Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-332/03-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2021 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria konstatuoti patikros metu nustatyti pažeidimai 1,76 ha kontroliniame žemės sklype Nr. 063533-0445 lauke Nr. 1, 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 063534-7245 lauke Nr. 2, 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-2234 lauke N. 1, 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-5300 lauke Nr. 2; 3) įpareigoti atsakovę panaikinti 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ pritaikytas 3177,47 Eur ir 6681,53 Eur sankcijas; 4) įpareigoti atsakovę priskaičiuoti susietąją paramą už daržovių auginimą atvirame grunte 1,76 ha kontroliniame žemės sklype Nr. 063533-0445 lauke Nr. 1, 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 063534-7245 lauke Nr. 2, 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-2234 lauke N. 1, 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-5300 lauke Nr. 2.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. balandžio 7 d. įsigijo 500 kg krapų sėklų, o 2020 m. balandžio 21 d. pas ūkininką A. K. užsakė krapų sėjos darbus 1,76 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 063533-0445 lauke Nr. 1 (toliau – ir Laukas 1), 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 063534-7245 lauke Nr. 2 (toliau – ir Laukas 2), 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-2234 lauke N. 1 (toliau – ir Laukas 3), 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. 076556-5300 lauke Nr. 2 (toliau – ir Laukas 4) (toliau – ir ginčo laukai). A. K. darbuotojas R. J. 2020 m. balandžio 27 d. – gegužės 8 d. ginčo laukuose krapus, pateikė traktoriaus apsėjusio ginčo laukus GPS koordinates. A. K. 2020 m. gegužės 8 d. išrašė sąskaitą pareiškėjui už krapų sėja laukuose, kurią 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku persiuntė pareiškėjui, nurodydamas „visi tavo krapai pasėti, siunčiu sąskaitą, laukiu apmokėjimo“. Pareiškėjas sąskaitą apmokėjo 2020 m. birželio 25 d.

3. Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakovei Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1011847235-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo turimuose laukuose žemės ūkio naudmenas, įskaitant ir ginčo laukuose auginamus krapus. Pareiškėjas prašė išmokėti paramą, kuri yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – ir TI taisyklės).

4. Pabrėžia, kad ginčo laukuose faktiškai augino krapus, o prasidėjus krapų derliui su žmonos pagalba jį nuėmė per birželio mėnesį. Pažymi, jog šiuos faktus pagrindžia pareiškėjo žmonos M. K. raštas „Dėl atliktų darbų“. Krapų derlius buvo parduotas 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d. ir 2020 m. birželio 30 d. už 1 936 Eur (prideda sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderiai). Pareiškėjo teigimu, šie dokumentai pagrindžia, kad už ginčo laukuose nuimtą derlių faktiškai gavo 1936 Eur.

5. Nuėmęs krapų derlių ir siekdamas pagerinti laukų dirvos būklę 2020 m. liepos 1–3 dienomis užsėjo ginčo laukus posėliu – baltąja garstyčia. Po posėlio pasodinimo ginčo laukuose liko krapų pasėlio likučiai. Pareiškėjo teigimu, jis atliko visus reikalavimus pagal TI taisykles, laikėsi visų žemdirbystės reikalavimų ir geros žemdirbystės praktikos, t. y. 2020 m. balandžio – birželio mėnesiais ginčo laukuose augino krapus, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. užtikrino krapų ir jų likučių išsaugojimą.

6. NMA darbuotojai 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis, t. y. pavėluotai ir neinformavę pareiškėjo atliko Paraiškoje deklaruotų žemės naudmenų patikrą, kurios metu nustatė deklaravimo neatitikimus ir surašė Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 20-1011847235-D4-1 (toliau – ir Patikros ataskaita). Pareiškėjo pastebėjimu, Patikros ataskaitoje yra netikslumų, t. y. Patikros ataskaitoje nurodoma, kad Lauke 1 ir 063534-7245 lauke Nr. 1 (turėtų būti 063534-7245 lauke Nr. 2) vyraujanti kultūra – garstyčia, kituose patikrai atrinktuose laukuose matomi žemės dirbimo pėdsakai, krapų kultūra nėra dominuojanti, o Lauke 3 ir Lauke 4, kuriuose deklaruoti krapai, rastos pasėtos baltosios garstyčios, krapų likučių nerasta. Pažymi, kad 063534-7245 lauke Nr. 1 nedeklaravo kapų auginimo, nes krapai buvo deklaruoti ir faktiškai auginti 0633434-7245 lauke Nr. 2. Šie netikslumai pareiškėjo teigimu, leidžia abejoti Patikros ataskaitos tikslumu ir kelia klausimą, ar nebuvo suklysta tikrinant laukus.

7. Pažymi, kad pranešimas apie patikros rezultatus pareiškėjui atsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. daugiau kaip po pusantro mėnesio iki kada pareiškėjas turėjo užtikrinti pasėlio ar jo likučius ginčo laukuose ir taip buvo apsunkintas krapų pasėlio auginimo ir jo likučių išsaugojimo ginčo laukuose įrodinėjimas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuvažiavo į ginčo laukus ir padarė jų nuotraukas, naudodamasis „NMA Agro“ mobiliąja programėle, kuri padarytas nuotraukas automatiškai išsiunčia NMA. Šias nuotraukas pareiškėjas padarė net nežinodamas apie Patikros rezultatus ir negavęs jokios informacijos iš atsakovės. Pareiškėjo teigimu, minėtos nuotraukos patvirtina, kad krapai buvo jau į vegetacijos pabaigą, kuri trunka 85–90 dienų, kas patvirtina, kad krapai buvo sėti ne vėliau kaip balandžio ir gegužės mėnesį ir Paraiškos pateikimo metu jau augo ginčo laukuose.

8. Nurodo, kad į atsakovę su prašymais „Dėl pasėlių kodų pakeitimo“ kreipėsi 2020 m. spalio 18 d. bei 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakovė formaliais raštais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus nurodydama, kad pakeisti pasėlių kodų nėra galimybės, nes pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, faktų ar įtikinančių argumentų, kurie paneigtų Patikros duomenis ar dėl kurių turėtų būti priimtas naujas sprendimas.

