Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1422-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-21
Bylos Nr.
2A-1422-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Albinas Čeplinskas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
R. M.
Išvadą teikia
Kauno
Advokatai
Marytė Vietaitė, Vaida Neverauskaitė
Kategorijos
  • 77.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1422-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalė Burdulienė
Procesinio sprendimo kategorija 77.4; 78.2.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui V. Ž., jo atstovei advokatei Vaidai Neverauskaitei, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei R. M., institucijai teikiančiai išvadą Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1122-151/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl sūnaus N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir ją nustatyti su tėvu. Nurodė, kad atsakovė gyveno Italijoje, o sūnų auginti atidavė savo seseriai K. M. – Š., ir tik iškėlus bylą teisme, atsakovė vaiką pasiėmė ir apsigyveno kartu su juo Italijoje bei oficialiai įsidarbino ir susitvarkė kitus dokumentus. Abejotina ar atsakovės gyvenimo sąlygos Italijoje (atsakovės būdas yra nenuspėjamas ir nestabilus) yra tinkamumo vaikui augti, lavintis bei gauti reikiamą medicininę pagalbą. Lietuvoje vaikui buvo teikiama logopedo pagalba dėl žymaus kalbos neišsivystymo. Ieškovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti kartu, pakankamas pajamas jį išlaikyti, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Vaiko noras gyventi su motina, vertintinas kritiškai, dėl atsakovės įtakos sūnui. Gyvendamas Italijoje vaikas gali prarasti savo identitetą, yra atskirtas nuo ieškovo, tetos K. M.-Š. ir artimų giminaičių (t. 1, b. l. 3-6).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1122-151/2007 buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau tekste – Sutartis), kuria N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. Ž. (M.) (Sutarties 3.2 p.) (t. 1., b. l. 8). Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vaikas, šalių bendra valia, negyveno nei su vienu iš tėvų, o su liudytoja atsakovės seserimi K. M. - Š. Ieškovas visą laiką gyveno Lietuvoje, o atsakovė Italijoje. Remiantis liudytojos K. M. – Š. parodymais teismas laikė, jog vaikui gyvenat Lietuvoje, atsakovė vaiku rūpinosi geriau negu ieškovas (atsakovės ryšys su vaiku visada buvo pastovus, ji beveik kasdien telefonu domėjosi sūnaus auklėjimu ir kitais vaiko reikalais, į Lietuvą grįždavo apie 5 kartus per metus, derindavo su seserimi visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus, atsakovė vaikui išlaikyti siųsdavo nuo 1 100 Lt iki 1 500 Lt per mėn. (t. 1, b. l. 60), nors atsakovė paaiškino, kad po 500 eurų, papildomai pirkdavo drabužius ir kitus reikalingus daiktus, tuo tarpu ieškovas tik nuo 2007-06 pradėjo sūnų lankyti beveik kiekvieną savaitgalį, teikė jam išlaikymą po 150 Lt, 200 Lt, 250 Lt, kartą 550 Lt - kai vaikas gulėjo ligoninėje (t. 1, b. l. 58)), nors pastarasis turėjo daugiau galimybių, gyvendamas Lietuvoje. Teismas nustatė, jog ieškovas gyvena sugyventinės E. T. motinai V.-T. T. nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario 26 kv.m. bendro ploto bute. Ieškovo pajamos yra 2 600 Lt per mėn., o jo sugyventinės apie 2 000 Lt. Atsakovė Italijoje gyvena tinkamai įrengtame bute panaudos sutarties sąlygomis. Dirba pardavėja drabužių parduotuvėje pagal teisėtą priėmimo į darbą sutartį. Vaikas lanko darželį (1 t., b. l. 179-180). Jo auklėjime dalyvauja atsakovės tėvas. Atsakovė gyvena tvarkingai, išlaikydama pusiausvyrą tarp darbo ir namų, yra dėmesinga, skrupulinga motina, kuri rūpinasi sūnumi ir stengiasi, kad jam netrūktų nei būtiniausių dalykų, nei meilės. N. yra sveikas, pusiausvyrą išlaikantis vaikas, tinkamai ir ramiai gyvenantis kasdienį gyvenimą (2 t., b. l. 80, 67-82 ir bylos priedas). Atsakovės darbo užmokestis yra apie 744,34 eurų per mėn., kuris 2008 m. gruodžio mėn. su premija buvo 1 614,46 eurų (2 t., b. l. 27-38). Atsakovė ir N. Ž. turi leidimą gyventi Italijoje (1 t., b. l. 165-168). Vaikas turi sveikatos draudimo kortelę (1 t., b. l. 173-174). Pamokas lanko reguliariai, entuziastingai dalyvauja visose veiklose ir gerai sutaria su savo klasiokais ir suaugusiais. Remiantis aukščiau nurodytu, teismas sprendė, jog atsakovė įrodė, jog turi geresnes negu ieškovas galimybes užtikrinti sūnui teisę į gyvenimo sąlygas, lavinimąsi bei poilsį (2 t., b. l. 