Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.26.2; 2.1.14;

2017 m. gegužės 24 d.

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Almidai Gurklienei ir Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjams advokatams Vytautui Mykolui Kazlauskui ir Eligijai Norkienei, nukentėjusiajai V. T., jos atstovei pagal įstatymą R. T., liudytojų atstovams pagal įstatymą V. J., V. Š., R. J., S. V., Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,

Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir nuo 2016-01-29 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-03-31 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 271 str. 3 d. 2 m. laisvės atėmimo be turto konfiskavimo. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir įpareigotas per tą laiką tęsti mokslą, šis teistumas išnykęs, 2) 2007-11-09 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2004-06-07 iki 2004-06-09 ir suėmime nuo 2004-06-10 iki 2004-07-16, rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą ir suimtas teismo salėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (bausmės pradžia 2007-11-16, nuosprendis įsiteisėjo 2008-02-26); 3) 2011-01-28 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 213 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007-11-09 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 m. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2007-11-09 teismo nuosprendį bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007-09-18 iki 2007-10-02, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2011-01-28 (nuosprendis įsiteisėjo 2011-02-18), paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (2 sektoriaus) į laisvę 2015-09-24 atlikęs bausmę; 4) 2016-03-03 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2013-10-28 d. veika), 182 str. 1 d. (2013-11-07 d. veika). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, jos pradžią skaičiuojant nuo Ž. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2016-05-13), 2016 m. spalio 4 d. sulaikytas ir šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nuo 2016-10-26 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015-12-30 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-01-10 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įsta­ty­mo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų su­kak­tį“ 4 str. 1 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/4 dalimi, galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyve­namosios vietos, to paties teismo 2004-02-25 nutartimi veika perkva­li­fi­kuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir paskirta 4 mėn. laisvės atė­mimo baus­mė, kurios vykdymas pritaikius 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ati­dėtas 1 m.; 2) 2004-03-18 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., bausmė subendrinta su 2003-01-10 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2004-02-25 d. Kupiškio r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 302 str. 2 d., 187 str. 1 d. bausmes subendrinus pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 8165 Lt turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., subendrinus su 2004-03-18 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 6 m. laisvės atėmimo su 8165 Lt turto konfiskavimu; 4) 2006-03-27 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir nepilnai atlikta laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridėjus dalį naujai paskirtos ir paskirta galutinė bausmė - 8 m. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė – nuo 2003-10-28 iki 2006-03-27. 2007-12-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2007-12-28 neatlikęs 3 m. 10 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip septynioms paroms (2008-01-08 įrašytas, o 2010-01-13 išbrauktas iš Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos); 5) 2009-06-04 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta 2006-03-27 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė - 7 m. laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2009-11-03). Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-06-07 iki 2009-06-03, paleistas iš Alytaus pataisos namų į laisvę 2015-06-05 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji Ž. N. ir M. S. 2016-09-26, apie 15 val., veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu - pažadėdami V. T. parvežti į namus (duomenys neskelbtini), pas motiną, Ž. N. paliepus sėstis į M. S. vairuojamą automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priklausomybė nenustatyta, įsisodindami nepilnametę V. T., gim. (duomenys neskelbtini), į automobilį, automobilyje Ž. N. pagrasinus nuskusti jai plaukus, prieš jos valią nusiveždami V. T. į (duomenys neskelbtini) esančią negyvenamą sodybą, panaudodami nukentėjusios atžvilgiu psichinę prievartą, reikalaudami, kad nukentėjusioji nusirengtų nuogai ir grasindami, kad reikalavimui nepaklusus ji turės čiulpti lytinį organą bei jai bus blogai, V. T. bandant pabėgti įšokant į vandenį ir kurį laiką būnant vandenyje, laukdami, kol nukentėjusioji dėl šalčio pati išlips iš vandens, sukeldami pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, jai išlipus iš vandens, priversdami ją nuogai nusirengti, Ž. N. ją nuogą filmuojant telefonu, viešoje vietoje, piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, demonstratyviai, ciniškai žemindami jos orumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą, apie 1 val. 30 min. laiko, atėmė laisvę nukentėjusiajai V. T..

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Kaltinamasis Ž. N. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes yra nekaltas. Neduos jokių parodymų. Visas įvykis yra nufilmuotas. Liudytojai parodė, ką jis veikė, neturi daugiau ką pasakyti. Paskutiniu žodžiu prašo išteisinti.

Kaltinamasis M. S. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes yra nekaltas ir parodymus jau davė, neturi ką daugiau pasakyti, jokių veiksmų neatliko. Kad vyko kažkur, kai nukentėjo draugo dukterėčia, klausė, kodėl taip buvo pasielgta, tai nėra nusikaltimas. Vyko iki V. T. namų, bet ji prašė nevažiuoti, sustoti ir pakalbėti. Ji žinojo tą tvenkinį, esantį vykstant į (duomenys neskelbtini). Prie sodybos jie užtruko neilgai, ji įšoko į tvenkinį, ją prikalbino išlipti iš vandens, kad nesušaltų. D. N. - draugo sesuo, buvo įvykis, su ja bendravo. Paskutiniu žodžiu prašo išteisinti.

Nukentėjusioji nepilnametė V. T. parodė, kad iki įvykio pažinojo tik Ž. N., draugavo su jo dukterėčia S. U., o M. S. nepažinojo. Ji rugsėjo pabaigoje stovėjo kartu su draugėmis V. J., L. V., B. V. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo Ž. N. ir M. S.. M. S. liko sėdėti, o išlipęs Ž. N. priėjo ir pasakė, jog nori su ja pasikalbėti, pasiūlė nuvažiuoti prie sodybos. Ji neverčiama pati įsėdo į automobilį, važiavo su jais (duomenys neskelbtini) link, prie negyvenamos sodybos, kuri buvo pakeliui į jos namus. Važiuodami vyrai su ja gražiuoju kalbėjo, norėjo paaiškinti, ką ji blogo yra padariusi. Ž. N. nesakė jai, kad nuskus galvą. Nuvažiavę į sodybą, jai paaiškino, kad blogai padarė paplatinusi S. U. nuotrauką draugų grupėje per internetą. Ji bijojo, kad jai neiškeltų dėl to bylos, nes S. U. buvo parašiusi pareiškimą. Nukentėjusioji tikėjosi, kad jie atsiims pareiškimą ir byla bus nutraukta. Įšoko į vandenį norėdama juos pagąsdinti. Išlipus iš vandens niekas jai neliepė nusirengti. Norėdama pati save apsaugoti viską pasakė prieš juos iš blogosios pusės.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė visai kitas aplinkybes, nes bijojo, kad neiškeltų jai baudžiamosios bylos už paplatintas nuotraukas. Kada buvo apklausiama, ji viską pasakė iš blogosios pusės. Nebuvo jokių čiulpimų, filmavimų, ji iš viso jų nebijojo. Automobiliu ji važiavo su Ž. N. ir M. S., o pažįstama D. N. nevažiavo. Jie buvo nuvažiavę iki D. N. namų (duomenys neskelbtini), ten ją susitiko. Kai ji buvo vandenyje, kalbėjo tik Ž. N., M. S. tylėjo. Jos nė vienas nefotografavo ir nefilmavo. Ji savo noru po kažkiek laiko išlipo iš vandens, pastovėjo, pasakė, kad eina namo. Ž. N. pasiūlė parvežti, atsakė, kad nereikia, nes netoli iki namų. Ji išėjo į namus, o jie išvažiavo. Mama R. T. parašė pareiškimą policijai. Policijoje buvo apklausta du-tris kartus. Dabar sako tiesą. Suprato, kad reikia pasakyti tiesą. Ž. N. nieko blogo nedarė, įžūliai nekalbėjo, kalbėjo ramiai, kartais gal ir pakeldavo balsą, aiškindamas, ką ji blogai padarė. Ką tiksliai sakė Ž. N. ir M. S., neatsimena, nes praėjo jau daug laiko. Po įvykio nebuvo susitikusi su Ž. N. ir M. S.. Jai niekas neskambino, o dėl mamos nežino. Prabuvo su jais gal kokią valandą. M. S. atvažiavo gal apie 15 val., namo grįžo po 16 val. Paklausta mamai pasakė taip, kaip sakė pirmosios apklausos metu: kad prie parduotuvės atvažiavo Ž. N. ir M. S., liepė sėstis, ją nuvežė, Ž. N. liepė rengtis arba čiulpsianti, kad į vandenį įšoko norėdama pabėgti. Kadangi grįžo šlapia, mama ir paklausė, kas atsitiko. Nežino, kas pasiūlė įsukti į sodybos keliuką. Nuo kelio, kuriuo važiuoja į namus, norint patekti į sodybą reikia pavažiuoti apie šimtą metrų. Nuo kelio žiemą matosi važiuojant keliu, kad yra sodyba, vasarą - ne. M. S. fizinės, psichinės prievartos prieš ją nenaudojo. Kai jie išsitraukė telefoną, pati pagalvojo, kad ją gal filmuoja. Neatsimena, kas išsitraukė telefoną, gal Ž. N.. Ji nežinojo, ar ją filmavo, ji iš išgąsčio taip pasakė. Iš viso nebuvo nusirengusi. Paviešintoje nuotraukoje S. U. buvo duše ir matėsi tik iš šono. S. U. maudėsi, ji (V. T.) buvo kartu su ja ir nufotografavo. Pas ją (V. T.) vieną kartą buvo atvykusi pareigūnė su išklotinėmis ir pasakė, kad yra parašytas pareiškimas - daugiau nieko nežino. Ji S. U. rašė apie čiulpimus, todėl ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu apie tai pasakė. S. U. rašė žinutes internetu, jos atsiprašė, abi susitaikė. Niekas neprašė jos pakeisti parodymų. Kieno iniciatyva vyko apklausa teisme, ji nežino. Klasiokams papasakojo tą versiją, kurią sakė mamai, o kam konkrečiai - nesvarbu. Jaučiasi pati kalta, kad nekaltiems žmonėms pridarė rūpesčių. Kai buvo vandenyje, pavojus gyvybei neiškilo. Nebijo kaltinamųjų, nes neturi dėl ko jų bijoti, jiems pretenzijų neturi. Važiuojant į kaimą reikia pravažiuoti pro tą vietą, kur gyvena S. U. mama, ten važiuodami buvo sustoję. D. N. stovėjo kieme, nežino, ar ji laukė jų, ar ji žinojo, kad jie atvažiuoja. Kalbėjo apie nuotrauką, kad blogai pasielgė, dėl ko taip padarė. Savo iniciatyva pateikė ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimą, kad pakeitė parodymus. Po atsiųsto paaiškinimo, kai buvo apklausta tyrėjos, tyrėjai pusiau melavo – dėl čiulpimų, nusirengimų, filmavimų, o dabar sako tiesą. Ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė netiesą, kad ji jų bijojo, kad reikės čiulpti, kad liepė nusirengti. Pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 39-42), ši paaiškino, kad bandė prisidengti tokiais parodymais, kad jai nebūtų baudžiamosios bylos už nuotrauką. Nukentėjusioji atsiprašė telefonu, parašė S. U. žinutę. Kieme jos neatsiprašė, jos nebuvo kieme.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji, V. T., L. V., B. V. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo S. U. mama D. ir pradėjo šaukti ant jų dėl dukros nuotraukos, o jos dar paklausė, kokią teisę turi trenkti L. ir už ką. D. paskambino Ž., šis tuojau atvažiavo. Išlipęs liepė V. T. sėstis į mašiną. V. T. nenorėjo lipti ir jos sakė, kad niekur ji nevažiuos. Tada Ž. N. pasakė, kad kartu bus jo sesuo D. ir kad važiuos pas mamą išsiaiškinti į (duomenys neskelbtini). Jų mašina nedidelė, mėlyna, berods dviejų durų, vairavo Ž. N., M. S. sėdėjo šalia, keleivio pusėje. V. T. nenorėjo sėstis, bet kai sužinojo, kad važiuoja D., įsėdo. V. T. įlipo pro Ž. N., nes šis išlipo. Ž. N. iš nugaros ranka dar norėjo V. T. pastumti. Dar ir jai (V. J.) Ž. N. pagrasino, kad jei reikės, ir ją pasigaus. Kitą dieną V. T. sutiko mokykloje, ir ši papasakojo, kad ją išsivežę liepė išsirengti, atėmė telefoną, išjungė, kad ji bandė bėgti, įšoko į duobę, po to ją pasigavo, liepė rengtis, sakė, kad jai reikės čiulpti, kad ją fotografavo. Liudytoja, kai išvežė V. T., bandė daug kartų jai skambinti, bet telefonas buvo išjungtas ir negalėjo prisiskambinti kokią valandą. V. T. neminėjo, kad nori keisti parodymus. Ji iš matymo žinojo tik Ž. N. - S. U. dėdę. Neprisimena, kaip sužinojo M. S. pavardę. Tarp V. T. ir S. U. buvo konfliktas: V. T. nufotografavo nuogą S. U. ir išsiuntė nuotrauką. Kadangi yra V. T. draugė, tai matė, kad ši kitą dieną buvo išsigandusi, nors to neparodydavo kitiems. Grįžusi namo V. T. jai skambino ir pasakė, kad smulkiau papasakos mokykloje. Žinojo apie ikiteisminį tyrimą dėl nuogos S. U. paviešintos nuotraukos, viskas nuo to ir prasidėjo. Matė nuogos S. U. nuotrauką - ji buvo pasisukusi nugara. Jei nežinotų, kad ten S. U., neatpažintų, nes nesimatė veido. Po įvykio V. T. elgesys pasikeitė. Mano, kad ji pasimokė ir daugiau tokių dalykų nebedarys.

