Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, G. U., I. T. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad jos senelis J. U., miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) parašęs testamentą, pagal kurį jis padarė tokį patvarkymą: jam priklausančią nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastato, visą garažą ir ½ dalį žemės sklypo, skirtą namų valdai, esančius (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikti lygiomis dalimis anūkams: I. U. (dabar T.), pareiškėjai R. U. (dabar P.), G. U. ir R. K.. Seneliai turėjo vaikus: J. U. (jos tėvą) ir G. K.. Ji turi seserį I. U. (dabar T.) ir brolį G. U.. G. K. sūnus R. K.. Kai senelis J. U. mirė, ji gyveno su seneliais, dar buvo gyva močiutė J. U., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas J. U., miręs (duomenys neskelbtini), tuo metu taip pat gyveno pas tėvų. Jai niekas netrukdė gyventi senelio namo dalyje iki pat šiol. Kai mirė močiutė, jos šeima liko toliau gyventi senelio namo dalyje. Vėliau ji išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), bet patalpose liko gyventi jos vyras. Iki šiol name, kurio dalį jai paliko senelis, yra likę tiek senelių turėti baldai, tiek ir jos. Nesiskubino pas notarą tvarkytis paveldėjimo dokumentų iš karto po senelio mirties. Iš pradžių niekaip negalėjo visi testamentiniai įpėdiniai kartu susirinkti pas notarą, o vėliau, kiti testamentiniai įpėdiniai pasakė jai, kad tvarkytųsi viena, nes jiems nereikalingas palikimas. Paskui močiutė žadėjo viską sutvarkyti pas notarą. Sužinojo, kad J. U. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir iki savo mirties (duomenys neskelbtini) neatėjo pas notarą. Močiutės palikimą „susitvarkė“ G. K.. Senelio J. U. vardu yra likusio registruoto nekilnojamojo turto.

Teismo posėdžio metu pareiškimui neprieštaravo, nurodė, kad kai sužinojo apie testamentą, tuo metu sesers R. P. finansinė padėtis buvo sunkesnė ir pasakė seseriai, kad „gyvenk name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tvarkykis nuosavybės dokumentus“. Nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, tikriausiai dėl objektyvių priežasčių, nes turėjo keturis vaikus, finansinė padėtis buvo sunki, neturėjo darbo. Po močiutės J. U. mirties tam tikrą laiką namo dalyje gyveno nuomininkė, kad būtų dengiamos namo šildymo išlaidos, tačiau po pusantrų metų nuomininkė išsikraustė kitur. Tada pareiškėjos šeima į namo dalį atsikėlė apie (duomenys neskelbtini) m., nes liko turšti namai po G. K. mirties, ir namo dalyje gyvena iki šiol. Pareiškėja prižiūrėjo senelio namo dalį, darė remontus, matė, nes ji kartu su broliu G. U. pareiškėją ir jos vaikus dažnai aplankydavo. Pareiškėja važiuoja į užsienį dirbti, bet sugrįžta į namus. Laiko, kad senelio palikta namo dalis, tai pareiškėjos ir jos vaikų namai, kadangi jie kitos gyvenamosios vietos neturi. Prašo pareiškimą tenkinti, nes į paveldimą turtą nepretenduoja.

R. K., kuriam teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. U. ir J. U. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: G. K. (pavardė iki santuokos sudarymo – U.) ir J. U.. G. K. susilaukė dviejų vaikų: R. K. ir R. K.. J. U. turėjo tris vaikus: I. T. (pavardė iki santuokos sudarymo – U.), G. U. ir R. P. (pavardė iki santuokos sudarymo – U.). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. P. (pavardė iki santuokos sudarymo – U.) yra mirusiojo J. U. vaikaitė.

Teismui išreikalavus J. U., J. U. ir G. K. paveldėjimo bylas, nustatyta, kad:

- (duomenys neskelbtini) J. U. testamentu, užregistruotu (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, padarė tokį patvarkymą: jam priklausantį privatinės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastato, visą garažą ir ½ dalį žemės sklypo, namų valdai, esančius (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju palikti lygiomis dalimis anūkams I. U. (dabar T.), R. U. (pareiškėjai), G. U. ir R. K.;

- (duomenys neskelbtini) mirė J. U., kuris nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). J. U. sutuoktinė J. U. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąjį palikimo dalį, nurodyti kiti įpėdiniai: I. U. (dabar T.), R. U. (dabar P.), G. U. ir R. K.. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 2023 m. rugsėjo 5 d. informacijoje nurodyta, kad J. U. vėliau į notarą nesikreipė nei dėl nuosavybės teisės liudijimo, nei dėl palikimo dalies liudijimo pagal įstatymą išdavimo;