9. Pažymi, jog nesutikdamas su NMA Sprendimo dalimi su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo nagrinėti visi pareiškėjo skunde kelti argumentai, nevertinta dalis įrodymų.

10. Pareiškėjo teigimu, krapų sėjos ir auginimo faktai ginčo laukuose yra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais (sąskaita-faktūra už krapų sėklas, šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantis kasos išlaidų orderis; raštai, kurie patvirtina, kad ginčo laukai buvo apsėti; traktoriaus apsėjusio ginčo laukus GPS koordinatės; Sentinel nuotoliniai vaizdai skirtingais laikotarpiais; M. K. patvirtinimas dėl krapų derliaus nuėmimo bei krapų pardavimo dokumentai; pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. padarytos nuotraukos „NMA Agro“ programėle).

11. Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad TI taisyklės nenustato ir nereglamentuoja, kuriuo metu reikia nuimti deklaruotą pasėlį, o išlaikyti pasėlio ar jo liekanas privalu iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (TI taisyklių 29 punktas). Tačiau nėra įpareigojimo pasėlį ar jo liekanas išlaikyti vėliau, todėl teigia, kad Patikros metu (2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis) neturėjo pareigos išlaikyti pasėlį ar jo liekanas. Ši aplinkybė Komisijos nebuvo vertinama.

12. Akcentuoja, kad Komisija 2021 m. kovo 22 d. yra priėmusi sprendimą analogiškame ginče, kuriame buvo pateikti ekspertės doc. Dr. A. Ž. paaiškinimai dėl krapų auginimo, jų likučių ir t. t., tačiau Komisija šių reikšmingų aplinkybių nevertino. Pabrėžia, kad darant nuotraukas per „NMA Agro“ programėlę foto nuotraukose matyti krapų likučiai, nors jie buvo nuimti daugiau nei prieš mėnesį. Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad NMA Patikra turėjo būti atlikta anksčiau, kaip tai nustato TI taisyklių 29 punkto nuostatos.

13. Pažymi, kad TI taisyklės nenustatė pareiškėjui draudimo, nuėmus krapų derlių, ginčo laukus apsėti posėline kultūra – baltąja garstyčia, kas ir buvo padaryta. Nesutinka su Komisijos argumentu, kad pareiškėjas, norėdamas apsėti ginčo laukus posėline kultūra, turėjo tai deklaruoti. Patikros duomenis patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis užfiksuotos garstyčios yra žydėjimo pradžioje, o žydėjimą jos pasiekia maždaug po mėnesio nuo sėjos, kas tik dar kartą įrodo, kad garstyčių sėja buvo daroma ne anksčiau nei 2020 m. liepos pradžioje ir deklaravimo metu dar garstyčių nebuvo ir negalėjo būti.

14. Nesutinka, kad turėjo deklaruoti posėlį ir apie tai informuoti atsakovę, nes TI taisyklės to nenumato. Pareiškėjo teigimu, TI taisyklių 39 punktas reglamentuoja visiškai skirtingą situaciją, t. y. kokią dalį pareiškėjų deklaruojamų laukų turi sudaryti EASV (ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę), tačiau nenumato, kad sėjant posėlį visais atvejais jis privalo būti EASV ir privalėtų būti deklaruojamas kaip EASV. Minėtas punktas nustato, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamos žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV, kuria gali būti posėlis arba žolinis įsėlis, kurio 1 m² atitinka 0,3 m² EASV ploto. Deklaruojant daugiau nei 5 proc. ariamų laukų kaip EASV žymimas posėlis, siekiant gauti papildomą naudą, t. y. EASV balus ar papildomą paramą už posėlinių kultūrų auginimą, bet su tuo atsiranda ir papildomi įsipareigojimai 5 metams. Todėl teikdamas paraišką pareiškėjas nusprendė neprisiimti papildomų reikalavimų ginčo laukams, nes didžioji ūkio dalis yra ekologiškai sertifikuota, todėl EASV reikalavimai netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašė ginčo laukų pripažinti EASV ir neįsipareigojo apsėti posėliu, todėl neprivalėjo informuoti NMA apie posėlio sėją.

15. Pareiškėjo nuomone, NMA nepagrįstai remiasi Patikra, nes Patikra kelia itin didelių abejonių: Patikra atlikta pavėluotai, kuomet pareiškėjas pagal TI taisykles neturėjo pareigos ginčo laukuose išlaikyti krapų pasėlį ar jų likutį; Paraiškoje nėra nurodyta jos surašymo data, nepasirašyta tikrintojo; Paraiškoje nurodytas pažeidimas lauke, kuriame net nebuvo deklaruoti krapai; „NMA Agro“ darytos nuotraukos pagrindžia, kad ginčo laukuose buvo likę augančių krapų liekanos; apie Patikrą pareiškėjas nebuvo informuotas. Todėl sprendė, kad NMA Patikros pagrindu negalėjo priimti Sprendimo.

16. Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija nukrypo nuo savo formuojamos praktikos analogiškose bylose ir pažymi, kad nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti objektyvus rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ginčo laukuose augino krapus. Tiek Komisija, tiek atsakovė visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus pernelyg didelę įrodomąją reikšmę skirdama pavienėms nuotraukoms. Pažymi ir tai, kad Komisija nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui apie atliktą Patikrą buvo pranešta pavėluotai, kas apsunkino galimybes įrodinėti, jog Patikra atlikta netinkamai.

17. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

18. Atsiliepime nurodo, kad Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014,TI taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-201 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-334 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės).

