- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 1-27-651/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „K“
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, UAB „B. T.“ komercijos direktorius, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 laikinai eidamas UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, tyčia, veikdamas bendrai grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „G“ turtą – pinigines lėšas, pasirašė ant įmonės „A“ sąskaitų faktūrų – Nr. ALC 00328 2014-01-15, ALC 003302014-02-14, ALC 00335 2014-03-24, ALC 00337 2014-04-25, ALC 00340 2014-05-11, ALC 00344 2014-07-11, ALC 00348 2014-08-12, ALC 00350 2014-09-05, ALC 00354 2014-09-30, ALC 00357 2014-10-03, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, tai yra, kad veiklos nevykdanti įmonė „A“ (registruota Mahes saloje Seišeliuose) neva suteikė finansinių konsultacijų paslaugas UAB „G“, nors realiai paslaugų suteikta nebuvo. Šias tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras: Nr. ALC 00328 2014-01-15, ALC 00330 2014-02-14, ALC 00335 2014-03-24, ALC 00337 2014-04-25, ALC 00340 2014-05-11, ALC 00344 2014-07-11, ALC 00348 2014-08-12, ALC 00350 2014-09-05, ALC 00354 2014-09-30, ALC 00357 2014-10-03 panaudojo UAB „G“ buhalterinėje apskaitoje neįvykusioms operacijoms pagrįsti, šioms sąskaitoms apmokėti, išrašė 12 vnt. pinigų priėmimo kvitų, kurių pagrindu grynaisiais pinigais iš UAB „G“ kasos paėmė 480491,65 Lt (139160 Eur), ir taip pateisino 480491,65 Lt (139160 Eur) paėmimą iš UAB „G“ kasos. Taigi V. Ž. veikdamas bendrai grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-14, panaudodamas tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras, pasisavino patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „G“ turtą – pinigines lėšas 480491,65 Lt (139160 Eur), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, jų į UAB „G“ kasą negrąžino.
Be to, V. Ž. laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14, laikinai eidamas UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir kasininko pareigas, bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14, vykdydamas restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – pelno mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinė operaciją <...> turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos <...> tapatumą“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-16 pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo dokumentus, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo, tai yra neįvykusioms operacijoms pagrįsti 8 atvejais panaudojo veiklos nevykdančios įmonės „A“ sąskaitas faktūras, išrašytas 113600 Eur (392238,08 Lt), už tariamas konsultacines paslaugas bei 9 kasos išlaidų orderiais – 110720 Eur (382294,01 Lt), iš jų 1 atveju mokėjimo nurodymu iš atsiskaitomosios sąskaitos LV92 RTMB 00006248 06176 banke AS „Rietumu banka“ – 1440 Eur (4972,03 Lt), pagrindė iš viso 113600 Eur (392238,08 Lt) apmokėjimą įmonei „A“. Tikrovės neatitinkančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus įmonės „A“ sąskaitas faktūras ir UAB „G“ išrašytus kasos išlaidų orderius pateikė UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Ž“ komercijos direktorei R. L., kuri, nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-16 apskaitos registruose „Sąskaitų suvestinė“ užregistravo ūkines finansines operacijas iš viso 113600 Eur (392238,08 Lt) pagal apskaitos dokumentus, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo. Taip V. Ž. apgaulingai tvarkė UAB „G“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 negalima iš dalies nustatyti UAB „G“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1991 m. balandžio mėn. buvo sukurta L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „G.“. Tai buvo šeimos verslas, jis nuo 1991 m. vadovavo transporto, logistikos verslui, viešbutis buvo atidarytas 2008 m. Prasidėjus finansinei krizei, prasidėjus teisminiams ginčams su banku, dalyvavo susitikimuose, konsultacijose ir derybose, žinojo įmonės situaciją. L. Ž. pirmas insultas buvo prieš bankrotą, 2011 ar 2012 metais. Po pirmo insulto tėvas (L. Ž.) greitai atsistatė, tai netruko daugiau nei mėnesį. L. Ž. ligos metu jis formaliai tvarkė įmonės reikalus. 2014 m. įmonei buvo keliamas bankrotas. L. Ž. įvyko antras insultas, jo sveikata žymiai pablogėjo, sutriko kalba ir loginis mąstymas. Po antro insulto L. Ž. vėl paskyrė jį laikinai einančiu direktoriaus pareigas. Visų dokumentų jam neperdavė, jis nei kasos, nei buhalterijos neperėmė. Visa buhalterinė apskaita, kuri buvo vykdoma, buvo perduota audito kompanijai, kuri prižiūrėjo įmonės buhalterinę apskaitą, ši įmonė tvarkė ir prižiūrėjo įmonės balansus ir ataskaitas. Jo paskyrimas buvo formalus, kasa buvo savininko ir vienintelio akcininko dispozicijoje. Nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 tvarkė kasos dokumentus, o įmonės sukauptas pinigines lėšas laikė L. Ž.. Nežino, kokia buvo sukaupta suma, nesidomėjo, buvo tik įmonės darbuotojas. 2014-03-07 įmonė didelių skolų neturėjo, pagrindinė skola buvo bankui. Klaipėdos apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė visus įmonės mokėjimus, kol bus išspręsti teisminiai ginčai. Kai teismas pripažino skolą, L. Ž. pateikė pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo, pats vedė derybas. Po ligos tėvas pasakė, kad yra išrašytos „A“ sąskaitos, pasakė, kad darbiniame kompiuteryje yra aplankas, kur yra suma, kurią reikia išskaidyti. Sąskaitas išrašė keliais etapais. Birželio mėnesį, kai tėvas grįžo po reabilitacijos, jis tėvo prašymu išrašė sąskaitas ir pridėjo prie buhalterijos. Spalio mėnesį buvo skelbiamas bankrotas ir tėvas vėl paprašė išrašyti sąskaitas. Jis sąskaitas išrašė ir pasirašė. Pagal 12 pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų paslaugos įmonei nebuvo suteiktos. Pinigų pasisavinimo nepripažįsta, nes realiai pinigai nebuvo perduoti tai įmonei. Fiziškai pinigų nematė. Buhalteris pasakė, kad sąskaita yra neuždaryta, reikia parodyti išlaidas. Tėvas nusprendė padengti visas išlaidas ir paprašė išrašyti sąskaitas. Pripažįsta kaltę dėl išrašytų sąskaitų, tačiau faktiškai ir fiziškai kasos nematė ir, kaip kasininkas, nepriėmė, tik tiek, kad buvo atidarytos bankinės einamosios sąskaitos, kur kartu su buhalterėmis vykdė einamuosius mokėjimus ir atsiskaitymus biudžetui. Dėl buhalterinės apskaitos kaltės nepripažįsta. Nuo 1991 m. buvo vykdoma buhalterinė apskaita, apimtis yra didžiulė, negalėjo jos fiziškai vesti per tą trumpą laiką, jam atrodė, kad viskas tvarkinga. Apskaitą tvarkė A. M. ir „Ž“. Sąskaitas faktūras pateikė per du kartus, apskaitą tvarkančiam buhalteriui klausimų dėl to nekilo. Jis įkūrė įmonę „A“ ir pripažįsta, kad paslaugų UAB „G“ nesuteikė. Išrašė sąskaitas, kadangi tėvas paprašė parašyti, kad už suteiktas konsultacijas. Pirmas dvi sąskaitas pasirašė L. Ž.. Nežino, kur tėvas panaudojo pinigus, pinigų įmonėje nelaikydavo. UAB „G“ jo pareigos buvo pasirašyti einamuosius dokumentus už grynuosius pinigus, restorano kasos žurnale pasirašydavo formaliai, grynųjų pinigų iš kasos neimdavo. Dėl išlaidų orderių, kuriuose parašyta, kad sumos išduodamos L. Ž., o pasirašyta V. Ž., paaiškino, kad čia yra tik popieriai. Buhalterė parodė dokumentus, žinojo, kad kasoje yra toks likutis, pasakė, kad reikia pasirašyti, todėl pasirašė. Buvo L. Ž. įnašas į įmonę, gali būti, kad tėvas taip pasiėmė savo dalį, kurią įnešė į savo įmonę, kaip buvęs savininkas jis turėjo tokią teisę. Nežino, kieno iniciatyva buvo padengtos sumos, gali būti, kad L. Ž. ir buhalterio iniciatyva. 2013 m. pabaigoje, sudarinėjant balansą, buvo siekiama padidinti įmonės turtą, nes L. Ž. siekė parodyti didesnį įmonės turtą, nes norėjo iškelti restruktūrizavimo bylą ir išvengti įmonės bankroto. Mano, kad L. Ž., siekdamas parodyti įmonės finansinę padėtį geresnę, galėjo taip pat pateikti neteisingus įmonės duomenis apie grynųjų pinigų likutį tiek kasoje, tiek banko sąskaitoje. Tuo metu L. Ž. turėjo išlaidų, susijusių su teisminiais procesais, kurių nenorėjo ar negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Vyko susitikimai su banko konsultantais, kurie už konsultacijas ėmė atlygį.
Apklausiamas kaip įtariamasis V. Ž. parodė, kad pasirašė įmonės „A“ sąskaitas tėvo L. Ž. prašymu. Apie tai, kad įmonė „A“ yra registruota Seišelių salose, žinojo, kad įmonė nevykdo veiklos, taip pat žinojo. Nė karto negavo pinigų pagal išrašytus 12 vnt. kasos išlaidų orderių. Dėl pinigų, paimtų iš sąskaitos Latvijos banke, šiuo metu negali pasakyti, nes nepamena. Šia įmonės „A“ sąskaita disponavo vienas. Galėjo UAB „G“ pervesti pinigus į įmonės „A“ sąskaitą Latvijos banke bei ši 1440 eurų suma likti sąskaitoje. Tai buvo jo tėvų verslas, jie tvarkė visus dokumentus, planavo pajamas ir išlaidas, disponavo bendrovės pinigais, sprendė, kur ir kam juos naudoti, todėl nieko negali konkrečiai pasakyti, kur buvo naudojami pinigai. Jis direktoriaus pareigoms buvo laikinai paskirtas dėl tėvo ligos, siekiant, kad nesustotų UAB „G“ veikla. Reikėjo pasirašyti dokumentus, atlikti mokėjimus. Realiai visus nurodymus, kaip ir ką turi daryti, duodavo tėvas L. Ž.. Todėl nepripažįsta, kad pasisavino bendrovės „G“ pinigus. Kaip direktorius, formaliai pripažįsta, kad pagal įstatymus yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, jos tvarkymą. Įtraukus į apskaitą įmonės „A“ sąskaitas faktūras bei mokėjimo dokumentus, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų (t. 5, b. l. 129–130).
Apklausiamas kaip liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais V. Ž. parodė, kad dirbo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonėje „G.“, kurios teisinis statusas nuo 2014-01-14 pakeistas į UAB „G“. Dirbo direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už logistiką, už transportą. Nuo 2014 m. kovo mėn. dėl tėvo L. Ž. ligos buvo paskirtas UAB „G“ laikinuoju direktoriumi. Pagrindinė įmonės veikla buvo krovinių pervežimas, komercinio transporto pardavimas, viešbutis, maitinimas. Tiek įmonės, tiek UAB „G“ apskaitą tvarkė „Ž“. Įmonėje dirbo apskaitininkė, kuri surinkdavo, suvesdavo visus pirminius apskaitos dokumentus ir pateikdavo apskaitą tvarkančiai įmonei. Įmonės kasininku buvo jo tėvas L. Ž.. Kadangi čia yra šeimos verslas, visus piniginius klausimus sprendė ir tvarkė tėvas. Jis tik buvo įformintas laikinuoju direktoriumi, nes tėvas labai serga ir realiai negali dirbti. Dėl ofšorinės įmonės „A“ gali paaiškinti, kad dar 2006 metais tėvas įsteigė įmonę „A“ Seišeliuose. Jis buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius. Įmonė buvo įsteigta kreipiantis į konsultantus Latvijoje, kurie užsiima tokių įmonių steigimu. 2014 m. pradžioje AB „Swedbankas“ kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G“. UAB „G“ nebeturėjo finansinės galimybės mokėti paskolos. Paskola buvo paimta viešbučio ir restorano statybai (duomenys neskelbtini) Palangoje. Viešbutis buvo pastatytas 2008 metais. 2009 metais prasidėjus krizei nebuvo finansinės galimybės dengti paskolos. Buvo kreiptasi į banką dėl mokėjimų atidėjimų. Bankas nesutiko, todėl buvo kreiptasi į teismus, kurie vyko 4 ar 5 metus, iki iškėlė bankroto bylą. Bankroto nutartis įsigaliojo 2014 m. spalio mėn. Iki tol įmonė vykdė veiklą, darė mokėjimus. Prasidėjus bankroto procedūroms, bet dar nesant galutiniam sprendimui, tėvo nurodymu iš įmonės kasos jo ir savo vardu išėmė beveik 600 000 litų. Pinigai buvo reikalingi konsultacijoms, įvairiems mokėjimas, skolų dengimams. Kiek jam žinoma, vienintelė kreditorė liko AB „Swedbank“. Todėl ir buvo tėvo nuspręsta, kad „A“ išrašo sąskaitas už tariamai suteiktas konsultacijų paslaugas UAB „G“, ir šiomis sąskaitomis grindžiami iš kasos paimami grynieji pinigai. Realiai „A“ jokių paslaugų UAB „G“ nesuteikė ir pinigai niekur nebuvo pervedami. Kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis pats ir jo tėvas L. Ž.. Piniginėmis įmonės lėšomis nedisponavo ir pagal išrašomus kasos išlaidų orderius pinigų negavo. Kaip ir minėjo, visomis piniginėmis lėšomis disponavo L. Ž.. Sąskaitose nurodomas asmuo B. V. buvo „A“ įgaliotas asmuo dirbti Rusijoje. „A“ disponavo sąskaita Latvijos banke AS „Baltikums“. Seišelių bankuose ši įmonė sąskaitų neturėjo. Papildomai parodė, kad apklausos metu pateiktas sąskaitas pasirašė jis, kasos išlaidų orderiuose pagal „A“ sąskaitas irgi yra jo parašai. Gautus pinigus pagal kasos išlaidų orderius pasiimdavo tėvas L. Ž., kur tiksliai ir kokiomis sumomis buvo naudojami pinigai, nežino. Taip pat nesidomėjo įmonės finansine būkle, nežino, ar įmonė turėjo skolų, visą veiklą prižiūrėjo tėvas, jis tik vykdė tėvo nurodymus (t. 5, b. l. 118–120; 121; 122–123).
Liudytoja E. M. parodė, kad 2013 m. į ją, kaip į restruktūrizavimo administratorę, kreipėsi individuali L. Ž. įmonė „G.“, turėdama tikslą iškelti restruktūrizavimo bylą. Įmonė turėjo vienintelį kreditorių „Swedbank“. Ji turėjo paruošti restruktūrizavimo planą, o parengiamuoju metu turėjo paruošti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių pagrindu teismas iškelia arba atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą. Kadangi L. Ž. pateikė duomenis apie savo įmonę, parengė restruktūrizavimo plano metmenis pagal civilinę paslaugų teikimo sutartį. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šioje byloje buvo vienintelis kreditorius „Swedbank“, kurio kreditinis reikalavimas buvo kilęs iš to, kad šiai bendrovei buvo suteiktas kreditas. Bendrovė 2009 m. kreipėsi į banką, prašydama sumažinti palūkanas, bankui nesutikus, buvo pradėtas teisminis procesas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant įmonei vykdyti prievoles prieš kreditorių, paskolos davėją. Kai įmonė pralaimėjo bylą, buvo atnaujintas delspinigių skaičiavimas ir už visą tą laikotarpį priskaičiuoti delspinigiai, atnaujinta paskolos dengimo prievolė. Tuo pagrindu įmonė, negalėdama vykdyti didelės sumos vienu metu, norėjo kelti restruktūrizavimo bylą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. Kai nusiuntė kreditoriui pranešimą dėl pirmojo kreditorių susirinkimo, kreditorius („Swedbank“) išreiškė nuomonę, kad nepritars planui ir sieks inicijuoti įmonės bankroto procesą. Restruktūrizavimo plano parengimui buvo reikalingi dokumentai apie įmonės pajamas ir turtą, kuris gali būti parduodamas, kreditorių sąrašas, duomenys apie galimybę atskirti turimas pajamas, kurios bus reikalingos ūkinei veiklai vykdyti, ir sumą, paskirtą kreditinio reikalavimo dengimui. Šiuos duomenis pateikia įmonė, tačiau ši įmonė duomenis teikė skurdžiai, vos ne tekstinį aprašą, o apyvartos žiniaraščių neteikė. Duomenis teikė pats L. Ž.. Jis pateikė verslo planą, kurį ketino teikti bankui. Jų verslo planas buvo pagrindas restruktūrizavimo planui rengti. Turto sąrašą gavo elektroniniu paštu, turto natūroje netikrino, nes neprivalo. Įmonės turto sąrašą pateikė L. Ž., apie transporto priemonių buvimo vietą paaiškino V. Ž.. Jis paaiškino, kad transporto priemonės komiso pagrindais perduotos Baltarusijos piliečio įmonei parduoti. Paaiškino, kad restruktūrizavimo laikotarpiu šios mašinos bus parduotos ir lėšos susigrąžintos. Jos vertinimu, įmonė kreditinių reikalavimų vykdyti beveik neturėjo galimybės. Įmonė per tarpininką buvo pradėjusi derėtis su banku dėl taikos sutarties, bankas buvo pasirengęs padaryti dideles nuolaidas, bet norėjo, kad jie iš karto sumokėtų apie 800 000 Lt, t. y. dalį kredito dengimo sumos, ir bankas būtų atsisakęs dalies sankcijų, sudaręs naują sutartį su ilgesniu mokėjimo terminu ir grafiku. Tokiu atveju iš vykdomos veiklos būtų galėję patenkinti reikalavimus ir tęsti veiklą. Šioje byloje kreditinį reikalavimą pateikė vienintelis kreditorius „Swedbank“. Ji, neturėdama dokumentų, turėjo per dvi dienas paruošti įmonės restruktūrizavimo metmenis, nes įmonė skubėjo, kadangi kreditorius vykdė išieškojimą.
Liudytoja A. Č. parodė, kad nuo 2012-05-25 dirbo buhaltere įmonėje „G.“. Buvo priimta savininko L. Ž. įsakymu. Buvo atsakinga už pirminių dokumentų tvarkymą, deklaracijų teikimą VMI ir „Sodrai“, darbuotojų priėmimo ir atleidimo įforminimą. Įmonės balanso nedarė, nes buvo individuali įmonė ir įmonės balansas nebuvo privalomas. Už įmonės kasą buvo atsakingas savininkas. Ji tvarkė kasos dokumentaciją, o pasirašydavo savininkas. Nepamena, kokie grynųjų pinigų likučiai buvo rodomi kasos knygoje jos darbo metu. Su E. M. nebendravo, balanso neruošė, nes nemokėjo. Grynųjų pinigų netvarkė, už kasą buvo atsakingas savininkas L. Ž.. Su tiekėjais buvo atsiskaitoma per banką, ji darydavo bankinius pavedimus, į sąskaitą pinigus įnešdavo L. Ž.. Prisimena vieną kartą, kai įnešė grynuosius V. Ž.. L. Ž. vadovavo įmonei, kai jis buvo išėjęs atostogų, tuo laikotarpiu raštiškai nebuvo paskirtas jį pavaduojantis asmuo. Ji dirbo iki 2013 m. rugsėjo mėnesio. L. Ž. susirgo prieš jos išėjimą, ligos metu jo niekas nepavadavo, jis greitai grįžo.
Liudytoja T. R. parodė, kad kaip UAB „Ž“ įgaliotas asmuo veda buhalterinę apskaitą pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, ruošia deklaracijas „Sodrai“ ir VMI, mėnesio ataskaitas, įformina darbuotojus. Pagal paslaugų teikimo sutartį teikė įprastines buhalterines paslaugas, suvesdavo duomenis pagal pateiktus dokumentus ir jokių kitų duomenų, išskyrus suvestus, nematė. Pradėjo tvarkyti apskaitą 2013 m., dirbo iki tol, kol buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Kai L. Ž. buvo susirgęs, bendravo su jo žmona Birute ir su A. M.. Konsultacijas teikė UAB „Ž“ direktorė R. L., o jos darbas – suvesti gautus dokumentus. „Proruna“ programa veikė per serverį. Kiekvieną įmonę suvesdavo į apskaitos sistemą, į apskaitą suvesdavo tik kas pateikta, kontrolės funkcijos neatlikdavo, sąskaitų inventorizacijos neatlikdavo. Ši programa kaip kontrolės programa neveikdavo. Ž. teikdavo gautinas PVM sąskaitas faktūras iki kito mėnesio 15 dienos, nes 25 mėnesio dieną reikėdavo pateikti PVM deklaraciją. Jų veikla buvo restoranas, viešbutis. Jokio priėjimo prie banko ir pinigų, kasos pajamų ir išlaidų orderių neturėjo. Direktorius tuo metu buvo Lionginas. Įmonė „A“ girdėta, bet tiksliai neprisimena. Patvirtino, kad apklausiama FNTT teisingai atsakė į jai užduotus klausimus.
Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų liudytojos T. R. parodymų matyti, kad ji dirba buhaltere UAB „Ž“ ir nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio tvarkė L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „G.“ (toliau VMĮ) buhalterinę apskaitą. Vėliau pakeistas pavadinimas į UAB „G“. Ji suvesdavo pirminius dokumentus į apskaitą, skaičiuodavo PVM ir elektroniniu būdu teikė deklaracijas VMI, „Sodrai“. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pateikiami ir pagal juos skaičiuodavo darbo užmokestį, derino likučius su klientais metų pabaigoje. Kitokių apskaitos tvarkymo darbų neatliko. L. Ž. VMĮ apskaitą tvarkė naudodamasi UAB „Ž“ programa, serveriu, kaip ji suprato. Apskaitos tvarkymui jai buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 m. rugsėjo mėn. Ankstesnio laikotarpio dokumentai pateikti nebuvo. Esamus likučius ji matė iš duomenų, buvusių apskaitos tvarkymo programoje. Kai pradėjo tvarkyti apskaitą programoje, matė 2013 m. gegužės 31 d. likučius. Taip pat matė, kad buvo vedama apskaita, teikiamos deklaracijos iki 2013 m. rugsėjo mėn. vidurio. Pagal jai pateiktus įmonės dokumentus tęsė apskaitos tvarkymą. A. Č. vestos apskaitos ji neperdarinėjo, naujų faktų neįvedinėjo. Už A. darbo laikotarpį gavusi kokius nors papildomus apskaitos dokumentus suvesdavo juos į savo tvarkomus dokumentus su komentaru. Apskaitos tvarkymui dokumentus pateikdavo pats įmonės savininkas L. Ž. arba jo žmona B. Ž., arba jų sūnūs. Dokumentus pateikdavo atveždami į jų įmonę. Ji pati į L. Ž. VMĮ nuvykusi nebuvo. Po to, tiksliai datų nepamena, įmonėje buhaltere pradėjo dirbti A. M., kuri jai ir pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, kasos žurnalų kopijas. A. netvarkė apskaitos, tik surinkdavo ir pateikdavo pirminius reikiamus dokumentus. Šios įmonės apskaitos dokumentus tvarkė, iki kol dokumentai buvo perduoti L. Ž. VMĮ, o po to bankroto administratoriui. Apklausos metu pateikto L. Ž. VMĮ Balanso 2013-05-31, kaip dokumento, nebuvo mačiusi ir tokio dokumento duomenimis nesinaudojo. Taip pat nedarė balanso už 2013-06-01–2013-10-31 laikotarpį. Kas juos darė, pasakyti negali. L. Ž. VMĮ darė tik pelno (nuostolio) ataskaitą už 2013 m. Už 2014 m. ji jau tokios ataskaitos neberuošė, nes buvo perduoti dokumentai. Apie L. Ž. VMĮ restruktūrizaciją nieko negali pasakyti, gal ir buvo prašoma paruošti kokius nors dokumentus – suvestines ar registrus. Pati jokių duomenų apie įmonę ji neteikė, R. L. teikė konsultacijas L. Ž. VMĮ, ji turi priėjimą prie šios įmonės apskaitos tvarkymo programos. Jos darbo metu buvo pateikiamos sąskaitos už viešbučio paslaugų suteikimą, maitinimo paslaugas. Maisto produktų ir kitų prekių, reikalingų veiklai, pirkimas. Apklausos metu pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos įmonės „A“. Ši įmonė girdėta todėl, kad galbūt buvo pateiktos sąskaitos apskaitos tvarkymui. Ji nepamena įmonių pavadinimų, nes tai nėra aktualu. Kokie dokumentai pateikiami, tokius ji suvesdavo. Su įmonės kasa nedirbo, neturėjo prieigos prie įmonės bankų sąskaitų. Jai buvo pateikiami banko išrašai ir kasos dokumentai. Kaip suprato, A. darbo metu apskaita buvo tvarkoma klaidingai. Ji nesigilino ir nieko netikrino, tik naudojosi jos suvestais duomenimis. Kadangi apskaitos tvarkymas buvo perduotas tik rugsėjo mėn., tęsė jos tvarkymą vadovaudamasi likučiais ir deklaruotais duomenimis (t. 3, b. l. 102–104).
Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąjį V. Ž. pažįsta, jis pradžioje buvo atsakingas už transportą, vėliau buvo direktoriaus pavaduotojas, o kai L. Ž. susirgo, laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Ji buhaltere pradėjo dirbti 2009-03-18. Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. gegužės ar balandžio mėnesio išėjo motinystės atostogų, grįžo 2014-06-07. Kai grįžo, laikinai direktoriaus pareigas ėjo V. Ž.. L. Ž. buvo nedarbingas, jokių nurodymų iš jo negaudavo, po ligos jis atrodė keistai, mąstydavo, kalbėdavo, tačiau galų gale pasakydavo nelogiškai, negalėjo pasakyti, ką nori. Apskaitos tvarkymą buvo perėmusi UAB „Ž“, kuri dirbo su „Proruna“ programa. Iš pradžių ataskaitas atiduodavo T. R., paskui išmoko dirbti su programa pati ir suvesdavo duomenis į programą. T. matydavo galutinį rezultatą ir pabaigdavo balansą. Kiek per kasą gauta grynųjų pinigų, matydavo dienos pabaigoje per „Z“ juostos popierinį variantą, kur buvo grynieji pinigai, nežino. Buvo atliekamos tik alkoholio inventorizacijos, kas susiję su baro prekėmis, patikrinimas buvo atliekamas kartą per metus. 2014 m. buvo inventorizacija, kai buvo bankroto byla. Dėl transporto priemonių apskaita vyko, į programą buvo suvedamos sąskaitos faktūros. 2014 m. transporto nebebuvo, nebevyko prekyba, niekas nebepirko vilkikų ir puspriekabių. Prekės būdavo užpajamuotos pagal sąskaitas faktūras iš užsieniečių, lenkų. Parduodama buvo taip pat užsieniečiams, išrašomos sąskaitos faktūros. Įmonė „A“ girdėta, jos sąskaitas teikė V.. Iš kasos buvo imami grynieji pinigai, kasos išlaidų orderiai buvo rašomi iš programos, pasirašydavo vadovas L. Ž. ir V. Ž. pasirašydavo, kai laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Kaip vyr. finansininkė ji taip pat turėjo pasirašyti, tik neatsimena, ar pasirašydavo 2014 m. Ji grynųjų pinigų netvarkė, pas ją nebuvo jokio seifo. „A“ sąskaitose buvo parašyta angliškai, todėl V. klausė, kaip įvardyti apskaitoje, jis pasakė, kad kaip konsultacijas. Spalio ir rugsėjo kasos išlaidų orderius pagal „A“ sąskaitas nurodė išrašyti V. Ž., jis buvo vadovas, kasos išlaidų orderiuose jo parašai. Raštą apie bankrotą 2014 m. spalio mėnesio pradžioje atnešė pats L. Ž.. Jis liepė iki spalio 31 d. paruošti dokumentus pagal tą raštą. Ji paruošė dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aktą, jį pasirašė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. Č., L. Ž. ir V. Ž..
Liudytoja R. L. parodė, kad dirba UAB „Ž“ komercijos direktore, kaltinamąjį pažįsta. 2008 m. L. Ž. paprašė sutvarkyti 2007 m. buhalterinę apskaitą. Ji atliko darbus ir išaiškėjo, kad daug dokumentų trūksta, todėl visas tas procesas truko beveik metus ir ji sutvarkytą buhalterinę apskaitą už 2007 m. atidavė 2009 m. pavasarį. Po to 2013 m. pavasarį L. Ž. telefonu pasikvietė dėl konsultacijos, nes turėjo problemų su banku dėl paskolos. Pokalbio pabaigoje jis užsiminė, kad turi problemų su buhalterine apskaita. Jis paprašė patikrinti įmonės buhalterinės apskaitos būklę. Ji patikrino Didžiąją knygą ir pamatė, kad trūksta labai daug dokumentų. Nusprendė, kad buhalterinės apskaitos duomenų taisyti nėra prasmės ir nutarė į naują programą susivesti birželio 1 d. duomenis. Pasakė, kad viskas turi būti padaryta inventorizacijos būdu. Buhalterę A. Č. išmokė dirbti su programa. Ji kartą per savaitę patikrindavo buhalterės darbą. 2013 m. rugsėjo viduryje A. Č. išėjo iš darbo ir ji su L. Ž. sutarė, kad duomenis gali vesti UAB „Ž“ darbuotojos, pateikiant dokumentus ne rečiau kaip kartą per mėnesį. UAB „Ž“ darbuotojos dokumentus suvesdavo į buhalterinę programą, paruošdavo buhalterines ataskaitas, deklaracijas. Taip dirbo iki 2014 m. spalio mėnesio pabaigos, kai buvo paskelbtas bankrotas ir 2014-10-31 duomenys perduoti administratoriui. Dėl balanso už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-10-31 paaiškino, kad tai trumpasis balansas, padarytas su jų programa. Ilgalaikis turtas įtraukiamas į balansą likutine verte, į materialųjį ilgalaikį turtą įeina žemė, pastatai, virtuvės, barų įranga, baldai, viešbučio įranga. Antroje balanso dalyje yra nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Ten yra eilutė – perkainojimo rezervas, tai reiškia, kad šis turtas įtrauktas į apskaitą ne įsigijimo verte, o perkainota verte. Dėl turto perkainojimo ji liepė kreiptis į turto vertintojus, kad būtų išsiaiškinta, ar turto rinkos vertė žymiai skiriasi nuo turto įsigijimo vertės. Perkainojimo rezervas parodo, kokia suma turto rinkos vertė viršija įsigijimo vertę, tai buvo apie 3 milijonai litų. Trumpalaikis turtas – tik pinigai. Pinigų straipsnį sudaro pinigų likutis kasoje, banke ir kasos aparate. Bendras likutis – 262438 litai. Kad kasoje turėjo būti tokia pinigų suma, nustatė pagal dokumentus. Iki 2014 m. sausio vidurio ši įmonė buvo individuali įmonė, o individualiai įmonei pagal kasos operacijų taisykles kasos vesti nereikia, ten privaloma vesti tik kasos operacijų žurnalą. Esminio skirtumo nėra todėl, kad su ta pačia programa vedė apskaitą tiek UAB, tiek individualioms įmonėms. Su įmone dirbo iki pat bankroto, ji konsultavo, o techninį darbą dirbo T. R.. Dėl UAB „G“ kasos išlaidų orderių nuo 2014-04-30 iki 2014-10-09 paaiškino, kad kai gavėjas yra tas pats asmuo, tokiais orderiais galima vadovautis. Kasos operacijų taisyklėse sakoma, kad nebūtina visur dėti parašus, bet būtų teisingiau, jei jis būtų pasirašęs ne kaip įmonės vadovas ar finansininkas, bet kaip gavėjas. Jei gavėjas būtų kitas asmuo, orderiai būtų negaliojantys. UAB „G“ dokumentus pateikdavo T. R., kuri buvo atsakinga už šios įmonės apskaitą, o ji yra atsakinga už T. R. darbą.
Civilinio ieškovo atstovas G. Č. paaiškino, kad prašo iš L. Ž. ir V. Ž. solidariai priteisti 140600 eurų sumą civilinei ieškovei UAB „G“ patirtai turtinei žalai atlyginti. 2014 m. spalio mėnesį buvo sudarytas turto priėmimo–perdavimo aktas. Žinojo, kad L. Ž. po insulto, kad yra ligonis, bet turto perdavimo metu jis dalyvavo, atrodė adekvatus asmuo. Administratoriui buvo perduotas viešbutis ir jo visa įranga, kuri buvo įkeista bankui, visas įkeistas ir dalis neįkeisto turto. Turtą perėmė su antstolės B. T. pagalba, yra antstolio konstatavimo protokolai. Perimant turtą pagal faktą dalyvavo L. Ž., V. Ž., B. Ž. ir banko atstovas. Grynųjų pinigų kasoje likutis buvo 12000 litų, o atvykimo dieną liko apie 1400 Lt. Ž. paaiškino, kad kažkur išleido, kažkam sumokėjo. Kreditoriams jokių mokėjimų, atsiskaitymų nebuvo. Pinigai buvo pasisavinti savo reikmėms.
Iš 2015-04-14 UAB „K“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad bankroto administratoriui tikrinant BUAB „G“ buhalterinius-finansinius dokumentus ir sudarytus sandorius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-31 iki 2014-10-16 iš UAB „G“ kasos, nenurodant pinigų išdavimo pagrindo, L. Ž. ir V. Ž. vardu buvo paimta 586 568,61 Lt dydžio grynųjų pinigų suma (t. 1, b. l. 18–21).
Iš 2014-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad atsakovei UAB „G“ iškelta bankroto byla, uždėtas areštas nekilnojamajam ir ilgalaikiam materialiajam turtui, sustabdyti išieškojimo veiksmai iš šio turto. Iš 2014-10-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad skundas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestas, palikta galioti 2014-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartis (t. 1, b. l. 23–26, 27–30).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „G.“ įregistruota nuo 1991-04-10 iki 2014-01-14, nuo 2014-01-14 perregistruota kaip UAB „G“, teisinis statusas nuo 2014-01-14 iki 2015-02-26 bankrutuojantis, nuo 2015-02-26 bankrutavęs (t. 2, b. l. 99–103, 106–111).
Iš 2013-09-17 L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „G.“ savininko sprendimo matyti, kad L. Ž., būdamas vieninteliu L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „G.“ savininku, nusprendžia pertvarkyti L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonę „G.“ į UAB „G“, nustatyti įstatinio kapitalo dydį – 10000 Lt, jų įsigijimui savo vardu įskaityti įmonės pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje (pinigai ir jų ekvivalentai 2013-10-31 buvo 262438 Lt), 10000 Lt į savininko mokėjimus už akcijas (t. 2, b. l. 119–120).
Iš 2013-06-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal pareiškėjo L. Ž. pareiškimą iškelta restruktūrizavimo byla L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „G.“, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta E. M. (t. 2, b. l. 131–133).
Žemesnės instancijos teismas
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Lietuvos KPB Tarptautinių ryšių valdybos Europolo gauta informacija, kad įmonė „A“ įsteigta 2006-05-24 Seišeliuose, direktorius pagal TVĮ/IBC registrą V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), veikla nevykdoma, sąskaitų bankuose nėra (t. 3, b. l. 3).
Iš 2008-07-31 Darbo sutarties matyti, kad V. Ž. nuo 2008-07-31 dirbo L. Ž. VMĮ „G.“ komercijos direktoriumi (t. 3, b. l. 14–15).
Iš 2009-03-18 Darbo sutarties matyti, kad A. M. nuo 2009-03-18 dirbo L. Ž. VMĮ „G.“ buhaltere (t. 3, b. l. 17–18)
Iš 2014-01-15 Darbo sutarties matyti, kad L. Ž. nuo 2014-01-15 priimtas į UAB „G“ vadovo pareigas 0,5 etato darbo krūviu (t. 3, b. l. 19–21).
Iš 2014-06-09 Darbo sutarties matyti, kad A. M. nuo 2014-06-09 priimta į UAB „G“ buhalterio pareigas 0,5 etato darbo krūviu (t. 3, b. l. 24–25).
Iš UAB „G“ įsakymo Nr. G-04, pasirašyto direktoriaus L. Ž., matyti, kad dėl L. Ž. laikino nedarbingumo bendrovės „G“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas nuo 2014-03-07 paskirtas komercijos direktorius V. Ž. (t. 3, b. l. 28).
Iš 2012-05-25 Darbo sutarties matyti, kad A. Č. dirbo L. Ž. VMĮ „G.“ buhaltere nuo 2012-05-25 iki 2013-09-18 (t. 3, b. l. 30–31).
Iš 2014-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „G.“ restruktūrizavimo byla nutraukta (t. 3, b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016-01-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-3/4 dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „G“ vienintelis akcininkas buvo direktorius L. Ž., jis buvo direktorius laikotarpiu nuo 2014-01-13 iki 2014-10-14. Laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 UAB „G“ laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas buvo V. Ž.. Laikotarpiu nuo 2014-06-06 iki 2014-12-31 UAB „G“ bankroto administratorė buvo UAB „Kitoks sprendimas“.
Remiantis ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais dokumentais, nustatyta, kad UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkė:
laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-09-18 buhalterė A. Č., dirbusi pagal 2012-05-25 darbo sutartį Nr. 12/17;
Žemesnės instancijos teismas
laikotarpiu nuo 2013-09-19 iki 2014-06-08 direktorius L. Ž., paskirtas 2013-12-17 įmonės savininko L. Ž. sprendimu ir dirbęs 0,5 etato darbo krūviu pagal 2014-01-15 darbo sutartį Nr. 14/09;
laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2014-10-14 buhalterė A. M., dirbusi pagal 2014-06-09 darbo sutartį Nr. 09/06.
Remiantis ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktais dokumentais matyti, kad UAB „G“ deklaravo faktiškai vykdomą veiklą: restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Remiantis kasos dokumentais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-10-14 kasos pajamų ir išlaidų orderių eilutėse „Kasininkas“ pasirašyta laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2014-03-06 UAB „G“ direktoriaus L. Ž. vardu ir nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 laikinai einančio pareigas direktoriaus V. Ž. vardu.
Remiantis ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktais UAB „G“ dokumentais, nustatyta, kad UAB „G“ laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-16 sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais, kasos išlaidų orderiais ir mokėjimo pavedimais įformino ūkinius finansinius santykius su įmone „A“ už 485463,68 Lt (140600 Eur), iš jų:
laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-03 10 atvejų sąskaitas faktūras panaudojo pagrįsti finansinių konsultacijų įsigijimui iš įmonės „A“ už 485463,68 Lt (140600 Eur), iš jų:
Eil. Nr.DataSerijaNr.Suma (Eur)Suma (Lt)12014-01-15ALC003281450050065,6022014-02-14ALC00330125004316032014-03-24ALC00335125004316042014-04-25ALC00337125004316052014-05-11ALC00340150005179262014-07-11ALC00344200006905672014-08-12ALC00348250008632082014-09-05ALC00350250008632092014-09-30ALC0035414404972,03102014-10-03ALC0035721607458,05Iš viso:140600485463,68
laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-10-08 UAB „G“ 12 atvejų pinigų priėmimo dokumentus panaudojo pagrįsti finansinių konsultacijų įsigijimo iš įmonės „A“ atsiskaitymams už 480491,65 Lt (139160 Eur), iš jų:
Eil. Nr.DataSerijaNr.Suma (Eur)Suma (Lt)12014-01-21ALCCG14/011450050065,6022014-02-25ALCCG14/02125004316032014-03-31ALCCG 14/03125004316042014-04-30ALCCG 14/04125004316052014-05-23ALCCG 14/05150005179262014-07-17ALCCG 14/07-17100003452872014-07-24ALCCG 14/07-24100003452882014-08-19ALCCG 14/08-19125004316092014-08-29ALCCG 14/08-291250043160102014-09-22ALCCG 14/09-221250043160112014-09-08ALCCG 14/09-081250043160122014-10-08ALCCG14/10-0821607458,05Iš viso:139160480491,65
2014-10-10 UAB „G“ 1 atveju mokėjimo nurodymu iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LV92 RTMB 000624806176 banke AS „Rietumu Banka“ pagrindė 1440 Eur (4972,03 Lt) apmokėjimą įmonei „A“.
Taigi nustatyta, kad UAB „G“ 10 atvejų panaudojo pagrįsti įmonės „A“ sąskaitas faktūras už 485463,68 Lt (140600 Eur) ir 12 atvejų pinigų priėmimo dokumentus už 480491,65 Lt (139160 Eur) už konsultacines paslaugas, kurie neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo (t. y. neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudojo sąskaitas faktūras), ir 1 atveju mokėjimo nurodymą 4972,03 Lt (1440 Eur).
UAB „G“ laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-16 ūkines finansines operacijas su įmone „A“ už 485463,68 Lt (140600 Eur) užregistravo apskaitos registruose: „Kitos administracinės sąnaudos“ – 485463,68 Lt, „Kasa“ – 480491,65 Lt ir „Rietumu bankas“ – 4972,03 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą <...> atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“.
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „G“ dokumentus bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00022-15 medžiagą nustatyta, kad UAB „G“ (direktorius L. Ž.) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. UAB „G“ (direktorius L. Ž.) pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ , laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-16 pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo dokumentus, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo (t. y. neįvykusioms operacijoms pagrįsti 10 atvejų panaudojo sąskaitas faktūras už 140600 Eur (485 463,68 Lt), mokėjimo dokumentuose nenurodė pinigų mokėjimo pagrindo, 12 atvejų kasos išlaidų orderiais – 139160 Eur (480 491,65 Lt) bei 1 atveju mokėjimo nurodymu – 1440 Eur (4972,03 Lt) pagrindė iš viso 140600 Eur (485 463,68 Lt) apmokėjimą įmonei „A“ bei pažeidė 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ , laikotarpiu nuo 2014-01-31 iki 2014-10-16 12 atvejų kasos išlaidų orderiuose už 480491,65 Lt bei laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-08-25 4 atvejais už 154649,07 Lt pasirašė, nenurodant išdavusio bei gavusio pinigus asmens vardo ir pavardės.
UAB „G“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-16 apskaitos registruose „Sąskaitų suvestinė“ užregistravo ūkines finansines operacijas iš viso 140 600 Eur (485463,68 Lt) pagal apskaitos dokumentus, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „G“ dokumentus, pagal UAB „G“ (direktorius L. Ž.) tvarkomą ir organizuojamą apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 10–21, 49–72).
Iš UAB „G“ kasos knygos įrašų ir kasos išlaidų orderių matyti, kad V. Ž. 2014-01-31 išmokėta 50065,60 Lt, 2014-02-25 išmokėta 43160 Lt, 2014-03-31 išmokėta 43160 Lt, pagal kasos išlaidų orderius V. Ž. 2014-04-30 išmokėta 43160 Lt, 2014-05-23 išmokėta 51792 Lt, 2014-07-24 išmokėta 34528 Lt, 2014-07-17 išmokėta 34528 Lt, 2014-08-29 išmokėta 43160 Lt, 2014-08-19 43160 Lt, 2014-09-08 išmokėta 43160 Lt, 2014-09-22 išmokėta 43160 Lt, 2014-10-09 išmokėta 15408,12 Lt. Pinigų likutis 2014-01-01 dienos pradžioje 247861,04 Lt (t. 4, b. l. 73–87).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-111/2016 išvadoje konstatuota, kad L. Ž. po 2014-03-01 persirgto pakartotinio galvos smegenų infarkto, be neurologinių pakenkimų, iki šiol išlieka pažintinių funkcijų sutrikimai, atitinkantys demencijos, įgytos silpnaprotystės kriterijus. Jam diagnozuota multiinfarktinė kraujagyslinė demencija. Šiuo metu dėl atminties, dėmesio sutrikimų, esant ryškiems kognityvinių funkcijų sutrikimams, L. Ž. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Nėra objektyvių duomenų, kad L. Ž. iki 2014-03-01 dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti (t. 5, b. l. 95–98).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas dėl einamų pareigų jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas galimas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Spręsdamas V. Ž. kaltės klausimą, teismas remiasi liudytojų E. M., A. Č., A. M., T. R., R. L. parodymais, specialisto išvada, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad jis L. Ž. nurodymu paruošė ir pasirašė pinigų paėmimą iš kasos pateisinančius įmonės „A“ dokumentus, žinojo, kad pagal 12 pasirašytų sąskaitų faktūrų paslaugos įmonei nebuvo suteiktos, bet teigė, kad grynųjų pinigų iš kasos neėmė, kad visus pinigus panaudojo jo tėvas L. Ž., kuris buvo įmonės vienintelis savininkas ir akcininkas. Teigė, kad L. Ž., siekdamas parodyti geresnę įmonės finansinę padėtį ir didesnį turtą, nes norėjo iškelti restruktūrizavimo bylą ir išvengti įmonės bankroto, galėjo 2013 m. pabaigoje pateikti neteisingus įmonės duomenis apie grynųjų pinigų likutį tiek kasoje, tiek banko sąskaitoje. Tuo metu L. Ž. turėjo išlaidų, susijusių su teisminiais procesais, kurių nenorėjo ar negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Šias kaltinamojo versijas teismas vertina kritiškai ir jomis netiki dėl toliau bylos duomenimis nustatytų aplinkybių.
Nustatyta, kad L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „G.“ įregistruota 1991-04-10, o nuo 2014-01-14 perregistruota kaip UAB „G“, jos vienintelis akcininkas buvo direktorius L. Ž.. Laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 UAB „G“ laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas buvo V. Ž., paskirtas 2014-03-07 UAB „G“ direktoriaus L. Ž. įsakymu Nr. G-04 dėl jo nedarbingumo dėl ligos.
2014-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patenkintas ieškovo „Swedbank“ prašymas iškelti UAB „G“ bankroto bylą, UAB „G“ valdymo organai per 15 dienų įpareigoti perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus bankroto administratoriui. Teismo nutartis įsiteisėjo 2014-10-09.
Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus matyti, kad UAB „G“ deklaravo faktiškai vykdomą veiklą: restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Tai, kad įmonė vykdė veiklą ir gavo pajamas, patvirtina liudytojos A. M. parodymai. A. M. parodė, kad UAB „G“ vykdė veiklą viešbutyje ir restorane, iš veiklos pinigai buvo gaunami per kasą, ji dienos pabaigoje fiksuodavo gautų grynųjų pinigų sumas kasos dokumentuose, kuriuos suvesdavo į buhalterinės apskaitos tvarkymo programą, bet grynųjų pinigų netvarkė. Iš kasos grynuosius pinigus pagal kasos išlaidų orderius ėmė L. Ž. ir V. Ž.. Pagal kasos dokumentus nustatyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderių eilutėse „Kasininkas“ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-03-06 pasirašyta UAB „G“ direktoriaus L. Ž. vardu ir nuo 2014-03-07 iki 2014-10-14 pasirašyta laikinai einančio pareigas direktoriaus V. Ž. vardu. Taigi kasos dokumentai patvirtina, kad liudytoja A. M. operacijų su grynaisiais pinigais neatliko, kad grynaisiais pinigais disponavo L. Ž. ir V. Ž..
Iš liudytojų T. R. ir R. L. parodymų matyti, kad L. Ž. prašymu UAB „Ž“ sutvarkė įmonės „G“ buhalterinę apskaitą ir nuo 2014-01-01 buvo fiksuotas tikras pinigų likutis kasoje, banke ir kasos aparate. Bendras likutis – 262438 Lt. Liudytoja E. M. parodė, kad 2013 m. įmonės „G“ restruktūrizavimo planą paruošė pagal L. Ž. pateiktą verslo planą, ji iš esmės buhalterinės apskaitos dokumentais nesivadovavo.
Pagal UAB „G“ kasos knygos įrašus pinigų likutis įmonės kasoje 2014-01-01 dienos pradžioje – 247861,04 Lt, per sausio mėnesį įnešta 27022,60 Lt, išmokėta 71449,86 Lt, iš to skaičiaus V. Ž. – 50065,60 Lt, likutis 2014-01-31 – 203433,78 Lt (t. 4, b. l. 73–74).
Pagal UAB „G“ kasos knygos įrašus pinigų likutis kasoje 2014-02-01 – 203433,78 Lt, per vasario mėnesį įnešta 34830,30 Lt, išmokėta 78119,96 Lt, iš to skaičiaus V. Ž. – 43160 Lt, likutis 2014-02-28 – 160144,12 Lt (t. 4, b. l. 75–76).
Pagal UAB „G“ kasos knygos įrašus pinigų likutis kasoje 2014-03-01 – 160144,12 Lt, per kovo mėnesį įnešta 23270,90 Lt, išmokėta 63996,95 Lt, iš to skaičiaus V. Ž. – 43160 Lt, likutis 2014-03-31 – 119418,07 Lt (t. 4, b. l. 77–78).
Pagal UAB „G“ kasos knygos įrašus pinigų likutis kasoje 2014-08-01 dienos pradžioje – 262249,24 Lt, per rugpjūčio mėnesį įnešta 148302,97 Lt, išmokėta 296747,05 Lt, iš to skaičiaus V. Ž. –86320 Lt, likutis 2014-08-31– 113805,16 Lt (t. 4, b. l. 99–101).
Nustatyta, jog 2014 metais iki turto perdavimo bankroto administratoriui UAB „G“ vykdė veiklą ir gavo pajamas, todėl tai visiškai paneigia kaltinamojo V. Ž. versijas, jog pinigai iš kasos buvo tik nurašomi, o realių grynųjų pinigų nebuvo, kad pinigų likutis kasoje buvo dirbtinai padidintas, siekiant pagerinti įmonės finansinį įvaizdį.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. Ž. paruošė „A“ sąskaitas faktūras (Faktura-Invoice) Nr. ALC 00328 2014-01-15, ALC 00330 2014-02-14, ALC 00335 2014-03-24, ALC 0037 2014-04-25, ALC 00340 2014-05-11, ALC 00344 2014-07-11, ALC 00348 2014-08-12, ALC 00350 2014-09-05, ALC 00354 2014-09-30, ALC 00357 2014-10-03, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, kad veiklos nevykdanti įmonė „A“ suteikė finansinių konsultacijų paslaugas UAB „G“ už 485463,68 Lt (140600 Eur), ir jas pasirašė. V. Ž. paruošė pinigų priėmimo orderius (Cash payment oder) Nr. ALC CG14/01 2014-01-21, ALC CG14/02 2014-02-25, Nr. ALC CG14/03 2014-03-31, ALC CG14/04 2014-04-30, ALC CG14/05 2014-05-23, ALC CG14/07-17 2014-07-17, Nr. ALC CG14/07-24 2014-07-24, ALC CG14/08-19 2014-08-19, ALC CG14/08-29 2014-08-29, Nr. ALC CG14/09-22 2014-09-22, ALC CG14/09-08 2014-09-08, ALC CG14/10-08 2014-10-08, kurių pagrindu grynaisiais pinigais iš UAB „G“ paėmė 480491,65 Lt (139160 Eur), ir juose pasirašė. UAB „G“ laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-16 ūkines finansines operacijas su įmone „A“ už 485463,68 Lt (140600 Eur) užregistravo apskaitos registruose: „Kitos administracinės sąnaudos“ – 485463,68 Lt, „Kasa“ – 480491,65 Lt ir „Rietumu bankas“ – 4972,03 Lt. Liudytoja A. M. parodė, kad V. Ž. nurodymu išrašė kasos išlaidų orderius pagal įmonės „A“ sąskaitas kaip išlaidas už konsultacijas.
Iš UAB „G“ kasos knygos įrašų ir kasos išlaidų orderių matyti, kad V. Ž. 2014-01-31 išmokėta 50065,60 Lt, 2014-02-25 išmokėta 43160 Lt, 2014-03-31 išmokėta 43160 Lt, pagal kasos išlaidų orderius V. Ž. 2014-04-30 išmokėta 43160 Lt, 2014-05-23 išmokėta 51792 Lt, 2014-07-24 išmokėta 34528 Lt, 2014-07-17 išmokėta 34528 Lt, 2014-08-29 išmokėta 43160 Lt, 2014-08-19 išmokėta 43160 Lt, 2014-09-08 išmokėta 43160 Lt, 2014-09-22 išmokėta 43160 Lt, 2014-10-09 išmokėta 15408,12 Lt.
Teismas dėl anksčiau nurodytų duomenų mano, kad visiškai paneigta kaltinamojo V. Ž. versija, kad jis įmonės lėšų nepasisavino, kad jas galėjo išleisti jo tėvas L. Ž. mokėdamas už teisines konsultacijas, galbūt suteiktas dėl įmonės restruktūrizavimo, taip siekdamas išvengti bankroto. Byloje nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad įmonės lėšos buvo panaudotos už teisėtai suteiktas teisines paslaugas ar konsultacijas. Priešingai, pats kaltinamasis V. Ž. parodė, kad tai buvo šeimos verslas, jis įmonėje UAB „G“ komercijos direktoriumi dirbo nuo 2008-07-31, žinojo įmonės finansines problemas, prasidėjus teisminiams ginčams su banku dalyvavo susitikimuose, konsultacijose ir derybose, pavadavo direktorių L. Ž. jo ligos metu, buvo atsakingas už įmonės turtą. Be to, V. Ž. buvo įmonės „A“, įsteigtos 2006-05-24 Seišeliuose, direktorius, ir būtent panaudojant tikrovės neatitinkančias įmonės „A“ sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo orderius, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-14 buvo pasisavinti UAB „G“ pinigai, todėl V. Ž. ir L. Ž. tik veikdami bendrai galėjo pasisavinti įmonės turtą. V. Ž., kaip UAB „G“ direktorius, L. Ž., kaip UAB „G“ vienintelis akcininkas ir direktorius, suvokė, kad UAB „G“ turtas yra jiems svetimas, bet veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-14, panaudodami tikrovės neatitinkančius dokumentus, pasisavino jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės UAB „G“ turtą – pinigines lėšas – 480491,65 Lt (139160 Eur), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, jų į UAB „G“ kasą negrąžino. Nekyla jokių abejonių, kad dėl UAB „G“ turto pasisavinimo įmonė patyrė realios žalos, jai iškelta bankroto byla. Kaltinamasis V. Ž. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, jis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo V. Ž. veika dėl pasisavinimo jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės UAB „G“ turto – 480491,65 Lt (139160 Eur) – kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas tikslina kaltinimą, bet kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo nekeičia, todėl kaltinamojo teisių nepažeidžia, jo padėties nesunkina (BPK 256 straipsnis).
L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016-12-17, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-25 nutartimi baudžiamasis procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo nutrauktas.
Nors kaltinamasis V. Ž. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino ir teigė, kad buhalterinė apskaita buvo perduota audito įmonei, kuri prižiūrėjo apskaitos teisingumą, tvarkė įmonės balansus ir ataskaitas, bet pagal turto pasisavinimo schemą apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo būdas pasisavinti pinigines lėšas ir nuslėpti tokį piniginių lėšų pasisavinimą. Pats kaltinamasis V. Ž. pripažino, kad jis paruošė UAB „A“ tikrovės neatitinkančius dokumentus, o liudytoja A. M. parodė, kad apskaitą pagal jos perduodamus pirminius dokumentus tvarkė UAB „Ž“, o ji UAB „A“ dokumentus gavo iš V. Ž., jų pagrindu išrašė kasos išlaidų orderius. Liudytoja T. R. parodė, kad UAB „G“ apskaitos tvarkymui reikalingus pirminius dokumentus pateikdavo pats įmonės savininkas L. Ž. ar jo sūnus, vėliau buhalterė A. M., kuri apskaitos netvarkė, tik surinkdavo ir pateikdavo apskaitos dokumentus. Liudytoja R. L. parodė, kad T. R. buvo atsakinga už UAB „G“ apskaitą, o ji yra atsakinga už T. R. darbą.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai pateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).
Specialisto išvadoje pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „G“ dokumentus nustatyta, kad pagal UAB „G“ tvarkomą ir organizuojamą apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „G“ direktorius V. Ž., būdamas atsakingas už šio juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-16 8 atvejais panaudojo veiklos nevykdančios įmonės „A“ sąskaitas faktūras, išrašytas 113600 Eur (392238,08 Lt), už tariamas konsultacines paslaugas bei 9 kasos išlaidų orderiais – 110720 Eur (382294,01 Lt), iš jų 1 atveju mokėjimo nurodymu iš atsiskaitomosios sąskaitos LV92 RTMB 00006248 06176 banke AS „Rietumu banka“ – 1440 Eur (4972,03 Lt), pagrindė iš viso 113600 Eur (392238,08 Lt) apmokėjimą įmonei „A“. Tikrovės neatitinkančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus įmonės „A“ sąskaitas faktūras ir UAB „G“ išrašytus kasos išlaidų orderius pateikė UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Ž“ komercijos direktorei R. L., kuri nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-16 apskaitos registruose „Sąskaitų suvestinė“ užregistravo ūkines finansines operacijas iš viso 113600 Eur (392238,08 Lt) pagal apskaitos dokumentus, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „G” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl V. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kadangi svetimo turto pasisavinimas buvo maskuojamas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl civilinio ieškinio.
BUAB „G“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „K“ pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti solidariai iš L. Ž. ir V. Ž. civilinio ieškovo BUAB „G“ naudai 140600 Eur dydžio sumą patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 119-121).
Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad turtinė žala UAB „G“ padaryta kaltinamojo V. Ž. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto pasisavinimu, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įrodyta, kad V. Ž. pasisavino 139160 Eur sumą, todėl BUAB „G“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. Ž. 139160 Eur sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Bausmės skyrimo ir kiti klausimai.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų daromą žalą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. Ž. padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, nedirba, yra išėjęs vaiko auginimo atostogų, vedęs, dėl priklausomybės ligų neregistruotas, duomenų apie jo baudimą už administracinės teisės pažeidimus nėra. Parenkant bausmės rūšį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama, kad nusikalstama veika padaryta iki 2016-03-23 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nėra per griežtas, nesant pagrindo švelninti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vertinant tai, jog nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dvejus metus, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas negauta, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant žymiai mažesnes bausmes už sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.
V. Ž. nusikalstama veika yra susijusi su jo veikla UAB „G“ ir ši veikla yra nutrūkusi, negali būti pakartota, jis turi mažametį vaiką, kurio interesų apsauga yra svarbi, kaltinamojo veiksmais padaryta didelė turtinė žala tretiesiems asmenims ir šios žalos pašalinimas yra pagrindinis bankroto bylos administratoriaus interesas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, labiau užtikrina bausmės paskirties tikslus, nenutrūkstamą nuteistojo darbinę veiklą, jo socialinių priedermių vykdymą bei kreditoriaus interesus dėl nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo negu realiai vykdoma laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. Ž. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. Ž. pradėti dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
BUAB „G“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. Ž. 139160 Eur (šimtą trisdešimt devynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų) BUAB „G“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.