- (duomenys neskelbtini) J. U. testamentu, užregistruotu (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biure, mirties atveju padarė tokį patvarkymą: visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną, palikti dukrai G. K.;

- (duomenys neskelbtini) mirė J. U., kuri nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). G. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biure pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo;

- (duomenys neskelbtini) mirė G. K., dėl jos palikimo priėmimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą jos vaikai R. K. ir R. K. (nurodoma – K.);

- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtinta, kad J. U. mirusio (duomenys neskelbtini), turtą (žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)) paveldi palikėjo sutuoktinė J. U.;

- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad J. U. testamente nurodyto turto įpėdinė yra G. K. ir paveldimą turtą sudaro: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) R. K. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į palikėjos G. K. paliktą turtą;

- (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. U.;

- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notaras išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad J. U. yra pergyvenusi sutuoktinį J. U. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, t. y. 303/606 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad J. U. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad su pareiškėja R. P. susituokė prieš (duomenys neskelbtini) metus, turi keturis vaikus. Šiuo metu jis kartu su sūnumi G. P. gyvena, (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Seniau buvo išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pagyveno apie du metus ir paskui su visa šeima, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai atsikraustė į (duomenys neskelbtini), niekur kitur nebeišsikraustė ir ten iki pat dabar gyvena. Niekas jų atžvilgiu jokių pretenzijų nereiškė, R. P. sesuo ir brolis leido jiems gyventi, jeigu būtų reiškę pretenzijas, jie nebūtų atvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir apsigyvenę su šeima.

Liudytojas G. P. paaiškino, kad jis yra R. P. sūnus. Jis kartu su tėvu R. P. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo motina R. P. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ten dirba. Jo motina ne nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), išvykusi yra tik apie dvejus metus, sugrįžta į namus kelis kartus per metus. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) motina visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Jis nuo vaikystės gyvena (duomenys neskelbtini) ir nebuvo išsikėlęs kitur. Niekas ginčo nekėlė ir niekas nevarė juos (pareiškėjos šeimą) lauk iš namų. Namą prižiūri, remontuoja.

Po J. U. mirties (duomenys neskelbtini) jo testamentiniai įpėdiniai G. U., I. U. (pavardė po santuokos sudarymo – T.), R. K. ir pareiškėja R. U. (pavardė po santuokos sudarymo – P.) dėl jo palikimo pagal testamentą priėmimo per tris mėnesius į notarų biurą nesikreipė. J. U. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esantys suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Kiti testamentiniai įpėdiniai G. U. ir I. T. prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti, patvirtindami, kad pretenzijų į palikimo dalį nereiškia, pareiškėjos šeima daug metų ten gyvena ir jie į palikimą nepretenduoja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daroma išvada, jog asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu nustatoma, kad jis faktiškai valdo palikimą sudarantį turtą, t. y. juo naudojasi, prižiūri, administruoja, moka mokesčius bei valdydamas minėtą turtą laiko save turto savininku.

Pareiškėja R. P. po senelio J. U. mirties jo paliktu turtu naudojasi, rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius, daro einamąjį remontą, ką patvirtina suinteresuotų asmenų I. T., G. U., ir liudytojų R. P. ir G. P. duoti paaiškinimai, t. y. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu turtu kaip savu, tęsė jo priežiūrą, palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio senelio turtą negavo. Valstybės įmonės Registrų centro išrašais nustatyta, kad J. U. turtui netaikytas areštas, kiti apribojimai, todėl laikytina, kad žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kitais statiniais po J. U. mirties tinkamai rūpinamasi, mokami visi mokesčiai. Pareiškėjos palikimo priėmimo valdant senelio turtą fakto suinteresuoti asmenys neginčijo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad pareiškėja, nepaisant palikėjo jos atžvilgiu sudaryto testamento, turi teisę paveldėti mirusio senelio turtą. J. U. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. priėmė savo senelio palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 44,65 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė senelio J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 44,65 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 65 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Suinteresuotam asmeniui R. K. sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2024 m. kovo 25 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-352-322/2024, iškeltoje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, G. U., I. T. ir R. K.. Suinteresuoto asmens R. K. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. R. K. informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo sprendimą per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 427) 420 08.“

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.