Liudytoja B. V. parodė, kad ėjo su L. V., iš bendrabučio išėjo S. U., kuri bekalbėdama su L. V., trenkė jai į veidą. Sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie jų atėjo V. T. ir V. J.. Kalbėjosi dėl įvykio, kad trenkė į veidą. Atėjusi D. N. pradėjo konfliktuoti su V. T.. Atvažiavo Ž. N. su M. S.. D. N. liepė V. T. lipti į mašiną. V. T. iš pradžių nesutiko, vėliau įsėdo ir išvažiavo. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo ji, S., kurios pavardės nežino, V. J., L. V., V. T.. Žino, kad Ž. N. – S. dėdė, o M. S. anksčiau nepažinojo, jo pavardę sužinojo kitą dieną iš V. T.. Tą pačią dieną V. T. išvykus, jai rašė, tačiau ši neatsakė, kitą dieną mokykloje sakė, kad telefonas iš jos buvo atimtas, kad D. N. palikę prie bendrabučio nuvažiavo prie ežerėlio į mišką, kad nežino, kuris sakė, gal Ž. N., kad jai reikės čiulpti arba nusirengti. V. T. sakė, kad nusirengė ir kad ją filmavo M. S.. Liudytoja jautė, kad V. T. buvo sukrėsta. Atvykus prie parduotuvės Ž. N. liepė V. T. lipti, ši pati įlipo, nes sakė, kad važiuos pas mamą. Prie parduotuvės įsėdo į automobilį V. T. ir D. N.. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakė apie čiulpimą, bet jai tas aplinkybes papasakojo pati V. T..

Liudytoja L. V. parodė, kad ji matė, kaip iš buto laiptinės išbėgo S. U., priėjusi prie liudytojos pradėjo šaukti, kad ši ją fotografuoja, išvadino keiksmažodžiais, trenkė per veidą. B. V. paskambino V. T.. Susitikusios su B. V., V. T., V. J. kalbėjo apie tą įvykį. Ėjo pro šalį S. U. mama. Jos ją pasikvietė. S. U. mama tada kažkam paskambino, atvažiavo mašina, kurioje buvo Ž. N. ir jo draugas, kurio pavardės nežino. V. T. pasakė, kad ją nuveš pas mamą. Iš automobilio buvo išlipęs Ž. N., ginčijosi su V. T.. Ž. N. su D. N. paprašė V. T. sėstis į automobilį. Į automobilį įsėdo V. T. ir D. N.. Vyrai atsisėdo į mašinos priekį, o D. N. su V. T. - į galą. Iš draugų, kurie buvo kartu, sužinojo, kad V. T. buvo išvežta, nurengta.

Liudytoja A. Š. parodė, kad Ž. N. pažįsta, o M. S. - ne. Ž. N. V. T. atvežė į bendrabučio kiemą, kur ji atsiprašė S. U.. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nes apie įvykį kalbėjo mokykloje ir jai S. U. buvo šiek tiek sakiusi. Ikiteisminio tyrimo metu papasakojo, ką žinojo. Matė, kaip V. T. atsiprašė S. U. - praėjus kelioms dienoms po nuotraukos paviešinimo. Atsiprašymo metu dalyvavo Ž. N., M., kurio pavardės nežino, D. N., S. U., V. T.. V. T. atsivežė Ž. N. su kitu asmeniu. Ji (A. Š.) būdama namie pro langą pati matė, kaip V. T. atvažiavo su mašina. Jai S. U. sakė, kad V. T. atsiprašė ir jos susitaikė, o ji (A. Š.) to pokalbio negirdėjo. S. U. po nuotraukos paviešinimo nenorėjo eiti į mokyklą, buvo susipjausčiusi rankas. S. U. buvo didelis stresas, nenorėjo rodytis mieste, o kai papasakojo mamai, ši S. U. patarė rašyti pareiškimą. Su V. T. tuo metu buvo apsipykusios, šiuo metu nesipyksta, bet ir nebendrauja. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 93), ši patvirtino, kad sakė tiesą, sakė tiek, kiek žinojo.

Liudytojas T. L. parodė, kad V. T. sakė, kad ėjo su draugėmis, ją paėmė ir pavežė iki namų. Gal praėjus kelioms dienoms po įvykio susitiko su V. T.. V. T. parašė žinutę, kad ją nuvežė ir paleido. Smulkiai žinutės turinio nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įvykius prisiminė geriau, nes buvo praėję nedaug laiko. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 83), šis patvirtino, kad tada sakė tiesą.

Liudytoja S. U. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, atvyko į kiemą mama, dėdė Ž. N., pažįstamas M. S. ir V. T.. Mėlyną automobilį vairavo M. S., gale sėdėjo mama ir V. T., o priekyje – M. S. ir Ž. N.. Mama išlipo kartu su V. T., V. ėmė jos atsiprašinėti už tai, kad buvo išplatinus pusnuogės nuotrauką. Nuotrauka buvo išsiuntinėta internetu ir žala jau padaryta. Ž. N. jai sakė nusiraminti. Ar iš mašinos M. S. ir Ž. N. buvo išlipę, nepamena. Su mama liko, o M. S. ir Ž. N. su V. T. išvažiavo. Apie įvykį nieko nežino, jai niekas nepasakojo. Paviešinus jos (S. U.) nuotrauką, buvo susipjausčiusi ranką, jautėsi labai blogai, gulėjo ligoninėje, nelankė mokyklos, o po ligoninės persirašė į kitą mokyklą dėl šio įvykio. Kadangi mokyklos nebelankė, nežino, kas joje buvo kalbama, jai buvo gėda išeiti į miestą. V. T. buvo nusiuntusi nuotrauką A. Š., todėl su A. Š. kalbėjo apie nuotrauką, ši sakė, jog viskas pasikeis. Su V. T. susitaikė, bendrauja, jų santykiai šiuo metu geri. Nežino, ar Ž. N. kalbėjo su V. T. apie šį įvykį, su Ž. N. kalbėjo apie paviešintą nuotrauką, jam pasakė tą pačią dieną, jis jau žinojo, bet ne iš jos. Jai grįžus iš mokyklos, namie buvo dėdė ir kalbėjosi apie įvykį. Tai buvo ta pati diena, kai M. S., Ž. N. ir V. T. atvažiavo. Dėl jos susižalojimo mama kreipėsi į (duomenys neskelbtini), paskui ją persiuntė į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę. Mama parašė pareiškimą policijai. Kai mama kreipėsi į policiją, ji buvo apklausta komisariate, iš policijos negavo jokio atsakymo.

