Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-617/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
1-33-617/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32458-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
K. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-617/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32458-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5;1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržickiui,kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui R. B.,nukentėjusiajai K. L.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimęs 1996-07-21 Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ), LR BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutartimi bausmė, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 baudžiamuoju įsakymu ir subendrinta bausme paskirta laisvės apribojimas 2 metams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 metams 4 mėnesiams; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 nutartimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams; 5) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ( 2 nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 metams; 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-01 nuosprendžiu pagal LR BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-01 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų trukmės, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. liepos 7 d. apie 16.00 val. iš buto Nr. 8, esančio Vilniaus g. 108, Pabradės m., Švenčionių r. sav., pagrobė K. L. priklausantį 309 € vertės judriojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A5“, kurio IMEI Nr. 354735075583222. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis E. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. Paaiškino, kad dvi dienos prieš įvykį, tikslios datos neprisimena, jis atvažiavo su R. R. į Pabradę iš Vilniaus. Juos atvežė L. S. vyras. Atvažiavo pas juos į namus ir jis pirmą kartą pamatė Liliją, ji išvirė valgyti, jie pavalgė ir išėjo su R.. Kitą dieną susitiko grupę panelių Kristiną ir kitas, ir nuėjo pas R.. P. R. buvo jis, Romas, vaikinas su gitara, „kitaicas“, nepilnametis vaikas ir trys panelės. P. R. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, leido laisvalaikį. Jis su Kristina ir Romu išgėrinėjo alkoholinius gėrimus ir tada nuėjo miegoti. Nukentėjusiosios telefoną matė, nes telefonu klausėsi muzikos. Kadangi jis buvo neblaivus - užmigo. Tada jį pažadino Romas, pasiūlė važiuoti į Vilnių. Iš buto išėjo jis, vaikas, Romas ir „kitaicas“. Kieno buvo tas vaikas nežino, nepažįsta to vaiko, vaikui buvo 17 metų. Bute liko vaikinas su gitara ir merginos. Jie atėjo prie „mėlynukės“ parduotuvės. Ten atvažiavo S., jie išsprendė darbinius klausimus ir sėdo važiuoti į Vilnių. Nuvažiavus į Vilnių užsisakė kebabų ir tada paskambino Kristina paklausti kur telefonas, tada jie grįžo aiškintis. Jis telefono neėmė. Žino, kad telefoną Lilija gavo dovanų iš savo vyro, taip telefonas pas ją ( Liliją ) atsirado. Kas paėmė nukentėjusios telefoną nežino. Gal „kitaicas“ pavogė, padovanojo Somoroščenkai, o jis savo žmonai. Kaip telefoną dovanojo jis nematė. Kažkokios kalbos apie pardavimą buvo, bet nematė, kad pardavinėja telefoną, jis nesidomėjo. Jis telefono neėmė ir nevogė, kam telefoną pardavinėti Pabradėje, jis vežtų parduoti į Vilnių. Viską ką jis yra pavogęs parduoda ir daiktų nesuranda.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta bylos medžiaga, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji K. L. paaiškino, kad bute pas R.buvo ji, B. J., A. L., kaltinamasis, t. y. E. K., R. R., A. S. – 17 metų vaikinas su gitara, A. B., kurio pravarde „kitaicas“, A. A.. Bute pas R. jie ilsėjosi, bendravo, išgėrinėjo, o vėliau užmigo. Jos telefonas buvo ant palangės, nes klausėsi muzikos. Kai ji atsibudo telefono nebuvo. Kai prabudo bute buvo trise, t. y. ji, A. S. ir B. J.. Pabudusi ji ir pastebėjo, kad telefono nėra. Kol nemiegojo telefonas buvo ir visi buvo bute, kai atsibudo, tai bute nebuvo A., B., R., K. ir telefono, buvo tik likusios ausinės. „Kitaicas“ turėjo telefoną, todėl ji pradėjo skambinti jam ir aiškintis dėl savo dingusio telefono. Jis buvo atsipūtęs, pasakė nepergyvenk, atvažiuos ir rasim telefoną, gal kas kur užkišo. Pasakė niekas nieko nežino, tada po kažkurio laiko jie grįžo į butą. E. K. vienintelis padėjo ieškoti telefono bute, o „kitaicas“ atsipūtęs sėdėjo, todėl ji, manydama, jog telefoną pavogė „kitaicas“, parašė pareiškimą į policiją. Kad ne kaltinamasis pavogė telefoną ji susidarė tokią nuomonę, nes jis vienintelis padėjo ieškoti, paaiškino, kad reikia kreiptis į policiją, kokius dokumentus susirinkti. O kiti sėdėjo atsipūtę. Be to R. bendrauja su S.. Ir kai jie grįžo girdėjo kaip R. kalbėjo su S. telefonu apie tai, kad problemos su telefonu, kad pas merginą telefonas dingo. Telefonas šiuo metu jai yra grąžintas, pretenzijų neturi.