19. Dėl pareiškėjo pateiktų nuorodų į dienraščius pažymi, kad šiuo atveju jos nėra aktualios, nes esminis aspektas yra tai, kad apie ketinimą sėti posėlį pareiškėjas turėjo informuoti NMA dar teikdamas 2020 m. Paraišką, kaip tai aiškiai įtvirtinta teisės aktuose. Pareiškėjai gali, nuėmę derlių, laukus apsėti posėline kultūra, o deklaravę daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV (TI taisyklių 39 punktas). EASV deklaravimui tinkami pasėliai nurodyti TI taisyklių 39.1 – 39.8 papunkčiuose. Pareiškėjas 2020 m. Paraiškos 2 lape, 1 lentelės 7 stulpelyje turėjo pažymėti laukus, kuriuose bus sėjamas posėlis, tačiau pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje nenurodė nė vieno ginčo lauko, kuriame bus sėjamas posėlis, t. y. nepatvirtino, kad ginčo laukuose, nuėmus derlių, bus įsėtas posėlis. Vadinasi, ginčo laukuose nepažymėjus požymio „VP“, NMA pagrįstai Patikros vietoje metu konstatavo, kad laukuose nurodytas pasėlis apskritai nebuvo sėtas. Pažymi, kad pateikdamas ir pasirašydamas 2020 m. Paraiškoje, pareiškėjas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su TI taisyklėmis (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), bei, kad pateikiami duomenys yra teisingi (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 14 punktas). Pažymi, kad negali susidaryti tokios situacijos, kada pareiškėjai savo nuožiūra keičia pasėlius, jų apskritai nesėja, ar deklaruotus pasėlius keičia posėliu ir to nenurodo teikiamoje paraiškoje, nes NMA neturi galimybės turėti aktualią ir faktiškai situaciją atitinkančią informaciją.

20. Atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas niekaip nepaaiškina, dėl kokių priežasčių teikdamas 2020 m. Paraišką nedeklaravo posėlio – baltosios garstyčios, jei ketino ją sėti, nors ties kitais deklaruotais pasėliais nurodė, kad jų vietoje bus įsėtas posėlis (2020 m. Paraiškos 1 lentelės 7 stulpelis). Nesutinka su skundo argumentais, kad TI taisyklės nenumatytas įpareigojimas sėjant posėlį, jį deklaruoti ar atskirai pranešti atsakovei. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad nors Paraiškoje yra atskiri langeliai, kuriuose reikia pateikti informaciją apie ketinamą sėti posėlį, tačiau, pareiškėjo manymu, tos paraiškos dalies pildyti nereikia. Pažymi, kad TI taisyklių 10.7.4 papunktyje yra nurodyti daugiau kaip 30 rūšių skirtingų posėlių (kodų), todėl pareiškėjai, teikdami paraiškas, įsipareigoja nurodyti kokį konkrečiai posėlį ketina sėti tam, jog NMA turėtų galimybę įsitikinti, ar laukuose rastas posėlis atitinka paraiškoje nurodytą posėlį. Laikantis priešingos logikos, neva pareiškėjas neprivalo posėlio nei deklaruoti, nei apie tai informuoti NMA, susidarytų teisiškai ydinga situacija kai NMA, būdama paramos lėšas skirstančia institucija, neturėtų informacijos apie deklaruojamas ir auginamas kultūras, už kurias moka išmokas.

21. Dėl informavimo apie Patikrą nurodo, kad NMA turi teisę atlikti patikras vietoje iki augalų vegetacijos pabaigos, arba kitu metu, jeigu taip nustatyta teisės aktuose. Patikrą vietoje pagal pareiškėjo 2020 m. Paraiškos duomenis NMA atliko 2020 m. rugpjūčio 6–10 d., taigi augalų vegetacijos metu, kai objektyviai galima įsitikinti deklaruotų duomenų teisingumu. Ar Patikra vietoje būtų atlikta 2020 m. rugpjūčio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 10 d. Patikros rezultatai būtų buvę analogiški, todėl Patikros vietoje atlikimas 2020 m. rugpjūčio 6–10 d. nedaro Patikros vietoje rezultatų negaliojančiais. Pabrėžia, kad Patikros vietoje metu yra užfiksuota faktinė ginčo laukų būklė, o foto nuotraukose aiškiai matyti, kad ginčo laukuose nėra krapų pasėlio ar jo likučių buvimo pėdsakų. Taigi NMA nesutinka, kad Patikra vietoje buvo atlikta pavėluotai. Dėl neinformavimo apie Patikrą vietoje nurodo, jog pateikdamas 2020 m. Paraišką pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su TI taisyklėmis (Paraiškos III dalies 1 punktas), sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje (2020 m. Paraiškos III dalies 11 punktas). TI taisyklių 105 punkte įtvirtinta, kad už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 809/2014) 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) jau seniai yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad patikros vietoje atlikimas nedalyvaujant pareiškėjui nėra ir negali būti vertinamas kaip administravimo procedūros pažeidimas (LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-139/2014, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2775/2011).

22. Sutinka, kad Patikros ataskaitos 10 lape „Pastabos“ neteisingai nurodytas KŽS Nr. 063534-7245 esančio lauko Nr. 2 numeris (nurodytas Nr. 1, turėtų būti Nr. 2), tačiau nurodo, jog tai yra tik rašymo apsirikimo klaida, kadangi Patikros vietoje metu tikrai buvo tikrintas būtent KŽS Nr. 063534-7245 esantis laukas Nr. 2. Tą patvirtina Patikros vietoje ataskaitos 3 lapas, kuriame pilka spalva pažymėti tikrinti laukai, kuriuose rastas ne 2020 m. Paraiškoje deklaruotas pasėlis. O taip pat įsitikinti tuo, kad tikrintojas tikrai tikrino būtent KŽS Nr. 063534-7245 esantį lauką Nr. 2 galima ir pažiūrėjus į Patikros ataskaitos 42 ir 43 lapus, kuriuose teisingai nurodytas lauko Nr. 2 numeris, įdėtos minėtame lauke darytos foto nuotraukos, bei nurodytos fotografavimo koordinatės. Pabrėžia, kad NMA dar kartą jas patikrino ir nustatė, kad tikrintojas tikrai buvo KŽS Nr. 063534-7245 esančiame lauke Nr. 2. Ir teikia teismui tai patvirtinančius įrodymus.

23. Dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais yra grindžiamas krapų auginimo faktas atsakovė nurodo, kad krapų įsigijimo sąskaita yra lenkų kalba, todėl nelaikytina tinkamu įrodymu. Pateiktas 2020 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis taip pat nepatvirtina skunde nurodomų aplinkybių. Pažymi, kad žemės ūkio veiklos vykdymo faktas pagrindžiamas ne bet kokiais, o tam tikrais dokumentais, o pareiškėjams vykdant finansinius atsiskaitymus, šie privalo būti atliekami per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip tą nustato TI taisyklių 4.13.3.1 papunkčio nuostata. Nesant tokių dokumentų, vadovaujantis TI taisyklių nuostatomis, laikoma, kad pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė. Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, su žemės ūkio veiklos vykdymu susijusius atsiskaitymus privalo atlikti per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.

