Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-816-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
T-816-843/2014
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00257-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-816-843/2014
Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00257-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2009-07-29, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-07-28. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014-01-28.

N. V. P. Komisijoje svarstomas pakartotinai. 2014-04-28 buvo pristatomas Komisijai, kuri nutarė netaikyti V. P. lygtinio paleidimo. Komisija V. P. teikė rekomendacijas: konsultuotis su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais ir dalyvauti siūlomose reabilitacijos programose ir renginiuose. Nuteistasis pagal galimybes įvykdė Komisijos teikiamas rekomendacijas.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus pataisos namuose, 2014 m. spalio 16 d. protokolu Nr. 58-63 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, pakartotinai apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-269 nutarė taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-07-28; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-07-28.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis V. P. anksčiau teistas 2 kartus už chuliganizmą ir tyčinį apysunkį kūno sužalojimą - teistumai yra išnykę, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos nebuvo pažeistos. Dėl dabartinio nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies. Izoliacijos sąlygomis nuteistasis adaptuojasi pakankamai lengvai. Keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi vykdyti, įtemptų ir konfliktinių situacijų vengia, yra ramus. Nusikaltimą įvykdė vienas. Teigia, kad laisvėje nebendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia. Iš esmės priežiūrą vertina palankiai. Grubių pažeidimų neužfiksuota, tik vieną kartą baustas dėl vidaus tvarkos laikymosi. Supranta asmeninės laisvės apribojimą ir išreiškia norą būti visuomenės dalimi. Alkoholis turėjo įtakos nuteistojo smurtiniam elgesiui. Suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010-09-17. Atvyko iš Alytaus pataisos namų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi yra neįgalus. Bausmės režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą – 2011-11-14 skirtas papeikimas už dienotvarkės pažeidimą. Galiojančių nuobaudų neturi. Alytaus pataisos namuose 1 kartą skatintas – 2010-06-30 trijų papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas – už dorą elgesį. Priskirtas paprastajai grupei. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. V. P. turi vidurinį išsilavinimą. Nedirba, kadangi yra neįgalus, nustatytas 35 % darbingumas. Nuteistajam pareišktas civilinis ieškinys: 2425,66 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Antstolės N. B. pažymoje nurodoma, kad pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą V. P. priteistą ieškinį sumoje 12425,66 Lt J. L. naudai padengė pilnai. Įstaiga vykdomųjų raštų neturi. Socialiniai ryšiai šiuo metu palaikomi su motina ir abiem seserimis. Bendrauja telefonu, laiškais ir yra lankomas pasimatymų metu. Išsiųstas raštas dėl gyvenamosios vietos patikslinimo pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). 2014-09-17 gautas teigiamas atsakymas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Komisijos nuomone aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu į Komisijos Nutarimą siūlo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-269 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorė nurodo, jog nuteistasis V. P. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus – pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu pagal galimybes įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką, yra žema – 21 balas, tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šiuo metu teigiama V. P. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet, kaip nurodyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, atsižvelgti į likusios neatliktos bausmės dalį. V. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Nors šį nusikaltimą padarė išnykus teistumui, nes praeityje buvo 2 kartus teistas už chuliganizmą ir žmogaus sužalojimą, bet ankstesni teistumai parodo nuteistojo polinkį daryti tyčines smurtines nusikalstamas veikas, jo agresyvumą ir elgesio kontrolės stoką, o tuo pačiu parodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nužudymą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Turimas neįgalumas nesulaikė nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, nesutrukdė padaryti nusikaltimą. Pateiktoje 2014-10-14 Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis V. P. suvokia alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos gana paviršutiniškos. Nerodo užuojautos aukai ir jo artimiesiems. Taikant nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti V. P. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, pagal galimybes yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės vertinamas teigiamai. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Spręsdamas V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą - nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. pataisos įstaigos administracijos iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu grubių pažeidimų neužfiksuota, tik vieną kartą V. P. baustas dėl vidaus tvarkos laikymosi, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, priskirtas paprastajai grupei, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, izoliacijos sąlygomis adaptuojasi pakankamai lengvai, keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi vykdyti, įtemptų ir konfliktinių situacijų vengia, yra ramus, negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nepasireiškia, iš esmės priežiūrą vertina palankiai, supranta asmeninės laisvės apribojimą ir išreiškia norą būti visuomenės dalimi, nedirba, kadangi yra neįgalus. Pažymėtina, kad V. P. pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą pilnai padengė nukentėjusiosios J. L. pareikštą 12425,66 Lt civilinį ieškinį ir įstaiga vykdomųjų raštų neturi. Be to, V. P. palaiko socialinius ryšius su motina ir seserimis, išėjęs į laisvę turės kur gyventi. Teigiama V. P. charakteristika šiuo metu patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, taip pat rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

V. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Nors šį nusikaltimą padarė išnykus teistumui, nes praeityje buvo 2 kartus teistas už chuliganizmą ir žmogaus sužalojimą, bet ankstesni teistumai parodo nuteistojo polinkį daryti tyčines smurtines nusikalstamas veikas, jo agresyvumą ir elgesio kontrolės stoką, o tuo pačiu parodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė V. P. istorija yra nurodoma kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Taip pat iš asmens bylos duomenų matyti, kad V. P. bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą skatintas, tačiau taip pat jis buvo ir vieną kartą baustas ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog nors šiuo metu V. P. yra pilnai atlyginęs nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, tačiau savo kaltę dėl dabartinio nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, be to, kaip matyti iš pateiktų Socialinio tyrimo išvados bei Psichologinės tarnybos išvados V. P. iš dalies prisiima atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą, labiau linkęs kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, iš dalies ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, nerodo užuojautos aukai ir jo artimiesiems. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paskutinį nusikaltimą V. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Komisijos Nutarime taip pat konstatuota, jog alkoholis turėjo įtakos nuteistojo smurtiniam elgesiui. Ir nors tiek Nutarime, tiek pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. P. suvokia alkoholio vartojimo padarinius, tačiau minėtuose dokumentuose taip pat konstatuota, jog V. P. sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Be to, alkoholio vartojimas, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomas kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgtina ir į tai, jog V. P. šiuo metu yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likęs neatliktos bausmės laikas yra pakankamai didelis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį V. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad dar nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-269 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė