Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei G. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Raudondvario pl. 230-303, 47157 Kaunas) ir laikomi įteikti 2020 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteikiamus procesinius dokumentus palikimo atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – informacinės sistemos duomenų, 2019 m. lapkričio 8 d. rašto dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo – vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus, kai asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 6 straipsnyje yra išvardinti asmenys, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovei 2017 m. kovo 3 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau šių paslaugų teikimo metu ji nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl tokių atsakovės veiksmų Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padaryta žala, nes atsakovei neturint apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso, ji gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas iš PSDF biudžeto kompensuota 41,42 Eur suma sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius įrodytos, todėl ieškinys tenkinamas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.263 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839), 41,42 Eur (keturiasdešimt vieno euro 42 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.