Pagal 2020 m. balandžio 14 d. sąskaitą faktūrą įsigytų krapų sėklos nurodo, kad 2020 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo ne tik ginčo laukus, kuriuose neva buvo auginti krapai, o ir dar kitus laukus, kuriuose taip pat nurodė auginęs krapus, tačiau Patikros metu nustatyti pažeidimai šiuose laukuose nėra ginčijami. Taigi, jeigu pareiškėjas ir būtų pirkęs krapų sėklą, ją galėjo įsėti kituose, ne ginčo laukuose, todėl pats krapų sėklos įsigijimo faktas nereiškia, kad krapai buvo pasėti, auginti ir parduoti ginčo laukuose.

Dėl A. K. bei R. J. raštų atkreipia dėmesį, kad 2021 m. birželio 21 d. pasirašytame rašte dėl darbų atlikimo nurodyta, kad „sėjos darbai atlikti 2020-04-29 – 2020-05-08 pagal 2020-05-08 d. sąskaitą Nr. AKB200503“. 2020 m. gegužės 8 d. A. K. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. AKB200503 yra nurodyta, kad atlikti „Darbai“, kiekis – 29,516 ha, suma – 1 500 Eur. Su skundu pateiktas Skundo 6 priedas – traktoriaus, apsėjusio pareiškėjo laukus krapais, GPS duomenys, atvaizduoti žemėlapio pavidalu, tačiau jame kažkodėl nurodyta darbų data yra gegužės 9 d. Pareiškėjo Luminor banko išrašas apie lėšų pervedimą A. K. (Pareiškėjo teigimu, tai apmokėjimo faktą už sėjos darbus įrodantis dokumentas), tačiau pavedimo paskirtis nurodyta kaip „skola“. Mano, kad skola ir apmokėjimas už atliktus darbus / už sėją ar pan., nėra tapačios sąvokos, o teisine prasme – tai iš esmės skirtingi teisiniai dalykai. Pažymi, kad toks banko išrašas negali būti laikomas dokumentu patvirtinančiu, kad atsiskaityta už pareiškėjui atliktus krapų sėjos darbus, nepaisant to, kad suma sąskaitoje faktūroje ir banko išraše sutampa. Atkreipia dėmesį, kad minėto išrašo apačioje ties kliento patvirtinimu yra nurodytas ne pareiškėjas, o kitas asmuo – J. M.. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, sprendžia, kad jie negali būti vertinami ir laikomi neginčijamą įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Pažymi, kad Komisija šiuo metu nagrinėja analogišką pareiškėjo atvejui bylą (ginčo dalykas toks pats, skiriasi tik tam tikros faktinės aplinkybės), kurioje pareiškėjas yra J. M., kuriam žemės ūkio darbus taip pat atliko jau minėtas A. K., ir kurioje pareiškėjas M. K. taip pat yra minimas kaip asmuo, pirkęs užaugintus krapus iš J. M.

Pareiškėjas nurodo, kad pats krapų nuskynė 3 200 kg, o juos pagal pateiktas sąskaitas faktūras pardavė už 0,50 Eur už 1 kg. Iš viso pareiškėjas 2020 m. birželio mėnesį turėjo parduoti ar kitaip realizuoti 6 092,56 kg krapų. NMA nuomone, tokiems milžiniškiems produkcijos kiekiams parduoti, realizuoti reikalingi tiek žmogiškieji resursai, transportas, tiek išvystyta verslo schema, kadangi tai trumpo galiojimo produktas, reikalaujantis greito suvartojimo. Visų šių aplinkybių pareiškėjas nėra niekaip paaiškinęs ar pagrindęs įrodymais.

Dėl pareiškėjo žmonos liudijimo pažymi, kad Paraiškoje iš viso buvo deklaruota 21,04 ha krapų bei 7,94 ha špinatų plotas (iš viso 28,98 ha plotas), ir nuimti nuo tokio ploto derlių dviem žmonėms rankiniu būdu žirklutėmis per kelias dienas sunkiai suvokiamas dalykas, todėl NMA nemano, kad pareiškėjo ir jo žmonos pasisakymų teisingumu galima tikėti, neatsižvelgiant į jau aukščiau išsakytas pagrįstas abejones. Nereikėtų pamiršti dar ir to, jog tiek pareiškėjas, tiek jo žmona yra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, todėl tikėti vien jų paaiškinimais, nesant tai pagrindžiančių tinkamų dokumentų, negalima.

Dėl rašytinių įrodymų, t. y. krapų pardavimo dokumentų nurodo, kad sąskaita faktūra MKP 200601 yra išrašyta 2020 m. birželio 13 d., joje nurodoma, kad parduota 1 010 kg krapų. Atkreipia dėmesį, jog Paraišką Pareiškėjas NMA pateikė tik 2020 m. birželio 18 d., o skunde Komisijai pats patvirtino, kad Paraiškos pateikimo metu laukuose buvo auginami krapai: „Norėčiau pažymėti, kad Paraiškos pateikimo metu, 2020 m. birželio 18 d., Lauke buvo auginami krapai, kurie ir buvo deklaruoti“. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina pagrįstus įtarimus, kad pareiškėjas pateiktais finansiniais dokumentais įrodinėja krapų auginimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad realybėje šios ūkinės operacijos iš tikrųjų įvyko, ar krapai ginčo laukuose tikrai buvo užauginti. Priešingu atveju, ūkinės operacijos būtų įformintos nuosekliai, pagal įvykių chronologiją, jų pateikimas NMA būtų savalaikis ir tokiais įrodymais būtų galima tikėti. Be to, pareiškėjo pateikti kasos pajamų orderiai nėra tinkami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kadangi apmokėjimas pagal minėtas sąskaitas faktūras turėjo būti atliktas per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip tą nustato TI taisyklių 4.13.3.1 papunkčio nuostata, kadangi pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje deklaravo daugiau kaip 30 ha plotą.

