76 577,39 EUR negrąžintą skolą, 100 Lt žyminį mokestį bei 9,69 proc. dydžio metines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi (73–74 b. l.) nutarė priverstinai parduoti R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą –parduotuvę, patalpą Nr. 2 su rūsiu, bendras plotas 80,86 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti 76 577,39 EUR (264 406,41 Lt) skolą, 100 Lt žyminį mokestį bei 9,69 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (69 508,80 EUR) nuo prašymo pateikimo dienos (2012-04-30) iki visiško skolos išieškojimo.
Teismas nurodė, kad pagal 2005 m. balandžio 13 d. kredito linijos sutartį Nr. 3418 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais skolininkui UAB ,,Ainro“ buvo suteiktas 69508,80 Eurų kreditas, kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2012-01-31. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeista patalpa – parduotuvė, patalpa Nr. 2 su rūsiu, bendras plotas 80,86 kv. m., esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti R. K.. Skolininkas kredito negrąžino ir liko skolingas kreditoriui. 2012 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas skolininkui UAB ,,Ainro“ ir įkeisto turto savininkui R. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, o skolininkas ir įkeisto turto savininkas įspėti, kad negrąžinus kreditoriui paskolos per teismo nustatytą terminą, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.
Teismas nurodė, kad skolininkui UAB „Ainro“ iškelta bankroto byla, o 2012-02-28 dienos būklei skolininko skola bankui sudaro76 577,39 EUR.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (78–81 b. l.) įkeisto daikto savininkas R. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus AB DNB bankas pakartotinį prašymą atmesti, sustabdyti vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacine proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iki 2009-07-01 BUAB „Ainro“ buvo individuali R. K. įmonė „E ir R“, kurios savininku buvo R. K.. Net ir po įmonės pertvarkymo iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, buvusių individualios įmonės savininkų atsakomybė pagal iki pertvarkymo atsiradusias prievoles dar trejus metus išlieka tokia, kaip ir esant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui. Todėl turi būti vadovaujamasi ir atitinkama teismų praktika, susijusia su individualių įmonių bankrotu, tokių įmonių savininkų atsakomybe bei procesiniais ypatumais. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reiškia reikalavimą prievolės neįvykdžiusios individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, solidariam bendraskoliui - laiduotojui, kuris taip pat yra tos individualios įmonės vienas iš dalyvių, toks kreditoriaus reikalavimas turi būti pareiškiamas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos individualios įmonės bankroto byloje.
2. R. K. priklausančios ir kreditoriui įkeistos patalpos yra įregistruotas kaip atskiras objektas. Vis dėlto, faktiškai šios patalpos yra susijusios su adresu (duomenys neskelbtini) esančiu butu, kuris priklauso BUAB „Ainro“. Su šiuo turtu glaudžiai susijusi ir R. K. priklausanti žemės nuomos teisė, kuri įkeista AB DNB bankas ir kurią šis kreditorius taip pat siekia realizuoti. Šiuos nekilnojamojo turto objektus būtų protinga pardavinėti kartu, vadovaujantis tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (120–122 b. l.) kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog įkeistas R. K. priklausantis nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas BUAB „Ainro“ bankroto procese, yra nepagrįstas. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad individualios įmonės bankroto byloje atsakovas yra ne tik pati bankrutuojanti įmonė, bet ir įmonės savininkas. Šiuo atveju bankrutuojanti „Ainro“ yra uždaroji akcinė bendrovė, t. y. ribotos civilinės atsakomybės asmuo. Be to, R. K. nėra bankroto byloje įtrauktas bendraatsakoviu. Taigi, nėra jokio pagrindo R. K. turtą, tame tarpe ir įkeistą nekilnojamąjį, pardavinėti bankroto procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 13 d. Kredito linijos sutartimi Nr. 3418 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais R. K. įmonė „E ir R“ įsipareigojo iki 2010 m. vasario 28 d. grąžinti pareiškėjui 69 508,80 EUR skolą (19–21 b. l.). Susitarimu Nr. 3418/4 dėl 2005-04-13 Kredito linijos sutarties Nr. 3418 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo kredito grąžinimo terminas nustatytas – 2012 m. sausio 31 d., sutarties specialioji dalis papildyta 11.5 p., nurodžius, kad R. K. laidavimas yra įformintas laidavimo sutartimi, kad buvusios R. K. įmonės „E ir R“ pavadinimas ir teisinė forma pakeisti į UAB „Ainro“ (22–23 b. l.). 2005 m. balandžio 14 d. hipotekos lakštu prievolių užtikrinimui įkeistas R. K. nuosavybės teise priklausantis turtas – patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad paskolą skolininkas UAB „Ainro“ turėjo grąžinti iki 2012 m. sausio 31 d., o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla.
LR CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-04-13 Kredito linijos sutartis Nr. 3418 pasirašyta su kredito gavėju – R. K. įmonės „E ir R“ savininku R. K. (7–14 b. l.). Taigi, įsipareigojimus pagal Kredito linijos sutartį prisiėmė neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – R. K. įmonė „E ir R“. LR CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (LR CK 2.45 str.). 2009-07-01 R. K. įmonė „E ir R“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Ainro“ (22 b. l.).
Vadovaujantis LR CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, tuomet, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Minėta, kad, pertvarkant juridinį asmenį, kinta tik jo teisinė forma (nagrinėjamu atveju individuali įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o visos pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos išlieka, jas perima naujos teisinės formos juridinis asmuo. LR CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra atsakingas ir už tas pertvarkomo juridinio asmens prievoles, kurios atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taip įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja su juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre momentu. Teismas pažymi, kad pertvarkomas juridinis asmuo naujos teisinės formos asmens teisinį statusą įgyja nuo pertvarkyto asmens įregistravimo juridinių asmenų registre ir nuo šio momento laikomas pertvarkytu. UAB „Ainro“ juridinių asmenų registre įregistruota 2009-07-01 (22 b. l.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo AB DNB bankas reikalavimo teisė yra kilusi iš R. K. įmonės „E ir R“, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Ainro“, 2005-04-13 pasirašytos Kredito linijos sutarties Nr. 3418. Pažymėtina, kad R. K. įmonė „E ir R“ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. LR CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. R. K. įmonė „E ir R“ pertvarkyta į UAB „Ainro“, o R. K. yra pertvarkytos įmonės UAB „Ainro“ vadovas ir vienintelis akcininkas ir tai reiškia, kad jis yra tiek naujos teisinės formos juridinio asmens (UAB „Ainro“), tiek pertvarkyto juridinio asmens (R. K. įmonė „E ir R“) dalyvis (LR CK 2.45 straipsnis).
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui UAB „Ainro“ iškėlė bankroto bylą, o 2012 m. birželio 5 d. nutartimi, į bankrutuojančios UAB „Ainro“ bankroto bylą bendraatsakoviais įtraukė R. K. ir A. K. (civilinė byla B2-557-372/2012). Teismas nurodė, kad į jų abiejų turimą santuokoje įgytą turtą gali būti nukreiptas išieškojimas už bankrutuojančios UAB „Ainro“ prievoles pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pertvarkomos individualios įmonės savininko R. K. turtas nebuvo atribotas nuo jo sutuoktinės turto, įgyto santuokoje. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad kreditoriaus pareiškimas turi būti nagrinėjamas BUAB „Ainro“ bankroto byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir kreditoriaus pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį.
Kreditoriaus AB DNB bankas pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti kreditoriui AB DNB bankas, kad jis turi teisę kreiptis į bankrutuojančios UAB „Ainro“ administratorių UAB „Ritava“ su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo UAB „Ainro“ bankroto byloje.