Liudytoja R. T. parodė, kad žino tiek, kiek pasakojo dukra V. T.. Ji sakė, jog davė melagingus parodymus, paskui teisme pasakė tiesą. Dukra minėjo, jog buvo prie prūdo, įšoko į vandenį, bet jai niekas nieko nedarė. Pakalbėjus apie nuotraukas, ją siūlė parvežti, bet ji atsisakė. Įvykis buvo rugsėjo mėnesį, dienos nepamena. Ji buvo namie, kai apie 16-16 val. 30 min. dukra grįžo šlapia. Paklausta, kodėl ji šlapia, dukra atsakė, jog norėjo pagąsdinti M. S. su Ž. N., nes bijojo, kad neiškeltų jai baudžiamosios bylos, todėl įšoko į vandenį, paskui išlipo. Ji neatrodė išsigandusi. Ji sakė, jog (duomenys neskelbtini) susitiko M. S. su Ž. N., visi nuvyko pas S., ji jos atsiprašė, o paskui nuvyko prie prūdo. Vyrai jai aiškino, jog negerai pasielgė įdėjusi nuotrauką. Dukra sakė, kad niekas jos nefotografavo, jog melavo, kad buvo nusirengusi - jos nusirengti neprašė. Liudytoja parašė pareiškimą policijai, ką pasakojo dukra, nes patikėjo, jog tai tiesa: kad dukrai liepė nusirengti ir ją fotografavo. Tik paskui dukra pasakė, jog viską melavo. Ji buvo tik šlapiais rūbais, bet neapsiverkusi. Vakare kažkas skambino, bet neprisistatė, nepamena, ką sakė, nekalbėjo apie įvykį. Dukrai apie skambutį nesakė. Dukra prieš keturis mėnesius pasakė, jog nori atsiimti pareiškimą ir pabaigti tas nesąmones, dėl įvykio su niekuo nesikonsultavo. Per apklausą buvo advokatas. Dukra pasakė, jog nori atsiimti pareiškimą. V. T. atsisakė advokato, todėl jo atsisakė ir ji. Dukra sakė, jog ji nufotografavo S. U. ir nuotrauką paplatino draugams. V. T. apie tai papasakojo pati. Kai parašė pareiškimą, buvo apklausta, sakė tai, ką buvo papasakojusi dukra. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ant apklausos protokolo yra jos parašas, teigė, kad neminėjo, ką sakė paskambinęs telefonu asmuo - parašyta ne visai tiesa, protokolo neperskaitė, tik jį pasirašė. Advokatą buvo pasisamdę, bet dukrai pareiškus norą atsiimti pareiškimą, advokato atsisakė. Jai niekas nepatarė turėti advokato. Kai rašė pareiškimą, parodymai buvo neteisingi, nes vėliau dukra pasakė, jog tai - netiesa, nors tuo metu ji (R. T.) buvo įsitikinusi parodymų teisingumu. Ikiteisminio tyrimo metu parašyta netiesa, jog paskambinęs vyriškis sakė atsiimti pareiškimą. Skambinusiojo balsas į M. S. balsą nepanašus, nepamena, ką vyras tuo metu sakė, bet apie pareiškimus kalbos nebuvo. Apie paviešintų nuotraukų tyrimą policijoje nieko nežino. Vieną kartą buvo atvykę pareigūnai su išklotine ir paskui pranešė, jog atsiėmė pareiškimą. Ji kreipėsi į advokatą, šis paklausė apie įvykį. Advokatas pats atsisakė toliau dalyvauti, nes V. T. pasakė, jog jai nebereikia advokato.

Liudytoja D. N. parodė, kad Ž. N. - jos brolis ir parodymus duoti atsisakė.

Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. rugsėjo 26 d. apžiūrint įvykio vietą matyti, kad įvykio vieta yra prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Į teritoriją patenkama iš pietinėje pusėje esančio kelio pro metalinį šlagbaumą. Miško keliuku pavažiavus šimtą metrų rytų pusėje yra baltų plytų namas, šalia jo dvidešimt metrų į šiaurę yra vandens telkinys. Šalia jo ant pievos matomos išguldytos žolės vėžės, panašios į automobilio. Tvenkinyje yra rudos spalvos lieptas, vedantis į tvenkinio gilumą. Aplink auga miškas. Apžiūros metu fotografuota, o R. T. pateikė džinsus, liemenėlę, kelnaites, maikutę, kojines, švarkelį, striukę, batelius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (1 t., b.l. 1-7); 2016-09-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. T. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kurioje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prie jos priėjo D. N., kad nuo laiptelių nulipus ant šaligatvio, prie šaligatvio, gatvėje sustojo automobilis „Audi“, į kurį liepta įsėsti, taip pat parodė vietą, kur ties namu (duomenys neskelbtini) išlipo D. N.. Važiuojant tiesiai šia gatve už šešių kilometrų ties ženklu „(duomenys neskelbtini)“ parodė sukti į dešinę. Pasukus į dešinę ir važiuojant tiesiai žvyruotu keliu už keturių šimtų metrų V. T. parodė dešinėje pusėje esantį miško keliuką, kurio pradžioje yra metalinė nukeliama užtvara, kad šią užtvarą atkėlė ir toliau miško keliuku važiavo tolyn du šimtus metrų. Už dviejų šimtų metrų nukentėjusioji parodė vietą, kurioje buvo sustojęs automobilis „Audi“. Tada V. T. parodė kairėje pusėje esantį vandens telkinį su mediniu rudu tilteliu, ant kurio jai buvo liepta eiti ir nusirengti nuogai. Po to parodė, kad nuo tiltelio šoko į tą vandens telkinį ir išlipo kitoje jo pusėje. Tiltelio ilgis – dešimt metrų. Parodymų patikrinimo metu fotografuota (1 t., b.l. 55-61); 2016-11-18 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešama apie telefonų išklotinių analizę, iš kurio matyti, kad R. T. su M. S., Ž. N. ir D. N. jų naudojamais telefonų numeriais nekontaktavo, o 2016 m. spalio 25 d. 21³² val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 84 s. (2 t., b.l. 155); „Skype“ susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad V. T. ir S. U. susirašinėja iki ir po nuotraukų patalpinimo internete (2 t., b.l. 171-172); R. T. prašymai (gauti prokuratūroje 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d.), iš kurių matyti, kad prokurorės prašoma įpareigoti policijos pareigūnus atlikti dukros V. T. apklausą, nes ji nori duoti papildomus parodymus šiame ikiteisminiame tyrime (2 t., b.l. 181, 182); V. T. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad duoda papildomus parodymus: norėdama prieš mamą pasiteisinti, kad tą dieną grįžo šlapia, papasakojo ne visai tokias aplinkybes, kokios buvo. Ji išsigando atsakomybės už tai, kad buvo nuoga nufotografavusi S. ir parodžiusi draugams jos nuotrauką, o po to S. susipjaustė rankas ir gulėjo ligoninėje. Galvojo, kad jai (V. T.) iškels baudžiamąją bylą, nes S. motina buvo parašiusi pareiškimą policijai. Nurodo, kad į automobilį „Audi TT“ įsėdo pati, neverčiama, prie negyvenamos sodybos pati išlipo ir norėdama pagąsdinti M. S. ir Ž. N., pati įšoko į vandenį. Jai jie neliepė čiulpti, ji pati taip sugalvojo pasakyti, nes Ž. N. klausė, kodėl žinutėse ji liepė S. čiulpti. Nepagalvojo tuo metu, kad M. S. ir Ž. N. gali būti dėl to sulaikyti ar suimti, manė, kad juos tik nubaus bauda. Jokių pretenzijų M. S. ir Ž. N. neturi, jų nebijo, ką sakė ir akistatoje (2 t., b.l. 183); 2016 m. spalio 7 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūno Deimanto Pavlausko nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad V. T. veiksmuose yra požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., tačiau ši veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Dėl šių motyvų ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., pareigūnas nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 133 str. ir 168 str. 1 d. (3 t., b.l. 188-189). Šis nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas buvo patvirtintas ir 2016 m. spalio 28 d. prokurorės Danutės Šleivaitės rezoliucija (3 t., b.l. 191).

Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tačiau tai vertintina kaip jų gynybinė pozicija.

Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių) panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, yra baudžiamas.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reglamentuoja, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, yra baudžiamas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas.

Nors nukentėjusioji V. T. apklausta teisme parodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. į automobilį, kuriuo į (duomenys neskelbtini), atvažiavo Ž. N. ir M. S., įsėdo savo noru, niekieno neverčiama, su jais kartu nuvažiavo į negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kad važiuojant vyrai su ja kalbėjosi gražiai, aiškino, ką ji bloga yra padariusi, Ž. N. nesakė jai, kad nuskus galvą, į vandenį įšoko, norėdama pagąsdinti kaltinamuosius, D. N. su jais kartu automobiliu nevažiavo, o ją pasitiko prie namų, viską blogai sakė todėl, kad norėjo pagąsdinti kaltinamuosius, bijojo, kad jai gali būti iškelta baudžiamoji byla, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji pakeitė savo parodymus. V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne vieną kartą – tiek tyrėjo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek akistatų metu su įtariamaisiais. Ikiteisminio tyrimo teisėjui ji paaiškino, kad D. N. pasiskambino broliui Ž. N. ir pasakė atvažiuoti. Ž. N. atvažiavo kartu su M. S.. Jie liepė V. T. sėstis į automobilį, tačiau ji nesutiko. Sėstis sutiko tik tada, kai D. N. pasakė, kad ir ji kartu važiuos pas motiną. Tačiau D. N. išleido prie bendrabučio, o ją (V. T.) nuvežė prie prūdo. Liepė rengtis arba, sakė, kad čiulps. Pasakė, jei nesirengs, bus dar blogiau. Ji įšoko į vandenį, nuplaukė iki salos. Jie jai sakė, kad jie turi laiko, kad ji ilgai vandenyje neišbus. Ji išlipo iš vandens, nuėjo ant tiltelio. Jai pasakė tą patį, kad rengtųsi arba turės čiulpti. Ji nusirengė, ją filmavo, fotografavo. Nutraukė skarelę, o kai dengėsi rankomis, atitraukė rankas. Pasakė, kad jei ką dar pasakysianti S. U., paviešins nuotraukas ir vaizdo įrašą. Po to liepė apsirengti, paprašyti atidavė jos telefoną, kurį buvo paėmę. Po to paprašė dar kartą grąžinti telefoną ir kažką nuplėšė nuo telefono, kad nesusektų. Po to atidavė telefoną ir ji išėjo link namų. Kai grįžo namo, motina paskambino policijai, kuri atvykusi surašė dokumentus. Mokykloje S. U. klasiokui pasakė, kad tai ne viskas, kad tai dar pradžia, grasino, kad ir su kitais tą patį padarys. Į automobilį jai sėstis liepė Ž. N.. Ji į automobilį nebūtų sėdusi, jei kartu nebūtų važiavusi D. N.. Apklausta liudytoja nukentėjusiosios motina ir įstatyminė atstovė R. T. parodė, kad įvykio dieną dukra grįžo šlapia, išsigandusi, dėl to ji parašė pareiškimą policijai, tikėjo viskuo, ką sakė V. – kad jai M. S. ir Ž. N. liepė išsirengti, fotografavo. Į vandenį šoko todėl, kad bijojo ir galvojo, jog perplaukusi į kitą pusę galės išeiti, tačiau M. S. ir Ž. N. vaikščiojo ratu. Jie pasakė, kad būtų lygu, nes kažkada ji pati buvo nufotografavusi S. U.. Kai ji (V. T.) atsisėdo į automobilį, Ž. N. jai pasakė: „Žiurke, nuskusiu galvą, kad būtų lygiosios, vienas, vienas“. Važiuojant M. S. pasakė: „Kad tu mums taip padarei, tai mes tau kitaip padarysim“ (1 t., b.l. 39-42). Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, jais patikėjo nukentėjusiosios motina, pati nukentėjusioji tai patvirtino 2016-10-07 akistatos su M. S. metu, kai teigė, kad jai būnant prie prūdo po vieną kartą M. S. ir Ž. N. sakė, kad reikės čiulpti lytinį organą, minėjo, kad labiau bijojo Ž. N., nes šis šaukė, o M. S. ramiau kalbėjo (1 t., b.l. 63-68). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai - V. J., B. V.. Nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu rašė pareiškimą, prašydama ją apklausti papildomai, 2017-01-10 papildomos akluasos metu parodė, kad nebenori turėti jokių reikalų su M. S. ir Ž. N., nebenori, kad jie būtų nubausti, kad nusirengti nuogai jai liepė Ž. N., suprato, kad kol jos nenufotografuos, tol nepaleis (1 t., b.l. 49). Liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad po dukros akistatos 2016-10-25 vakare sulaukė nepažįstamo vyro skambučio, jis liepė pasakyti dukrai, kad teisme pakeistų savo parodymus, ir nors duodama parodymus teisme liudytoja teigė, kad neprisimena, ką sakė skambinęs vyras, tačiau patvirtino, kad apklausos protokolą pasirašė ji, nors ten buvo ne visai tiesa surašyta. Nukentėjusioji atsisakė jai siūlomos teisinės pagalbos, ikiteisminio tyrimo metu ją atstovavo advokato padėjėjas Dainius Mažylis, kuris gynė kaltinamąjį Ž. N. Biržų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-01-19 to paties teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jie, veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, apgaule pažadėdami V. T. parvežti į namus pas motiną, Ž. N. paliepus sėstis į M. S. vairuojamą automobilį, įsisodindami tuomet penkiolikmetę nepilnametę V. T. į automobilį, automobilyje Ž. N. pagrasinus nuskusti jai plaukus, prieš jos valią nusiveždami nukentėjusiąją į negyvenamą sodybą, panaudodami nukentėjusios atžvilgiu psichinę prievartą, reikalaudami, kad nukentėjusioji nusirengtų nuogai ir grasindami, kad reikalavimui nepaklusus ji turės čiulpti lytinį organą bei jai bus blogai, V. T. bandant pabėgti įšokant į vandenį ir kurį laiką būnant vandenyje, laukdami, kol nukentėjusioji dėl šalčio pati išlips iš vandens, sukeldami pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, jai išlipus iš vandens, priversdami ją nuogai nusirengti, Ž. N. ją nuogą filmuojant telefonu, viešoje vietoje, piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, demonstratyviai, ciniškai žemindami jos orumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą, apie 1 val. 30 min. laiko, atėmė laisvę nukentėjusiajai. Tikslintinas tik kaltinime nurodytos gyvenamosios vietovės ((duomenys neskelbtini)) statusas, nes jis nurodomas miesteliu (pavyzdžiui, 1 t., b.l. 29, 3 t., b.l. 128, 129 ir kt.), nors turėtų būti įvardijamas miestu. Kaltinamieji atėmė nukentėjusiajai laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jos valią įsodino į automobilį ir nuvežę prie tvenkinio apie pusantros valandos neleido jai iš ten išvykti, panaudodami psichinį smurtą prieš nepilnametę. Smurtu šiuo atveju suprantamas tiek psichinis, tiek fizinis kaltininko poveikis nukentėjusiajam, siekiant palaužti jo pasipriešinimą. Šios veikos kvalifikavimui neturi įtakos prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pavojingumas ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas – pakanka įrodyti paties smurto panaudojimo faktą. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų Ž. N. ir M. S. kaltė įrodyta, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo liepta sėsti į transporto priemonę ir grasinama nuskusti plaukus, taip pat naudojama psichinė prievarta, reikalaujama, kad V. T. nusirengtų nuogai ir grasinama, kad reikalavimui nepaklusus ji turės čiulpti lytinį organą ir jai bus blogai. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad šie požymiai buvo, ką patvirtina 2016-09-27 Biržų rajono apylinkės teisme atliktos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolas (1 t., b.l. 39-42), 2016-10-07 akistatos protokolas (1 t., b.l. 63-68). Realus pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai gali kilti tiek dėl jo pagrobimo, sulaikymo būdo, tiek dėl laikymo nelaisvėje sąlygų, pavyzdžiui, nukentėjęs žmogus, kuriam būtina medicinos pagalba, sulaikomas dėl autoavarijos arba žmogus buvo laikomas patalpoje, netinkamai būti žmogui ir pan. Tokiu metų laiku (rudenį) akivaizdu, kad V. T. bandant pabėgti įšokant į vandenį ir kurį laiką jame būnant, jai buvo šalta vandenyje ir ji dėl šios priežasties anksčiau ar vėliau vis tiek turėjo išlipti iš vandens, ką pagal savo amžių ir gyvenimo patirtį puikiai suprato kaltinamieji ir tuo sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, ir neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą ir grasinimus, apie pusantros valandos atėmė laisvę nukentėjusiajai V. T.. Byloje nepaneigti nukentėjusiosios parodymai, jog ji buvo įbauginta ir bijojo imtis dar kokių nors veiksmų (be plaukimo į kitą tvenkinio pusę), nes, priešingu atveju, sunku patikėti, kad asmuo, prieš kurį naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, turėdamas galimybę pabėgti, tuo nepasinaudotų. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent naudojamas smurtas ir grasinimai atėmė nukentėjusiosios valios laisvę, elgesio pasirinkimo galimybę. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. N. ir M. S. suvokė, jog apgaule pažadėdami nukentėjusiąją parvežti į namus pas motiną, vienam kaltinamajam (Ž. N.) liepus sėsti į kito (M. S.) vairuojamą automobilį, jame grasinant ir nukentėjusiajai nesutinkant važiuoti (kol į automobilį neįsėdo ir D. N., kuri buvo paleista prie savo namų), t.y. prieš jos valią, sąmoningai nusivežė nukentėjusiąją į negyvenamą sodybą, panaudodami prieš nepilnametę psichinę prievartą, taip prieš jos valią perkėlė ją į kitą vietą ir laikė esamoje vietoje (tvenkinyje), nes vaikščiojo ratais neleisdami išlipti tam tikrą laiką iš vandens ir naudojo prievartą. Šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga, kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų apimtis ir tęstinumas, pačių reakcija į jų atliekamus veiksmus (aiškino, kad turi laiko palaukti, kol ji pati išlips iš vandens, imituojamas rūpestis, kad ji nesušaltų ir nesusirgtų po to, kai jau buvo nufotografuota nuoga) rodo, jog jie suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai neteisėtai atima laisvę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp Ž. N. ir M. S. būtų buvęs išankstinis susitarimas dėl neteisėtų veiksmų (laisvės atėmimo) atlikimo, todėl darytina išvada, jog toks susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – pritariant vienas kito veiksmams bei papildant vienas kito veiksmus. Ž. N. ir M. S. suprato, jog jie veikia bendrai ir kad dėl jų bendrų veiksmų buvo atimta laisvė nepilnametei nukentėjusiajai, todėl jie laikytini šio nusikaltimo padarymo bendravykdytojai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad būtų laisvas priėmimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne šios vietos priklausomumas nuosavybės teise. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad įvykio vieta – prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) ir šalia esanti negyvenama sodyba visiškai atitinka viešai vietai priskiriamus kriterijus. Nukentėjusioji patvirtino, kad prie tvenkinio yra miškelis ir gyvenamasis namas, kuriame žmonės gyvena ne pastoviai (1 t., b.l. 41). Panašiai nurodė ir kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu, tik patikslino, kad namas (sodyba) yra negyvenamas (-a) (2 t., b.l. 81). Nors toje negyvenamoje sodyboje nuolat niekas negyvena, tačiau iš šių parodymų matyti, kad į miškelį, sodybą ir tvenkinį bet kada ir bet kuriuo metu gali laisvai patekti ir joje lankytis pašaliniai asmenys, natūralu, kad miške gali grybauti (įskaitant tą metų laiką, kada padarytos nusikalstamos veikos), o tvenkinyje – nusimaudyti. Kad ši sodyba yra negyvenama, kad bet kas gali ten užeiti, patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, kad miško keliuku pavažiavus šimtą metrų rytų pusėje yra baltų plytų namas, šalia jo dvidešimt metrų į šiaurę yra vandens telkinys, aplink auga miškas (1 t., b.l. 1-7). Taigi iš aptartų įrodymų matyti, kad į minimą sodybą yra laisvas patekimas ir į ją bet kuriuo metu gali laisvai patekti, joje lankytis ir pasirodyti pašaliniai asmenys, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju – nukentėjusioji ir kaltinamieji laisvai pateko į sodybą, tereikėjo atkelti šlagbaumą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ši sodyba yra netoli tvenkinio, kur atvažiuoja žmonės nusimaudyti, pailsėti. Todėl šiuo konkrečiu bylos atveju tokios vietos priskyrimas viešai vietai yra neabejotinas.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nagrinėjamu atveju Ž. N. ir M. S. buvo inkriminuotas vienas iš alternatyvių veikimo būdų viešoje vietoje, t. y. patyčios iš nepilnametės V. T..

Viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis – patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, pavyzdžiui, vadinant žmogų žeminančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, staigiu judesiu apnuoginant kito žmogaus tam tikras kūno vietas, apipilant skysčiu, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan. Teismas atsižvelgia ir vadovaujasi 2016-09-27 teisme atliktos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad nepilnametė V. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Ž. N. ir M. S. ją (V. T.) nuvežė prie prūdo, liepė rengtis arba, sakė, kad čiulps, o jei nesirengs, bus dar blogiau. Ji įšoko į vandenį, nuplaukė iki salos. Įvykių prie tvenkinio seka rodo, kad buvo tyčiojamasi iš nepilnametės nukentėjusiosios. Jokiu pretekstu neišprovokuoti veiksmai, t. y. V. T. filmavimas ir fotografavimas, sudarymas situacijos, kad jau mažai tinkančiu pagal gamtos sąlygas laiku asmuo verčiamas šokti į vandenį ir neleidžiama iš jo išlipti pakankamai ilgą laiką einant ratais, vertimas apsinuoginti ir taip socialiai pažeidžiamą asmenį – nepilnametę - dviejų suaugusių vyrų akivaizdoje, yra Ž. N. ir M. S. ciniškas, žmogaus orumą žeminantis ir pasityčiojantis iš nukentėjusiosios elgesys. Tokie kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sukėlė nusikalstamus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį, nes tokiais jų veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta nukentėjusiosios ramybė ir sveikata, galėjusi sukelti skaudžių padarinių, dėl tokio kaltinamųjų elgesio nukentėjusioji jautėsi pažeminta, patyrė stresą, išgąstį, gėdą, jų veiksmais buvo nutraukta nukentėjusiosios kelionė namo autobusu po pamokų, dėl jų veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teismo nuomone, pagrindine tokių Ž. N. ir M. S. veiksmų priežastimi buvo jų noras parodyti save aplinkiniams, priešpastatyti visuomenei ir įbauginti kitus asmenis, o pasirinktas Ž. N. dukterėčios S. U. teisių gynimas už tai, kad ši buvo nufotografuota nuoga, buvo visiškai neadekvatus ir nepriimtinas teisinėje valstybėje.

Kadangi viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltinamojo parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Bylos duomenimis teigtina, jog Ž. N. ir M. S. suvokė, jog be jų ir nukentėjusiosios sodyboje, prie miško ir tvenkinio nebuvo kitų asmenų, kuriems jų elgesiu galėtų būti sudaryti nepatogumai, tačiau taip pat jie suvokė, jog sodyboje, į kurią gali bet kas laisvai patekti, gali bet kada pasirodyti kiti asmenys. Šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga, kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų apimtis ir tęstinumas, pačių reakcija į jų atliekamus veiksmus (aiškino, kad turi laiko palaukti, kol ji pati išlips iš vandens, imituojamas rūpestis, kad ji nesušaltų ir nesusirgtų po to, kai jau buvo nufotografuota nuoga) rodo, jog jie suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp Ž. N. ir M. S. būtų buvęs išankstinis susitarimas dėl chuliganiškų veiksmų atlikimo, todėl darytina išvada, jog toks susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – pritariant vienas kito veiksmams bei papildant vienas kito veiksmus. Ž. N. ir M. S. suprato, jog jie veikia bendrai, todėl jie laikytini šio nusikaltimo padarymo bendravykdytojai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamųjų padaryti du tyčiniai nusikaltimai – neteisėtas laisvės atėmimas ir viešosios tvarkos pažeidimas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) yra atitinkamai apysunkis ir nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. ir 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę abiejuose nusikaltimuose lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę abiejuose nusikaltimuose sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje su M. S. ir tai, kad veikas padarė recidyvistas.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę abiejuose nusikaltimuose lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę abiejuose nusikaltimuose sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje su Ž. N. ir tai, kad veikas padarė recidyvistas.

Kaltinamasis Ž. N. teistas keturis sykius (1 t., b.l. 143-150, 151-166), 2015 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę (1 t., b.l. 147), teistumas neišnykęs, per metus administracine tvarka baustas kartą 2016 m. kovo 3 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. 100 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-06-30 ir keturis kartus praeityje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 174 str. ir 128 str. 1 d. (du kartus) (1 t., b.l. 140, 142), duomenų, kad būtų registruotas Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, turintis vieną nepilnametį vaiką (1 t., b.l. 138), nedirbantis (3 t., b.l. 174).