Pabrėžia, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nėra pateikęs įrodymų, jog pažeidimas užfiksuotas netinkamai, ar įrodymų, dėl kurių turėtų būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. iš esmės, kad krapai ginčo laukuose buvo auginti (2020 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. BR6-7654, 2020 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. BR6-8041), tačiau pareiškėjas jų nepateikė. Netgi 2021 m. balandžio 24 d., su skundu kreipdamasis į Komisiją, pateikė vos kelis rašytinius įrodymus, tarp kurių nebuvo nei vieno sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Ir tik dabar, su skundu gerbiamajam teismui yra teikiami visiškai nauji įrodymai, kurie net nebuvo vertinti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Pažymi, kad atsiradę nauji įrodymai kaip pvz. kasos išlaidų / pajamų orderiai už krapų sėklos įsigijimą, už parduotus krapus, nėra griežtos atskaitomybės apskaitos dokumentai, todėl gali būti išrašomi ir ne esamuoju, ūkinės operacijos atlikimo metu, kadangi pareiškėjas neturi pareigos juos kur nors įtraukti, ar kam nors pateikti. Būtent tokiais, naujai atsiradusiais dokumentais ir yra įrodinėjamas žemės ūkio produkcijos auginimo ir pardavimo faktas šioje byloje, tačiau kaip minėta, tokie dokumentai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl tiesioginių išmokų gavimo nėra tinkami apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai.

24. Pareiškėjas skunde teismui taip pat formuluoja reikalavimą dėl įpareigojimo, kuris atsakovės teigimu yra netinkamai adresuojamas teismui, nes NMA yra akredituota institucija, atliekanti funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų išmokėjimo ir paraiškų vertinimo klausimais. Be to, nagrinėjant panašias bylas LVAT jau yra aiškiai suformavęs praktiką, kad teisė skirti sankcijas už padarytą pažeidimą, taip pat ir neskirti paramos / išmokų ar jas skirti, vertinti paraiškos administravimo procedūrinius klausimus teisės aktais suteikta NMA. Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas ne tik NMA Sprendimas, bet ir siekia, jog teismas perimtų viešojo administravimo subjekto, t. y. NMA funkcijas ir tenkintų jo prašymą – įpareigotų NMA skirti neišmokėtas išmokas.

25. Dėl skundo argumentų, kuriuose nurodoma, kad Komisija nukrypo nuo jos pačios suformuotos praktikos analogiškoje byloje, ir kad vienodos aplinkybės buvo įvertintos skirtingai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja ne Komisija, o LVAT. Be to, pareiškėjui nėra žinomos visos faktinės kitų Komisijos nagrinėtų bylų aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos buvo analogiškos.

26. Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus ir dar kartą pabrėžia, kad TI taisyklės nenustatė pareigos deklaruoti posėlio; Patikra atlikta pavėluotai ir apie Patikros rezultatus pareiškėjui buvo pranešta taip pat pavėluotai; Patikros metu darytos nuotraukos nepagrindžia, kad laukuose nebuvo auginami krapai. Atsikirtimuose iš esmės atkartojami skunde teismui pateikti argumentai. Kartu su atsikirtimu pareiškėjas teismui pateikė krapų sėklos pirkimo sąskaitos vertimą į lietuvių kalbą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

27. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, NMA Sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovę panaikinti pritaikytas sankcijas, ir priskaičiuoti susietąją paramą pareiškėjui.

28. Pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1011847235-1.

29. 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 10 d. NMA atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Patikros vietoje metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Lauke 1, deklaruotas pasėlis krapai (1,76 ha), KŽS Nr. Lauke 2 deklaruotas pasėlis krapai (0,61 ha), KŽS Lauke 3 deklaruotas pasėlis krapai (1,45 ha), KŽS Lauke 4 deklaruotas pasėlis krapai (13,84 ha)) rastas pasėlis ne deklaruoti krapai (KRA), o baltosios garstyčios (GAB), todėl nustatytas pasėlio neatitikimas.

30. 2020 m. spalio 20 d. pareiškėjas NMA pateikė 2020 m. spalio 18 d. prašymą (reg. Nr. BR5.1-14360) ir 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą „Dėl pasėlių kodų keitimo (reg. Nr. BR5.1-16397) (toliau – ir Prašymai), kuriuose nurodė, kad nesutinka su 2020 m. Paraiškoje Patikros metu nustatytais pažeidimais bei prašė atstatyti pasėlio kodus nurodytuose laukuose.

31. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymus, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 „Dėl atsakymo į prašymą” ir 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BR6-8716 „Dėl atsakymo į prašymą” pateikė pareiškėjui atsakymus, kuriuose nurodė, jog Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai lieka galioti, o nurodytos aplinkybės ir pateiktas papildomas dokumentas nesudaro pagrindo keisti Patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų ir tenkinti Pareiškėjo prašymus atstatyti pasėlių kodus nurodytuose laukuose.

32. Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Minėtu sprendimu buvo pritaikyta 147,82 Eur sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą jo deklaravimą; 3 177,47 Eur sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą; 6 681,53 Eur ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundo netenkino. Komisija sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas įsėti posėlį, po jo teigimu, nuimto krapų derliaus, turėjo deklaruoti jį dar teikdamas Paraišką, kadangi Paraiškoje deklaruojamas ariamosios žemės plotas sudaro daugiau nei 15 ha; pagal Sentinel nuotolinius vaizdus matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d. ginčijami laukai yra rudos spalvos, keliuose vaizduose matyti šviežiai suartas arimas, nors esant krapams matytis turėtų žali laukai; pareiškėjas turėjo Paraiškoje pažymėti konkrečius laukus, kuriuose ketinama įsėti posėlį, taip pat pateikti teisingą informaciją apie auginamą kultūrą, tačiau Patikros vietoje metu NMA darbuotojai nerado auginamų krapų ar jų likučių. Komisija sutiko su NMA argumentais, jog dokumentai, kurie pareiškėjo teigimu, įrodo krapų auginimo faktą būtent 2020 m., kuriuos pareiškėjas teikė NMA (nuotraukos per NMA ,,Agro“ programėlę) nepaneigia NMA atliktos Patikros vietoje metu nustatytos faktinės lauko būklės.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu bei su NMA Sprendimo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą prašymas panaikinti Komisijos sprendimą bei NMA sprendimo dalį. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę panaikinti sankcijas bei priskaičiuoti pareiškėjui paramą.

35. Pareiškėjas nesutinka su NMA Sprendimo dalimi, kurioje NMA nustatė pažeidimus KŽS Nr. 063533-0445 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas KRA 1,76 ha plotas); KŽS Nr. 063534-7245 esančiame lauke Nr. 2 (deklaruotas KRA 0,61 ha plotas); KŽS Nr. 076556-2234 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas KRA 1,45 ha plotas); KŽS Nr. 076556-5300 esančiame lauke Nr. 2 (deklaruotas KRA 13,84 ha plotas). Nesutikimas yra grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjas ginčo laukuose ir ginčo laikotarpiu augino krapus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus; Patikra kelia abejonių, nes atlikta per vėlai, nėra pasirašyta, yra įsivėlusių klaidų žymint laukus; TI taisyklės nenustato pareigos sėjant posėlį jį deklaruoti ir apie tai informuoti atsakovę. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu nurodo, kad sprendime dėl dalies pareiškėjo keliamų argumentų nėra pasisakyta, o pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nevertinti. Taip pat pažymi, kad Komisija nesilaiko savo suformuotos praktikos.

36. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais pažymėdama, kad Komisija teisingai įvertino keliamą ginčą ir pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo skundo. NMA prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad su skundu Komisijai pareiškėjas buvo pateikęs vos kelis rašytinius įrodymus, tarp kurių nebuvo nei sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Tik su skundu teismui buvo pateikti nauji įrodymai, kurie net nebuvo vertinti Komisijoje. Tokius naujus rašytinius įrodymus prašo vertinti kritiškai, nes jie nėra griežtos atskaitomybės apskaitos dokumentai (kasos išlaidų/pajamų orderiai už krapų sėklos įsigijimą, už parduotus krapus), todėl gali būti išrašomi ir ne esamuoju, ūkinės operacijos atlikimo metu.

Dėl Patikros vertinimo

37. Pareiškėjo teigimu, Patikra kelia abejonių, nes buvo atlikta pavėluotai, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis, kuomet pareiškėjas pagal TI taisykles neturėjo pareigos ginčo laukuose išlaikyti krapų pasėlį ar jų likutį; Paraiška nepasirašyta ir nenurodoma jos data; apie Patikrą pareiškėjas nebuvo informuotas.

38. TI taisyklių 75.2. punktas nustato, kad NMA apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjus informuoja Portale, elektroniniu paštu arba neregistruotu laišku siųsdama informaciją apie patikrą vietoje arba nuotolinę patikrą. TI taisyklių 75.5. punkte nustatyta, kad NMA atlieka patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą. Patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas turi teisę įvažiuoti į tikrinamus žemės sklypus arba sklypus, kuriais reikia pasiekti tikrinimo vietą. Pareiškėjų pageidavimu elektroniniu paštu teikia skaitmeninius patikrų vietoje duomenis *.shp formatu.

39. TI taisyklėse nėra nustatyta, kad Agentūra privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti paraiškos patikrą vietoje ir nenustato, kad patikra gali būti atlikta tik tuo atveju, kai dalyvauja pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką sutiko su šios paraiškos III dalies 11 punktu, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje. Todėl pareiškėjo pretenzijos, kad patikra vietoje buvo atlikta jam nedalyvaujant negali būti vertinama kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas. Pažymėtina, jog atsakovė teisingai atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje toks išaiškinimas yra pateiktas seniai (LVAT administracinė byla Nr. A-146-139/2014 ir kt.).

40. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Patikra nepasirašyta, nenurodyta data ir joje yra įsivėlusių netikslumų. Atsakovė nurodo, kad Patikros 10 lape „Pastabos“ netiksliai nurodytas KŽS Nr. 063534-7245 esančio lauko 2 numeris (nurodytas 1, turėtų būti 2), tačiau tai laiko rašymo apsirikimu ir teigia, kad kiti Patikroje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo patikrintas būtent minėtas laukas.

41. Teismas, įvertinęs Patikros ataskaitoje pateiktą informaciją, sprendžia, jog Patikros atskaitoje „Pastabos“ neteisingai nurodytas KŽS Nr. 063534-7245 esančio Lauko 2 numeris, tačiau pritaria atsakovei, kad toks rašymo apsirikimas nepaneigia Patikros ataskaitos duomenų, t. y. Patikros metu nustatyti tikrintų laukų pažeidimai pažymėti pilka spalva (Patikros ataskaitos 3 psl.); pateiktos nuotraukos ir pažymėtas būtent KŽS Nr. 063534-7245 esančio Lauko 2 numeris, taip pat NMA kartu su atsiliepimu pateiktos foto koordinatės. Pareiškėjo argumentas, kad nėra nurodyta Patikros ataskaitos data ir nėra atsakingo asmens parašo vertinamas kaip nereikšmingas. Pirma, Patikros ataskaitoje aiškiai nurodyta atliktos patikros data – Pradėta: 2020 m. rugpjūčio 6 d. Patikra baigta: 2020 m. rugpjūčio 10 d; Antra, apie Patikros rezultatus informacija buvo paskelbta NMA informaciniame portale (šių aplinkybių pareiškėjas neneigia), todėl klaidingai vertinama, jog Patikros ataskaita nėra pasirašyta. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros ataskaitos rezultatais, kelis sykius kreipėsi į NMA, tačiau šių abejonių nekėlė. NMA 2020 m. lapkričio 11 d. raštu BR6-7654 bei 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BR6-8716 nurodė, kad Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai lieka galioti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šiuos raštus, byloje nėra.

42. Kitas pareiškėjo skundo argumentas, kad Patikra buvo atlikta per vėlai, t. y. po rugpjūčio 1 dienos.

TI taisyklių 29 punktas nustato, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kad tik iki rugpjūčio 1 d. privalėjo užtikrinti paraiškoje deklaruotą pasėlį arba jo liekanas.

Teismas pažymi, kad įvertinus tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet atlikta patikra vietoje, yra tik 6 dienų tarpas (iki patikros pradžios), darytina išvada, kad ginčo laukų būklė per šį laiką negalėjo taip žymiai pasikeisti, todėl Patikros vietoje ataskaitoje nustatyti neatitikimai realiai atspindi tą situaciją, kuri buvo ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas.