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. J. paaiškino, kad kaltinamąjį matė vieną kartą, jokių santykių nepalaiko. Paaiškino, kad bute pas R. ( R. ) buvo šešiese: dvi merginos – ji ir K. L., ir keturi vaikinai, t. y. Romas, Artūras, kurio pavardės nežino, kaltinamasis ir dar vienas, kurio nepažįsta. P. R. jie atėjo po pietų. Jie visi sėdėjo, išgėrinėjo, tada ji ir susipažino su kaltinamuoju. Kristinos telefonas gulėjo ant palangės ir telefone grojo muzika. Po to Kristina užmigo, ir atsibudus nerado telefono. Ji taip pat užmigo. Kai pabudo, tai bute buvo likę trise: Kristina, ji ir gitaristas ( S. ). Ji užmigo ir nematė ar po to, kai vaikinai iš buto išėjo, kažkas galėjo grįžti ir paimti telefoną. Kristina pastebėjo, kad nėra telefono, tada pradėjo ieškoti, galvojo gal kur užkrito. Kai telefono nerado, pagalvojo nėra kitų vaikinų ir nusprendė jiems paskambinti, tai buvo gal po aštuntos vakaro ar apie devynias. Jie skambino Romui, Romas pasakė: „tuoj tuoj būsim“. Iš pokalbio ji suprato, kad jie atvažiuos iš Vilniaus. Jie jų laukė pusantros valandos. Telefono ieškojo visur, tačiau telefono nerado. Iš buto išėjusiems vaikinams skambino iš jos telefono. Vaikinai atvažiavę pasakė, kad telefono neėmė, bute telefono taip pat niekur nerado. Kaltinamasis sakė, kad tikrai neėmė, vos ne ant kelių klaupėsi ir jie juo patikėjo. Vaikinai jiems nepaaiškino ko atvažiavo iš Vilniaus, ji ir nukentėjusioji, klausė gal telefoną pardavė, bet vaikinai sakė, kad ne. Norėjo policiją kviesti, jie išsigando. Kitą dieną kreipėsi į policiją dėl dingusio telefono.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, santykių jokių nepalaiko. Jis su Kristina ir B. J. sėdėjo vakare Pabradės parke. Po to jie nuėjo į butą, į „pentagoną“, tai yra į daugiabutį už Užsieniečių registracijos centro. Atėjus į butą, bute kaltinamasis, Kristina, B. J., A. S. ir jis. Atrodo daugiau nieko nebuvo, neatsimena, nes buvo daug išgėręs. Bute jie dar vartojo alkoholį. Jis atė, kad telefonas gulėjo ant palangės, telefonas buvo Kristinos, grojo muzika. Per tą laiką kol jis buvo bute niekas į butą nebuvo atėjęs. Kai jis atsibudo bute buvo jis, Kristina, S., t. y. „gitaristas“ ir J.. Atsibudus telefono bute nebuvo ir kaltinamojo nebuvo. Atsibudę ieškojo telefono ir nerado. Kristina paskambino kaltinamajam, jis buvo Vilniuje, tada toliau ieškojo telefono ir nerado. Gal po dviejų valandų, po to kai skambino, jis išėjo namo. Iš buto jis išėjo vienas. Nežino ar kas miegojo kai jis išėjo iš buto. Kai jis išėjo, tai telefono jau nebuvo. Kas pavogė telefoną jis nematė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių jokių nepalaiko. Paaiškino, kad jis iš vakaro su pažįstamais, iš kurių pažinojo tik Arturą, vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte nuėjo į „pentagoną“, pas pažįstamą, kur taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo jis, A. A., Eugenijus, jo kambariokas, pravarde „lysij“, Kristina ir Brigita. Kaip suprato „lysij“ buvo buto savininkas. B.irgi buvo su jais. Atsimena, kad telefonas buvo ant palangės, grojo muzika, o po to muzika nustojo groti ir jis nesureikšmino, nepastebėjo, kur telefonas dingo. Jis ir merginos užmigo daugmaž tuo pačiu metu, nes buvo gerokai išgėrę. Prieš jam užmiegant jis nematė, kad K. būtų susiruošęs miegoti. Kai jis užmigo, tai jo nežadino, tam kad važiuoti kartu, jis iš karto sakė, kad nenori niekur važiuoti, nori miego. Prieš jam užmiegant apie važiavimą kalbėjo visi. Išvažiavo Eugenijus, Arturas, „kitaicas“ ir „lysij“, bute liko jis, Kristina ir Brigita. Kad telefonas dingo pastebėjo po to, kai prasimiegojo. Jie miegojo 4-5 val., atsibudo per pietus, po pietų jis nuėjo į parduotuvę ir prie parduotuvės mašinoje pamatė Arturą, Eugenijų, „kitaicą“ ir dar vieną asmenį, kuriuo nepažįsta. Iš parduotuvės jis grįžo atgal į butą, kur kalbėjosi apie telefoną, aiškinosi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių jokių nepalaiko. Jis, K., Kristina ir R., buvo R. bute Pabradėje kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. Ar dar kas buvo bute neprisimena. K. pas R. tada matė pirmą kartą, daugiau nebuvo susitikę. Apie telefono vagystę nieko negali pasakyti. Apie telefono vagystę sužinojo iš Kristinos važiuojant kartu su ja iš darbo. Ji paklausė ar jis nieko nežino dėl telefono. Jis į Vilnių nevažiavo, R. su K. dviese buvo išvažiavę.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, santykių jokių nepalaiko. Paaiškino, kad ji tuo metu gyveno Pabradėje. 2016 m. liepos pabaigoje kaltinamasis jai telefoną pardavė prie parduotuvės „Norfa“ lauke, aikštelėje iš tos pusės kur vaistinė. Ji ėjo viena iš bankomato pusės, jis priėjo vienas ir paklausė: „gal reikia telefono?“ Ji pagalvojo, kad nereikia, bet nupirko iš jo už 120 eurų telefoną „Samsung“. Telefonas buvo be SIM kortelės, vėliau ji įdėjo savo SIM kortelę. Ji paklausė iš kur telefonas, ar nepavogtas, jis pasakė, kad ne, bet po to gavosi, kad pavogtas. Kaltinamąjį matė vieną kartą Pabradėje. Po įvykio kaltinamojo nematė, po metų ji išvažiavo į Angliją. Ji telefoną pradėjo naudoti ir po savaitės paskambino policija, kuri pranešė, kad telefonas pavogtas, atvažiavo ir paėmė. Patvirtino, kad būtent kaltinamasis jai pardavė telefoną „Samsung“. Kaltinamasis buvo trumpai kirptas, šviesiaplaukis, aukštas. Ji bendravo su kaltinamuoju apie 15 min., jis parodė telefoną, ji paklausiau ar nepavogtas, padavė pinigus ir išėjo namo. Jos vyras tą dieną buvo užsienyje, ji buvo pas tėvus paviešėti Šalčininkuose, grįžo į Pabradę ir nusipirko telefoną.