Skiriant jam bausmes, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – didesnė nei kito kaltinamojo M. S., nes būtent jis buvo nusikaltimų iniciatorius, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis baigtas apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes. Be to, įvertintina ir tai, kad šie nusikaltimai padaryti praėjus vos keturiems mėnesiams trylikai dienų nuo 2016-03-03 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (šis nuosprendis įsiteisėjo 2016-05-13). Nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Ž. N. pasislėpė ir paskelbus paiešką buvo sulaikytas tik 2016 m. spalio 4 d. (1 t., b.l. 178, 180, 2 t., b.l. 3), kas lėmė šių dviejų nusikaltimų padarymą. Taigi darytina išvada, kad Ž. N. savo teisei priešingo ir nusikalstamo elgesio nepakeitė, jokių išvadų nepadarė ir yra linkęs nusikalsti. Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., gali būti skiriama dviejų rūšių bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, taip pat tai, kad Ž. N., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir jam už abu nusikaltimus skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. N. skiriant šią bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.).

Kaltinamasis M. S. teistas penkis sykius (2 t., b.l. 28-35, 36-52), 2015 m. birželio 5 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę (2 t., b.l. 34), teistumas neišnykęs, administracine tvarka iki šių nusikaltimų padarymo per metus du kartus baustas: 2016 m. gegužės 5 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. 7 EUR bauda, kurią sumokėjo tą pačią dieną ir 2016 m. gegužės 26 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 11 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016 m. gegužės 27 d., taip pat baustas sykį po nusikaltimų padarymo – 2016 m. lapkričio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. 170 EUR bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dviems mėnesiams, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, baustas tris kartus praeityje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 14 EUR bauda, kurią sumokėjo, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 134 str. 1 d. (1 t., b.l. 176, 2 t., b.l. 21, 24-26), išsiskyręs (2 t., b.l. 19), duomenų, kad būtų registruotas Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, nuo 2016-10-26 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (2 t., b.l. 23, 3 t., b.l. 174).

Atsižvelgtina ir į tai, kad M. S. turi sveikatos problemų dėl kairiojo kelio, buvo siųstas tyrimams ir gydėsi, jam buvo atlikta operacija, iki kurios ir po jos yra laikinai nedarbingas (3 t., b.l. 74-77, 166-169). Jam numatyta reabilitacija – daromi masažai ir lankymasis sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)” nuo 2017 m. gegužės 17 d. (3 t., b.l. 166, 167, 169).

Skiriant jam bausmes, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – mažesnė nei kito kaltinamojo Ž. N., pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis baigtas apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes. Be to, įvertintina ir tai, kad šie nusikaltimai padaryti praėjus vos vieneriems metams trims mėnesiams ir dvidešimt vienai dienai nuo išėjimo į laisvę, taigi darytina išvada, kad M. S. savo teisei priešingo ir nusikalstamo elgesio nepakeitė, jokių išvadų nepadarė ir yra linkęs nusikalsti. Nusikaltimų padarymo metu jis nedirbo ir įsidarbino tik po mėnesio (2 t., b.l. 23). Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., gali būti skiriama dviejų rūšių bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, taip pat tai, kad M. S., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir M. S. už abu nusikaltimus skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti M. S. skiriant šią bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.).

Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, nuteistam <..> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). Kadangi M. S. dirba, todėl gali būti naudingas visuomenei ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, atsižvelgiant į tai, kad areštas taip pat yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, didesnis nei vidurkio (dviejų metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir M. S. paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiąja V. T. (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 9 p., 4 d.). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos pareigos ribos M. S. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamasis Ž. N. laikinai sulaikytas nebuvo. Nuo 2016-10-04 d. Ž. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitos baudžiamosios bylos nuosprendį (1 t., b.l. 167-179, 180, 2 t., b.l. 3, bausmės pradžia – 2016 m. spalio 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 4 d.). Kardomoji priemonė jam nepaskirta ir kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, neskirtina.

Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2016-09-29 d. 14³⁷ val. (2 t., b.l. 55). 2016-09-30 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo laikino sulaikymo dienos (2016-09-29) (2 t., b.l. 99-100), 2016-10-12 d. 10 val. paskelbta Panevėžio apygardos teismo nutartimi M. S. kardomoji priemonė - suėmimas pakeistas į kitą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje trims mėnesiams – iki 2017 m. sausio 11 d. ir M. S. iš suėmimo nedelsiant paleistas (2 t., b.l. 107, 109-110). Jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

2016-10-12 d. 10 val. paskelbta Panevėžio apygardos teismo nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje trims mėnesiams – iki 2017 m. sausio 11 d. (2 t., b.l. 107, 109-110), 2016-10-12 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Odetos Dagienės nutarimais M. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 121-122), kurio sąlygos pakeistos 2016-11-03 prokurorės nutarimu ir M. S. įpareigotas registruotis Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną pirmadienį ir penktadienį nuo 9 val. iki 10 val. (2 t., b.l. 127) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 123-124) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinio disko laikmena su trijų telefono abonentų pokalbių išklotinėmis yra byloje (2 t., b.l. 154) ir paliktina joje saugoti, o 2016-09-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu R. T. pateikti drabužiai - džinsai, liemenėlė, kelnaitės, maikutė, kojinės, švarkelis, striukė, bateliai, priklausantys V. T. (1 t., b.l. 2), kurie apžiūrėti 2016-11-16 d. daiktų apžiūros protokolu (2 t., b.l. 160-161), pagal 2016-11-17 d. pakvitavimą jau grąžinti R. T. (2 t., b.l. 163).

Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei (3 t. pažyma – 14,89 EUR, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6 dalies 2-3 punktais, 7 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir skirti 2 m. laisvės atėmimą; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir skirti 1 m. laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo Ž. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

M. S. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir skirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimą; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir skirti 10 mėn. laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 m. laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime (2016 m. rugsėjo 29 d. 14³⁷ val. – 2016 m. spalio 12 d. 10⁰⁰ val.) ir laikyti atlikusį keturiolika laisvės atėmimo dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 9 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiąja V. T..

Kaltinamajam M. S. paskirtas kardomąsias priemones – 2016-10-12 d. 10 val. paskelbta Panevėžio apygardos teismo nutartimi įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje trims mėnesiams – iki 2017 m. sausio 11 d., 2016-10-12 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Odetos Dagienės nutarimais – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurio sąlygos pakeistos 2016-11-03 prokororės nutarimu ir M. S. įpareigotas registruotis Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną pirmadienį ir penktadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinius įrodymus – kompaktinio disko laikmeną su trijų telefono abonentų pokalbių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Iš kaltinamųjų Ž. N. ir M. S. priteisti po 7,45 EUR pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.