- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- A2.9.-477-126/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Pažeidėjas
- N. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., teismo posėdyje išnagrinėjo N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad N. L. 2015m. birželio 10d. apie 16.12 val. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus, savo mažamečio sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje įžeidžiamai elgėsi L. V. atžvilgiu, taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Protokole nurodoma, kad šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., 174 str.
N. L. teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b. l. 2) ir 2015-07-08 paaiškinime (b.l. 6) nurodė, kad 2015m. birželio 10d. apie 16.12 val. su sūnumi D. L. nuvyko aplankyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje besigydančią savo buvusią sugyventinę ir vaiko motiną L. V.. Susitikimo metu L. V. pasirodė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus ir ji pasakė palikti vaiką pas ją. Jis nesutiko, kadangi nebuvo neblaivus, alkoholį vartojo dieną prieš tai, o ne tą pačią dieną ir prašė jos nurimti, bei leisti sūnui būti su juo. Ji neleido ir dėl to jie abu apsižodžiavo. Vaikas pradėjo verkti, kai jam neleido išvažiuoti su juo. Pamatęs, kad L. V. prasidėjo isterija ir pradėjo verkti sūnus, jis išėjo iš palatos. Konflikto metu palatoje daugiau žmonių nebuvo. Tą dieną jis į ligoninę atvažiavo automobiliu, kurį pats ir vairavo. Tą gali patvirtinti ir jo draugas, pas kurį jis tą vakarą buvo nuvažiavęs nusipirkti automobiliui padangas. N. L. nesijaučia to konflikto iniciatoriumi. Jis važiavo su vaiku, vežėsi gėlių puokštę, o gavosi tokia situacija. Prašo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla N. L. atžvilgiu pagal ATPK 181 str. 1 d., 174 str. nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d., 1 p.).
ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).
ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nedidelis chuliganizmas padaromas tik tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.
ATPK 181 str. 1 d. numatyta, atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N–1–1379/2007).
Nagrinėjamu atveju N. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus, savo mažamečio sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje įžeidžiamai elgėsi L. V. atžvilgiu, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitoje byloje esančioje medžiagoje konkrečiai nenurodyta kuo pasireiškė N. L. įžeidžiamas elgesys bei tėvo valdžios nepanaudojimas. Be to, N. L. neblaivumas inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis nėra įrodytas.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės J. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 2a) bei 2015-06-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3) matyti, kad tikslinant 2015m. birželio 10d. įvykio aplinkybes buvo apklausta liudytoja L. V., kuri nurodė, kad 2015m. birželio 10d. apie 16 val. buvęs sugyventinis N. L. atvyko jos aplankyti kartu su judviejų sūnumi D. L., nes dėl jos ligos buvo pasiėmęs sūnų laikinai prižiūrėti. N. L. įėjus į ligoninės palatą ji užuodė alkoholio kvapą, pamačiusi, kad ir jo judesiai yra nekoordinuoti suprato, kad jis yra neblaivus ir paprašė išeiti bei palikti sūnų, nes žinojo, kad buvęs sugyventinis būdamas neblaivus elgiasi agresyviai. N. L. nereaguojant į jos prašymą ji pasakė, kad iškvies policiją, dėl ko šis ėmė grasinti, kad užtampys ją per teismus, tarp jų kilo konfliktas mažamečio sūnaus akivaizdoje. Įvykio metu be L. V., N. L. ir judviejų mažamečio sūnaus daugiau nieko nebuvo, jokių pranešimų ar duomenų apie sutrikdytą viešą tvarką negauta. L. V. teigė, kad N. L. prieš ją jokio smurto nenaudojo tik įžeidė savo elgesiu, policiją apie įvykį informavo bijodama, kad išėjęs vyras gali sugrįžti.
L. V. 2015-06-16 liudytojo apklausos protokole (b.l. 4), 2015-06-10 paaiškinime (b.l. 5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015m. birželio 10d. apie 16.00 val. jos aplankyti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko buvęs sugyventinis N. L. su judviejų sūnumi D. L.. Jiems įėjus į palatą L. V. pajuto nuo N. L. alkoholio kvapą ir pamatė, kad jo judesiai nekoordinuoti. Supratusi, kad vaiko tėvas yra neblaivus, paprašė jo išeiti ir palikti sūnų su ja, nes išgėręs jis būna agresyvus ir baiminosi dėl vaiko saugumo. N. L. dar mėgino aiškintis, tačiau jai įspėjus jį, jog iškvies policijos pareigūnus, šis ėmė grasinti, kad užtampys ją po teismus, sukeikė ir palikęs sūnų išėjo. Konflikto metu palatoje daugiau asmenų nebuvo, smurto prieš ją N. L. nepanaudojo, tik įžeidė savo žodžiais. Ligoninėje konfliktu metu ir ji ir N. L. kalbėjo pakeltu tonu. Į policiją ji kreipėsi, nes baiminosi, kad N. L. dar gali grįžti. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio jis buvo pasiėmęs vaiką, jokių konfliktų nebuvo. N. L. parodė, kad konflikto metu jų sūnus pradėjo verkti dėl to, kad L. V. neleido jam pasiimti D..
Iš minėtų duomenų bei parodymų matyti, kad 2015m. birželio 10d. apie 16.12 val. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), tarp N. L. ir L. V. įvyko konfliktas, kurio metu jie susiginčijo, kalbėjo vienas kito atžvilgiu pakeltu tonu. Minėtoje vietoje (ligoninės palatoje) kitų asmenų nebuvo, išskyrus jų nepilnametį sūnų D. L.. N. L. nurodo, kad atvažiavo į ligoninę gerais ketinimais, norėdamas su sūnumi aplankyti L. V., vežė jai puokštę gėlių, todėl konflikto iniciatorius yra ne jis, o L. V.. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės J. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 2a) bei 2015-06-17 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3) nurodyta, kad jokių pranešimų ar duomenų apie nagrinėjamo įvykio metu sutrikdytą viešąją tvarką negauta.
Pažymėtina, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-59/2011). Pastebėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Šiuo atveju, liudytojos L. V. parodymai yra prieštaringi N. L. parodymams, tačiau ji pati pripažino, kad ir ji kalbėjo pakeltu tonu, be to, po kelių dienų vėl patikėjo vaiką prižiūrėti N. L. ir priekaištų jam neturėjo. Remiantis ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog N. L. nuvykęs į ligoninę pas L. V., nesiekė savo veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Tarp jų kilęs konfliktas laikytinas asmeniniu, neturinčiu viešo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad N. L. tarpusavio konflikto metu įžeidė L. V., vartojo necenzūrinius žodžius ar elgėsi jos atžvilgiu įžeidžiamai, todėl negalima konstatuoti, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Konstatavus, kad N. L. nepažeidė viešosios tvarkos ir nepadarė ATPK 174 str. numatyto pažeidimo, darytina išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad N. L. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko (D. L.) interesams.
Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. L. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 174 str., 181 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d., 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 181 str. 1 d., 174 str. nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.