- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- eI3-189-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00181-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovei D. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, ir Susisiekimo ministerija) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. akto Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės D. P. (toliau – ir atsakovė, ir D. P.) nuosavybės teise valdomą 717/1433 dalį 0,1433 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) nustatyti, kad atsakovei D. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ paimtą nuosavybės teise valdomą 717/1433 dalį 0,1433 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 375,76 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
Be to, teismas nustatė, kad yra parengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2018 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-05-247P; Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-05-247P nurodyto atlyginimo suma, skirta D. P., pervesta į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė 2019 m. kovo 6 d. aktą Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“; Susisiekimo ministerija tinkamai informavo D. P. apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir turinį.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs tai, kad D. P. tinkamais įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo nepareiškė, padarė išvadą, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. akto Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo” teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą D. P.nuosavybės teise valdomą 717/1433 dalį 0,1433 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
Paskirtame teismo posėdyje sprendžiama dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo ir dėl atsakovės atsiliepime nurodytų klausimų.
Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą D. P.nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo, pareiškime nurodė, kad žemės sklypas, kurio dalis paimama iš atsakovės visuomenės poreikiams, yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypui, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-05-247P nurodyta žemės sklypo dalies vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Šatinskienė, turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) ji nėra nuginčyta teisme. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-05-247P yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-247P nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas E. Jakovlevas, remdamasis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti reikalavimą dėl 375,76 Eur dydžio atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą D. P. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad UAB „Inreal“ turto vertintojos parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-05-247P nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl pagrindo abejoti joje nurodyta visuomenės poreikiams paimamos atsakovės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalis verte nėra. Vertindamas atsakovės teiginius dėl jos nurodytų nuostolių atlyginimo sumų, Susisiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad iš D. P.paimtas nedidelis žemės plotas. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje yra išvardinta, kokie patirti nuostoliai yra atlyginami, ir vertino, kad D. P.nurodyti nuostoliai nepriskiriami atlyginamiems nuostoliams.
Atsakovė D. P.atsiliepimu į Susisiekimo ministerijos pareiškimą nesutiko nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams įvertinimu, tvirtino, kad iš jos paimama žemės sklypo dalis įvertinta per mažai, neatlygintas prarastas žemės nuomos mokestis. Pareiškėja teigė, kad valstybė privalo atlyginti 3 000 Eur už paimamą žemės sklypo dalį, 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi iš jos buvo paimta seneliams iki nacionalizacijos priklausiusi žemė ir taip prarasta galimybė visą žemės sklypą ateityje perleisti vaikams, anksti netekusiems tėvo, likusi žemės sklypo dalis tapo bevertė, nes bus visai šalia geležinkelio vėžės, bei suteikti 7 arus sodo sklypui.
Teismo posėdyje D. P. nesutiko su Susisiekimo ministerijos nurodyta atlyginimo suma. D. P. pabrėžė, kad ji neketino valdomos žemės parduoti, ją nuomoja žemės ūkio bendrovei “Berčiūnai”. Atsakovė nurodė, kad jai pageidautų gauti 2 000 Eur dydžio atlyginimo sumą, apimančią sumažėjusią likusio žemės ploto rinkos vertę ir patirtą neturtinę žalą.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, ŽŪB „Berčiūnai“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kurių teisių ir pareigų perėmėja yra akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą D. P. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo. Teigė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies vertinimas atliktas nustatyta tvarka, turto vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo žemės sklypo dalies vertė yra teisinga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Berčiūnai“ atsiliepimo į pareiškėjos Susisiekimo ministerijos pareiškimą nepateikė.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K. Chrapačas prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos reikalavimą dėl atlyginimo už iš D. P.paimamą žemę nustatymo.
Pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalį nustatymo tenkinamas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Šatinskienė 2018 m. balandžio 30 d. parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-247P. Pagal šią vertinimo ataskaitą, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1433/4500 dalies, projektinis Nr. 306-2, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) buvo 751 Eur.
Išanalizavus Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-05-247P pateiktus duomenis, daroma išvada, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtas (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1433/4500 dalis (projektinis Nr. 306-2) nustatytas, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą parengė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Šatinskienė, turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina 2009 m. gruodžio 30 d. išduotas pažymėjimas Nr. 000005.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Byloje nėra duomenų, kad D. P.Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikusi skundą dėl UAB „Inreal“ turto vertintojos R. Šatinskienės parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-05-247P arba ją nuginčijusi teismine tvarka. Atsakovė nepateikė teismui savo iniciatyva parengtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos su kitokiu nustatytu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį dydžiu, bei nenurodė įrodymais pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-05-247P išvada apie atlyginimo už paimtą žemę dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi skirdamas teismo posėdį, skirtą nagrinėti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo nustatymo, D. P., ginčijančiai Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-05-247P nurodytą atlyginimo dydį, pasiūlė pateikti tinkamus įrodymus, įskaitant ir savo iniciatyva parengtą iš jos paimto žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Iki teismo posėdžio D. P.tokių įrodymų nepateikė, o teismo posėdyje pareiškė, kad tokių įrodymų neteiks.
Nustačius, kad UAB „Inreal“ turto vertintojos R. Šatinskienės parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-05-247P Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ji vertinama kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas tinkamas įrodymas, kuriuo grindžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos D. P. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Vertinant D. P. pareiškimo reikalavimą atlyginti kitus nuostolius, tarp jų – ir atlyginti už patirtą neturtinę žalą bei galimai sumažėjusią atsakovės nuosavybėje likusios žemės rinkos vertę, remiamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Be to, įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
Teismas, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad D. P. nurodyti nuostoliai dėl galimo jos valdyme likusių žemės sklypo dalių nuvertėjimo, įtakojamo Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimu, bei neturtinė žala nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl negali būti atlyginami.
Darant nurodytą išvadą, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 konstatavo, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, minėtoje nutartyje nurodė, kad nurodytas įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad deliktinei atsakomybei kilti būtina sąlyga yra neteisėti veiksmai ar neveikimas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti atveju neteisėti veiksmai nenustatyti.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad D. P. pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-247P nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi visuomenės poreikiams paimtos žemės rinkos vertę.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad D. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ paimtą nuosavybės teise valdomą 717/1433 dalį 0,1433 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 375,76 Eur.
Susisiekimo ministerija, kuriai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai, pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur turėtų advokatų darbo už pareiškimų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja turėtoms advokato darbo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos PVM sąskaitas-faktūras, sąskaitų apmokėjimo išrašus, suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisinio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog šioje ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. adresu: https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 darbuotojų, tarp jų – skyriaus vedėjas ir keletas patarėjų, turintys teisės krypties išsilavinimą ir kurių pareigybėms reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose.
Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti institucijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant procesinius dokumentus, pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovei D. P. buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai, byloje susiklosčiusi faktinė situacija teisės taikymo požiūriu nevertintina kaip išskirtinė ar reikalavusi specialaus vertinimo. Taigi, rengiant pareiškimą atsakovei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių nustatymo, teismo vertinimu, pakako pakeisti duomenis apie šalis, žemės sklypus, priimtų aktų pavadinimus ir rekvizitus, atlyginimų už paimamą žemės sumas, reikalavimo formuluotes, byloje naujos teisinės problemos, galinčios turėti itin reikšmingos įtakos teisminei praktikai, nebuvo keliamos.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tenkinti.
Nustatyti, kad D. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-686-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ paimtą nuosavybės teise valdomą 717/1433 dalį 0,1433 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 375,76 (trys šimtai septyniasdešimt penki eurai ir 76 euro centai).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.