Dėl posėlio deklaravimo ir pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo

43. Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, jog Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Paraiškoje turėjo deklaruoti posėlį nurodydamas, kad TI taisyklės nenustato įpareigojimo sėjant posėlį jį deklaruoti paraiškoje.

44. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

TI taisyklių 3. 27. punkte nustatyta, kad Posėlis – augalai, sėjami dirvos gerinimo tikslais nuėmus deklaruojamos rūšies žemės ūkio augalų derlių tų pačių metų vasarą prieš kitais metais deklaruotinos rūšies žemės ūkio augalų sėją. TĮ taisyklių 39.3 punktas nustato, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV, kuria gali būti: posėlis arba žolinis įsėlis, kurio 1 m² atitinka 0,3 m² EASV ploto. TI taisyklių 40.2.2. punktas nustato, kad posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo liepos 1 d.–rugpjūčio 15 d., sėjant sėklų mišinį, susidedantį bent iš dviejų rūšių augalų, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar telefonu mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja Agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Jei pareiškėjas ketina auginti žieminį posėlį, paraiškoje jis privalo nurodyti posėlio rūšį (žieminių augalų – kodas ŽP) ir papildomai pasirinkti žieminio augalo kodą iš klasifikatoriaus, kurį pareiškėjas, pateikęs prašymą Agentūrai, gali keisti iki einamųjų metų spalio 1 d. Posėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti. Kitais metais deklaruoto žieminio posėlio vietoje auginant tos pačios rūšies žieminius augalus, praėjusiais metais žieminio posėlio plotas nebelaikomas EASV elementu, t. y. neatitinka žalinimo reikalavimų.

Taigi, pareiškėjas nėra teisus, kad sėjant posėlį jį nėra privalu deklaruoti ir, kad TI taisyklės nenustato tokios pareigos. TI taisyklių III skyriaus Paraiškos antrojo lapo pildymas 10.7.4 papunktyje nustatyta, kad Posėlis – kodais: AVI, KRV, KRŽ, KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAV, RAŽ, RUV, RUŽ, RAP, JUD, KOP, KOŽ, RID, BRO, BUR, GRE, KAL, KOK, KRA, MOR, RDK, ROP, SLO, SVO, ŠPI, BUL, KSV, KSŽ deklaruojami augalai, po kurių derliaus nuėmimo sodinamas (sėjamas) augalų mišinys, susidedantis iš bent dviejų augalų rūšių, deklaruotinų kodais: AVI, GRI, KRV, KRŽ, KUK, KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAV, RAŽ, RUV, RUŽ, RAP, JUD, GAB, GAJ, ALR, PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB, DOB, ESP, BAR, LIC, GAR, OŽI, SER. Kai bent viena posėlio augalo rūšis yra žieminė, pažymimas sutartinis kodas ŽP (žieminių augalų posėlis) ir papildomai pasirenkamas posėlio kodas iš klasifikatoriaus: KRŽ, KVŽ, MIŽ, RAŽ, RUŽ, kitais atvejais pažymima VP (vasarinių augalų posėlis). Taigi, pareiškėjai ne tik turi deklaruoti posėlio sėja, bet nurodyti ir posėlio kodą. Pritartina atsakovės pastebėjimams, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ties kitais deklaruotais pasėliais nurodė, kad jų vietoje bus įsėtas posėlis, todėl nėra aišku, kodėl ginčo klausimu yra teigiama, kad tokia pareiga nebuvo nustatyta. Taip pat pritartina atsakovės teiginiams, kad vertinant pareiškėjo argumentus dėl posėlio nedeklaravimo kaip pagrįstus, susidarytų situacija, kuomet atsakovė neturėtų galimybės įsitikinti, koks posėlis yra laukuose (nes jis nėra deklaruojamas) ir ar toks posėlio faktas nesudaro pažeidimų ir t. t.

45. Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai – krapų sėklų įsigijimo sąskaita faktūra (pateiktas vertimas) bei apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – 2020 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis; A. K. bei R. J. raštai, kurie patvirtina krapų sėjimo darbus bei atsiskaitymas už šiuos darbus; žmonos liudijimas dėl krapų derliaus nuėmimo; sąskaita faktūra 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d., 2020 m. birželio 30 d. už parduotus krapus patvirtina, kad ginčo laukuose buvo pasėti krapai.

46. Pasisakant dėl šių pateiktų rašytinių įrodymų pastebėtina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros ataskaitos rezultatais, 2020 m. spalio 18 d. pateikė NMA raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ginčo laukų patikros išvadomis ir paprašė atstatyti ginčo laukams pasėlio kodus, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie atsakovei leistų vertinti pareiškėjo argumentus kitaip nei nurodyta Patikroje, nepateikė. NMA, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad nustatyti pažeidimai lieka galioti. Pastebėjo, jog pareiškėjas faktų/dokumentų (pvz. nepriklausomų ekspertų atliktos patikros vietoje atlikti matavimai bei argumentuotos išvados, nurodant aiškius faktus dėl NMA patikros) patvirtinančių/įrodančių, kad pažeidimas užfiksuotas netinkamai, nepateikė. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. raštu „Dėl pasėlių kodų keitimo“ pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad rugpjūčio pabaigoje ginčo laukus apvažiavo ir padarė nuotraukas programėle „NMA Agro“ ir pateikė NMA. Pareiškėjo teigimu, juose matomas krapų likutis po derliaus nuėmimo bei matosi garstyčių posėlis, kuris įrodo ir kultūros persodinimo faktą. Atsakovė, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjo nuotraukos negali paneigti Patikros nuotraukose užfiksuotų laukų būklės, nes jos padarytos vėliau nei atlikta Patikra. Atitinkamai pakartojo, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, faktų ar įtikinančių argumentų, kurie paneigtų Patikros duomenis ar dėl kurių būtų priimtas naujas sprendimas. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotinai kreipėsi į NMA, prašydamas pateikti pareiškėjo per programėlę teiktų nuotraukų darymo datas ir laiką, tikslias koordinates bei fotografavimo kryptį nurodydamas, kad ši informacija reikalinga siekiu kreiptis į nepriklausomus ekspertus išvados pateikimui. NMA pareiškėjui pateikė jo prašomą informaciją. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros rezultatais, net kelis sykius kreipdamasis į NMA iš esmės (be nuotraukų) jokių rašytinių įrodymų dėl krapų auginimo, atsakovei nepateikė. Taip pat ribotus rašytinius įrodymus teikė ir Komisijai. Atsakovė visiškai pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas tik kartu su skundu teismui pateikė aukščiau minėtus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, kad ginčo laukuose augino krapus. Teismas pažymi, jog toks įrodymų teikimas (kuomet yra pateikiama tik teismui) verčia abejoti minėtų dokumentų išrašymo realiu laiku aplinkybėmis. Vertinant pateiktos sąskaitos už krapų sėklos įsigijimą pažymėtina, kad ji patvirtina tik patį sėklos įsigijimo faktą. Iš pareiškėjo Paraiškos matyti, kad buvo deklaruojami ir kiti laukai, kuriuose pareiškėjas augino krapus, todėl vienareikšmiškai teigti, kad krapų sėklos buvo pasėtos būtent ginčo laukuose, nėra pagrindo.

Dėl A. K. bei R. J. raštų, kurie pareiškėjo teigimu, patvirtina krapų auginimą ginčo laukuose pažymėtina, kad raštuose detaliai įvardijama, kad sėja buvo atlikta būtent ir ginčo laukuose, todėl toks įrodymas turi būti vertinamas visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste. Luminor banko išrašas patvirtina, kad pagal A. K. išrašytą sąskaitą nurodant „skola“ buvo atsiskaityta, tačiau išrašo apačioje yra nurodoma, kad pavedimas yra atliktas ne pareiškėjo, bet J. M.. Šiems netikslumams pagrįsti pareiškėjas nurodo, jog J. M. tvarko pareiškėjo buhalteriją, todėl pavedimas ir buvo atliktas minėto asmens. Atsakovė teismui pateikia rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad kitoje situacijoje J. M. užauginęs savo krapus pardavė juos būtent pareiškėjui. Primintina, kad pareiškėjas teigia, jog pats augino krapus ir pats jų nuskynė 3 200 kg ir dar įsigijo iš J. M. 2 892,56 kg. Taigi pareiškėjas turėjo realizuoti ar parduoti 6 092,56 kg krapų, tačiau šių aplinkybių nepaaiškina, nes tokiems kiekiams produkcijos iš ties yra reikalingi išvystyta verslo schema ir žmogiškieji resursai. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo pateiktus minėtų asmenų raštus vertina kritiškai, atsižvelgdamas į visų paminėtų aplinkybių visetą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nurodo, jog tas pats asmuo A. K. ir J. M. atliko sėjos darbus. Pareiškėjo žmonos liudijimas dėl krapų derliaus nuėmimo taip pat vertinamas kaip prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pritartina atsakovei, kad 28,98 ha deklaruoto ploto derliui nuimti rankiniu būdu dviem asmenims su žirklutėmis yra sunkiai suvokiamas ir keliantis pagrįstų abejonių, todėl šie paaiškinimai vertinami taip pat kritiškai. Teismas taip pat pastebi, jog pareiškėjas teismui akcentuoja, kad ginčo laukuose augino krapus, o nuėmus krapų derlių pasėjo garstyčias, tačiau šių aplinkybių niekaip nepaaiškina ir nepateikia jokių, garstyčių sėjos, patvirtinančių įrodymų (garstyčių sėklų įsigijimo dokumentų, sėjos darbus patvirtinančių įrodymų ir t. t.). Pareiškėjo pateiktos dienraščių ištraukos nėra aktualios ir patvirtinančios, jog ginčo laukuose buvo auginami krapai.

Pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pareiškėjo teigimu, pagrindžia produkcijos pardavimo faktą – 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d. ir 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos už parduotą derlių bei tų pačių dienų kasos pajamų orderiai. Teismas pažymi, kad minėti dokumentai taip nelaikytini tinkamais pagrįsti aplinkybę dėl krapų auginimo ginčo Laukuose. Pažymėtina, kad pagal TI taisyklių 4.13.3.1 papunktį pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), paslaugų įsigijimo ar technikos nuomos faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą) (toliau – apmokėjimo patvirtinimo dokumentai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

Pareiškėjo NMA „Agro“ mobiliąja programėle darytos nuotraukos, kuriomis jis grindžia aplinkybę, kad ginčo laukuose augino deklaruotus krapus, tiek NMA, tiek Komisijos pagrįstai laikytos netinkamais įrodymais, paneigiančiais Patikros vietoje nustatytus neatitikimus, kadangi darytos po patikros vietoje atlikimo, 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Teismas pažymi, kad nuotraukos, priešingai nei teigia pareiškėjas, jos patvirtina, kad ginčo laukuose buvo garstyčios, o ne krapai.

47. Skunde teismui yra nurodoma, kad Komisija nukrypo nuo savo pačios suformuotos praktikos. Pasisakant dėl šių pareiškėjo pastebėjimų pažymėtina, kad skunde pateikiami Komisijos sprendimo fragmentai, kurie neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog Komisijos spręstoje byloje faktinės aplinkybės buvo analogiškos šiam nagrinėjamam ginčui. Taip pat pritartina atsakovės argumentams, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja LVAT, o ne Komisija (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Dėl argumentų, kad Komisijos sprendimas stokoja pareiškėjo pateiktų argumentų vertinimo, laikomas nereikšmingu, nes tai, jog detaliai nebuvo atsakyta į pareiškėjo pateikto skundo Komisijai argumentus, nelaikoma, jog priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

48. Pareiškėjas neginčija ir nepateikia jokių argumentų, susijusių dėl taikomos sankcijos, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Iš skundžiamo sprendimo turinio bei taikytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pagrįstai atsakovė taikė sankcijas pagal Reglamento Nr. 640/2014 nuostatas.

49. Atsakovės skundžiama Sprendimo dalis tiek dėl nustatyto pažeidimo, tiek ir dėl taikytų sankcijų yra teisėta ir pagrįsta. Todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jį panaikinti.

Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų, jog ginčo Laukuose nebuvo auginami krapai. Panaikinti Komisijos sprendimą taip pat nėra teisinio pagrindo.

50. Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NMA Sprendimo dalies ir Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo NMA atlikti veiksmus, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

51. Pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.