Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad R. K. ir K. V. yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio P. K. vaikai. M. K. ir P. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo E. K. yra palikėjų M. K. ir P. K. sūnus, jam nustatytas neveiksnumas. Mirus jo tėvui, neliko globėjo, todėl šiuo metu tvarkoma globos procedūra. Po tėvo mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) notaras D. J. jiems išdavė liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad P. K. palikimą pagal testamentą priėmė jo vaikai R. K. ir K. V.. Pareiškėjams atliekant su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, paaiškėjo, kad po jų motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos turto niekas nepaveldėjo. Po M. K. mirties visą sutuoktinių užgyventą turtą valdė, juo naudojosi sutuoktinę pergyvenęs P. K.. Mokesčių už turtą mokėjimo dokumentų pareiškėjai neteikia, tačiau pateikia gyvenamojo namo, kuriame esančiame bute gyveno P. K., bendrijos pažymą, patvirtinančią, kad jis iki mirties mokėjo įmokas. Šio asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Nors nekilnojamasis turtas buvo registruotas P. K. vardu, tačiau sutinkamai su šeimos teisės normomis, kadangi palikėjų santuoka sutaryta (duomenys neskelbtini) metais, o minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo, be to, Nekilnojamojo turto registre nefiksuoti faktai, kad jis priklauso P. K. asmeninės nuosavybės teise, laikytina, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių P. K. ir M. K. nuosavybe. M. K. vardu jokio nekilnojamojo turto registruota Nekilnojamojo turto registre nėra. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. K. palikimas po jos mirties oficialiai pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, paveldėtas nebuvo, tačiau jis buvo paveldėtas P. K. jam šį turtą pradedant faktiškai valdyti. Po sutuoktinės M. K. mirties P. K. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi sodu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti socialinei darbuotojai. Taip pat nepateikta ir jokio pranešimo iš socialinio darbuotojo bylos klausimu.

Bylos dalyku yra paveldėjimo galimybės sudarymas, tiek pareiškėjams, tiek suinteresuotam asmeniui. Tenkinus pareiškimą nurodytiems asmenims atsiras galimybė paveldėti turtą, todėl suinteresuoto asmens interesai nepažeidžiami. Paties palikimo priėmimo klausimai šioje byloje nesprendžiami. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina iš esmės, net ir nesant suinteresuoto asmens E. K. atsiliepimo.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). P. K. vardu registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir žemės sklypas, su sodo nameliu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, garažai, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. P. K. už šiuos objektus mokėjo mokesčius. M. K. (duomenys neskelbtini) mirė. P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei P. K. ir toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo priežiūra ir eksploatavimu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos turto niekas nepaveldėjo. M. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Šiaulių rajono 6-ojo notarų biuro notaro (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas patvirtina, kad P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal testamentą priėmė jo vaikai K. V. ir R. K..

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Sprendžiant iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, kuriuose nėra nurodyta minėto turto paveldėtojų, taip pat iš pateiktų į bylą paaiškinimų ir įrodymų, duomenų, kad po M. K. mirties dėl jos turto paveldėjimo buvo kreiptasi į notarą, nėra. Kito nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto sutuoktiniai neturėjo, nurodytą turtą įgijo santuokos metu, turtas registruotas P. K. vardu, todėl darytina išvada, kad P. K. ir po M. K. mirties toliau gyveno nurodytame bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bei rūpinosi sodo nameliu, garažais, kaip jų dalies savininkas. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas. Palikimą, atsiradusį po M. K. mirties, P. K. priėmė toliau gyvendamas nurodytame bute bei naudodamasis kitu turtu, pradėjęs valdyti ir sutuoktinės dalį, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Niekas po M. K. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis spręstina, kad mirusios sutuoktinio M. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjai šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens E. K. globėjas (tikėtinai pareiškėja K. V.) turi užtikrinti ir įgyvendinti E. K. teisę paveldėti proporcingą turto dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Išaiškinti pareiškėjai K. V., kad ji, kaip suinteresuoto asmens E. K. globėja, vykdydama globėjo ir turto administratoriaus pareigas, turi užtikrinti ir įgyvendinti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę paveldėti proporcingą turto dalį teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.