Iš 2016-12-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( I t. b. 1. 87-93 ) matyti, kad liudytoja L. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. J. K., kaip asmenį iš kurio ji 2016 m. liepos pabaigoje prie parduotuvės „Norfa“, esančios Pabradės m., Švenčionių r. sav., nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY A5“.

Iš 2016-08-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( I t. b. 1. 85-86 ) matyti, kad liudytoja L. S. savo noru pateikė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY A5“.

Iš 2016-09-16 daiktų apžiūros protokolo ( I t. b. 1. 94-95 ) matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY A5“.

Iš 2016-11-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo ( I t. b. 1. 96-100 ) matyti, kad nukentėjusioji K. L. atpažino mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY A5“, kurį pateikė policijos pareigūnams L. S., kaip jai priklausantį ir iš jos pavogtą telefoną.

Iš 2016-11-16 nutarimo grąžinti daiktus ( I t. b. l. 105-108 ) matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY A5“, grąžintas K. L..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla ( LR BPK 20 straipsnio 1–4 dalys ). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva ir klausimą, ar asmens ( liudytojo, nukentėjusiojo, nuteistojo ) parodymai laikytini įrodymais, kaip ir minėta, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla ( LR BPK 20 straipsnio 2 dalis ).

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

LR BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą ( vagystę ). Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė LR BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad daro neteisėtą veiką ir jos siekia.

Šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis E. K. nepripažino kaltės įvykdžius K. L. telefono vagystę, tačiau teismas, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga bei teisme duotais nukentėjusios ir liudytojų parodymais ir kitais ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis E. K. 2016 m. liepos 7 d. buvo bute, kuriame kartu su nukentėjusiąją ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, matė nukentėjusios telefoną, kuris gulėjo ant palangės, tiksliai nenustatytu momentu iš buto pasišalino, po jo pasišalinimo nukentėjusiosios telefono niekas nematė. Liudytoja L. S. nurodė, kad telefoną „Samsung Galaxy A5“, be SIM kortelės ir be dokumentų, įsigijo Pabradėje prie parduotuvės „Norfa“ už 120 €. L. S. ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ( I t. b. l. 87-93 ) parodė, kad telefoną „Samsung“ įsigijo iš E. K.. Šiuos savo parodymus, t. y. kad telefoną „Samsung“ įsigijo iš kaltinamojo E. K., liudytoja L. S. patvirtino apklausiama teisme. Iš kaltinamojo įsigytą telefoną „Samsung Galaxy A5“ liudytoja L. S. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, kurį, kaip jai priklausantį ir iš jos 2016-07-07 pavogtą telefoną, atpažino nukentėjusioji K. L.. Be to liudytoja paneigė kaltinamojo teiginius, kad kaltinamasis E. K. išvakarėse buvo liudytojos namuose ir valgė koldūnus, bei tai, kad į liudytojos namus kaltinamasis atvyko su liudytojos sutuoktiniu. Liudytojos L. S. parodymai nuoseklūs ir išsamūs, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja galėjo apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais. Liudytojas A. S. parodė, kad nuketėjusiosios K. L. telefoną matė R. R. bute, jis buvo padėtas ant palangės ir paneigė E. K. parodymus, kad kaltinamasis miegojo. A. S. nurodė matęs, kad iš buto išėjo kaltinamasis, A. A., A. B. ( „kitaicas“ ) ir R. R. ( „lysij“ ). Po jų pasišalinimo, telefono niekas nematė, į R. R. butą kitų asmenų atėjusių nebuvo. Bute liko miegoti A. S., K. L. ir B. J.. Jiems pabudus, nukentėjusioji K. L. pasigedo telefono, telefono ieškojo, tačiau telefono bute nerado. Neilgai trukus A. S. nuėjo į parduotuvę „Norfą“, prie kurios pamatė mašinoje sėdinčius prieš tai iš buto išėjusius vyrus, tarp jų ir kaltinamąjį E. K.. Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime ( I t. b. l. 66 ) nurodė, kad telefoną matė pas K. L., ir kad kartu su J. K. ( Ženia ) ir R. R.-Jelizarovu važiavo į Vilnių, tačiau ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju ( II t. b. l. 6-7 ) parodymus pakeitė – nurodė, kad jam atėjus pas R. R.-Jelizarovą į butą, K. L. miegojo, o kai pabudo – pasigedo telefono, tuo metu bute buvę J. K. ir R. R. išėjo pakalbėti ir netrukus išvažiavo į Vilnių. Jis liko bute su K. L.. Apklausiamas teisme A. B. patvirtino, kad į Vilnių su kaltinamuoju nevažiavo. Kadangi liudytojo A. B. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas jo parodymus vertina kritiškai. Liudytojų A. A. ir B. J. parodymai patvirtina aplinkybes dėl telefono buvimo, bei bute buvusių asmenų, tačiau šie liudytojai dėl jų neblaivumo įvykio metu, įvykio aplinkybių nenurodė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tiesiogine tyčia užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiosios K. L. telefoną „Samsung Galaxy A5“.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas bausmę kaltinamajam E. K. skiria vadovaudamasis LR BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. K. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, teistas, baustas administracinė tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, žala atlyginta. Kaltinamasis yra jauno 21 metų amžiaus, nedirba, jam ne kartą nuosprendžiais skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis savo elgesio nekoreguoja, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 nuosprendžiu E. K. yra nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir subendrinus bausmę su anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jam paskirtas laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu jis nuteistas pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų trukmės. Šie nuosprendžiai įsiteisėję, todėl vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 ir 2018-04-20 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir į bausmę įskaitoma pagal šiuos nuosprendžius atlikta bausmė.

Proceso išlaidos yra liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistas ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti ( LR BPK 103 straipsnio 1 dalis ). LR BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas atlygino 41,60 € dydžio liudytojų kelionės išlaidas ir turėjo 46,87 € pašto išlaidų. Teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, todėl 88,47 € priteisiamos iš E. K. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 ( šešiems ) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 ir 2018-04-20 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 ( keturiems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 ir 2018-04-20 nuosprendžius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. K. paskirą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. K. 88,47 € ( aštuoniasdešimt aštuonis € 47 ct ) teismo turėtų proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtojo kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij