- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- ATP-430-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00514-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams už tai, kad jis 2014-06-03 apie 00.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,03 promilės). Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti 2014-06-17 Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą ir skirti švelnesnę, nei ATPK 126 str. 4 d. numatyta minimali nuobauda - baudą be teisės vairuoti atėmimo.
Skunde nurodo, jog jis nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byla išnagrinėta formaliai ir neobjektyviai, neatsižvelgus į rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, teismui pateiktus įrodymus, nesiaiškinus pažeidimo padarymo aplinkybių. Atsvelgdamas į tai, A. S. mano, jog paskirta nuobauda yra neproporcinga, neadekvati padarytam pažeidimui, todėl neteisėta ir nepagrįsta. A. S. pažymi, jog jis rašytiniame paaiškinime nurodė, jog dirba pas ūkininką, kuriam padeda nudirbti ūkio darbus, o vairuotojo teisės yra reikalingos ne tik pasiekti už beveik 20 km. esančią darbo vietą, tačiau ir darbo funkcijoms atlikti. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad neturėdamas teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų, dėl ko praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, taip pat nurodė, kad gyvena su savo motina (duomenys neskelbtini), kuri serga cukralige, turi rimtų problemų su kojomis (neseniai jos abi buvo operuotos), dėl ko labai sunkiai vaikšto ir kuriai yra reikalinga nuolatinė gydytojų konsultacija ir priežiūra, periodiškas lankymasis pas gydytojus (duomenys neskelbtini), pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurių, apelianto nuomone, teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tvirtina, kad jis išdėstė ir visą 2014-06-04 vakaro eigą, t.y. tai, kad tą vakarą jo sutuoktinė išvijo jį iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie matė, jog apeliantas buvo išgėręs ir būdamas neblaivus yra vejamas iš namų, tačiau policijos pareigūnai, matydami susidariusią situaciją ir tai, kad apeliantas yra išgėręs, nakties metu neturi kur eiti, nepasisiūlė jo palydėti iki namų ar parvežti, o paskatino jį pasišalinti, todėl jis, skatinamas pareigūnų ir neturėdamas jokio kito pasirinkimo, padarė neatsakingą sprendimą ir sėdo už vairo būdamas neblaivus. Tvirtina, jog šis pažeidimas buvo atsitiktinis, sąlygotas ypatingų ir išimtinių aplinkybių, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str.
Apeliantas, skunde išdėstydamas suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ATPK 30¹ str. taikymo praktiką bei principus, nurodydamas Šiaulių apygardos teismo priimtas nutartis, teigia, jog šiuo atveju akivaizdu, kad Telšių rajono apylinkės teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, taip pat to, jog jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių nuobaudų, turi sunkiai sergančią motiną, kuriai yra reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, gyvena kartu su motina kaime, pakankamai toli nuo miesto, dirba pas ūkininką, yra teigiamai charakterizuojamas, o vairuotojo teisės yra reikalingos darbo funkcijoms atlikti, neturėdamas jų negalės dirbti ir praras vienintelį savo pragyvenimo šaltinįm, taip pat į pažeidimo padarymo aplinkybes, kurios įtakojo šio atsitiktinio pažeidimo padarymą. Mano, kad turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad pažeidimas buvo padarytas naktį, apie 00 val. 27 min., kaimo vietovėje, kuomet nebuvo intensyvaus eismo (iš esmės nebuvo beveik jokio eismo) ir jis nepadarė jokio auto įvykio, nesugadino jokio turto ir niekam nesužalojo sveikatos, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, ankstesnės nuobaudos yra sumokėtos ir įvykdytos, o pažeidimas padarytas po gana ilgo laiko tarpo ir yra atsitiktinis. Tvirtina, jog šios aplinkybės yra ypatingos ir išskirtinės ir suteikia pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą. Be to, pažymi, kad reikia atsižvelgti į tai, kad jo finansinė situacija yra pakankamai sudėtinga - jis ilgą laiką buvo bedarbis, neturėjo jokių pajamų, todėl vien paskirta bauda pakankamai griežtai jį nubaudžia ir sukelia atitinkamas neigiamas teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo A. S. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau tvirtina, kad pažeidimas buvo sąlygotas ypatingų aplinkybių, kas, kartu su kitomis bylomis aplinkybėmis duoda pagrįstą pagrindą ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimui panaikinant apylinkės teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nurodo, kad teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes ir priėmė formalų sprendimą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. S. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad administracinė nuobauda A. S. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir yra tinkamai individualizuota.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, ypatingai švelninančių pažeidėjo asmenybę.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, galėjo turėti ir turėjo įtakos apylinkės teismui tik skiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, o apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas ir prižiūrint sergančią motiną, nelaikytinomis išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens būtinybe vairuoti transporto priemones vykstant į darbą ar darbo metu, su galimybe rūpintis artimaisiais, nesudaro pagrindo išimties tvarka švelninti pažeidėjo teisinę padėtį. Asmuo, žinodamas, kad turi rūpintis artimaisiais ar kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-5815/2010).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, pagrįstai skyrė minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, ir ją dar labiau švelninti ATPK 30¹ str. pagrindu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, patvirtinančių A. S. veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), kadangi, nors ir esant apelianto nurodytoms aplinkybėms, kad jis girtas buvo priverstas vairuoti automobilį, nes buvo žmonos išvytas iš namų, ši aplinkybė nepašalintų padarytos veikos priešingumo teisei ir jos pavojingumo, nes šiuo atveju apeliantas galėjo imtis kitų priemonių, pvz., išvykti iš namų kitu būdu, o ne pats sėsti prie vairo ir tokiu savo elgesiu sukelti grėsmę ne tik savo gyvybei bei sveikatai, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, pažeidėjui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.