3-21). Teismas sprendė, jog iš vaiko apklausos duomenų teisme, video įrašo negalima įžvelgti, kad vaikas jaučia įtampą, kad nemoka bendrauti su kitais ar nesupranta italų kalba jau sakomų paliepimų. Šalių sūnus nemoka italų kalbos, todėl teismas laikė, jog manyti, kad vaikas praras savo gimtąją kalbą, kai ja kalba su motina, nėra pagrindo. Be to, nuo abiejų tėvų, o ne tik nuo atsakovės, priklauso vaiko ryšio su jo kilmės šalimi puoselėjimas, todėl nurodė, jog dėl identiteto išsaugojimo prioritetu laikyti tik vaiko gyvenimą jo kilmės šalyje, nėra teisinga. Ieškovas neįrodė, kad vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių jo gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, nustatant ją su tėvu. Lietuvoje iki 2007-10-12 vaikas lankė logopedinius užsiėmimus, tuo tarpu atsakovė su vaiku iš Lietuvos išvyko tik 2008-06-05, todėl teismas negali spręsti, kodėl logopedo užsiėmimai buvo nutraukti iki vaikui išvykstant su motina, jeigu toks būtinumas buvo. Atsakovės pateiktoje Italijos pediatrijos specialisto išvadoje nėra duomenų apie tokius sutrikimus (1 t., b. l. 181-182), priešingai regioninės bendrosios ligoninės „F. MUILLI“ vaikų neurologo vaiko patikrinimo ataskaitoje (1 t., b. l. 176) pažymėta, kad N. Ž. puikiai vystosi tiek pažinimo, tiek bendravimo aspektu, jo gera emocinė pusiausvyra, jokių neurologinių problemų nenustatyta. N. Ž. kalba teisme buvo aiški ir suprantama (1 t., b. l. 184-185). Šalių sūnus norą išsakė gyventi su motina. Šiuo metu N. Ž. jau gyvena su motina, atsakovė įsigijo lėktuvo bilietus sau ir sūnui kelionei į Italiją, nežinodama, jog ieškovas rengėsi bei iškėlė civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (t. 1, b. l. 51, 56.). Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nėra gerai vaiko interesams. Ieškovo ieškinį atmetus, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 44, 88), 420 Lt vertimo į lietuvių kalbą išlaidų (2 t., b. l. 89-90). Iš ieškovo valstybei taip pat priteisė 343,75 Lt vertimo į (iš) italų kalbos išlaidų (1 t., b. l. 126, 2 t. b. l. 87) ir 66,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį patenkinti (t. 2, b. l. 104-110). Apeliantas teigia, teismas turėjo įvertinti šalių charakterius, elgesį, rūpinimąsi vaiku per ilgesnį laikotarpį (iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos metu), o ne bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė rūpinosi vaiku tik teikdama materialinę paramą, tuo tarpu ieškovas visus savaitgalius ir atostogas, kiek tam nekliudė atsakovė, praleisdavo su vaiku, atsakovės sesers namuose. Teismas neteisingai vertino liudytojos K. M. Š. parodymus, kuri nurodė, jog šalių sūnui geriau gyventi su tėvu, užtikrinant sąlygas jam matyti su artimaisiais, ugdytis ir lavintis Lietuvoje, be to, nurodė, jog ieškovė į Lietuvą buvo grįžusi ne 5 kartus per metus, o bendrai 5 kartus. Ieškovė pažeidė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir vaiko interesus, negyvendama su juo, tuo tarpu ieškovas, prisiėmė didesnius įsipareigojimus nei numatyta sutartyje, teikė vaiku išlaikymą bei daug laiko praleisdavo su juo. Tik įpusėjus bylai, ir teismui įpareigojus, atsakovė susitvarkė teisinius dokumentus, įrodančius gyvenamųjų sąlygų Italijoje tinkamumą vaikui. 2009-01-15 Italijos gydytojo išvada prieštarauja Lietuvos medicininių įstaigų ir darželio išvadoms dėl sūnaus sveikatos. Teismas byloje turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog tėvo ryšys su vaiku buvo priverstinai apribotas, tėvas negalėjo laisvai bendrauti su vaiku (tam nustatyti buvo būtina specialisto išvada). Atsakovas yra pastovus žmogus, baigė aukštuosius mokslus, jo darbo užmokestis nuolat auga, todėl turi visas sąlygas pasiimti paskolą ir įsigyti didesnį butą, siekiant vaikui suteikti saugią ir laimingą ateitį bei tinkamą išsilavinimą, tuo tarpu atsakovės darbo ir gyvenimo sąlygos Italijoje priklauso nuo vieno žmogaus. Italijoje gyvenantis vaikas yra atskirtas ne tik nuo tėvo, bet ir nuo jam artimų giminaičių. Atsakovė ignoruoja vaiko sveikatos būklę, nesilaiko gydytojų rekomendacijų, nors jam yra būtinas logopedinis gydymas. Teismas taip pat nepasisakė dėl būtinybės formuoti vaiko tautinį identitetą, kadangi atsakovė neketina grįžti gyventi į Lietuvą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 127-132). Nurodo, kad ieškovas neprieštaravo, jog šalių sūnus nuo 2005 m. gruodžio mėn. gyventų pas atsakovės seserį ir per 2,5 m. nepareiškė noro auginti sūnų. Nuo 2009 m. balandžio mėn. atsakovas neteikia išlaikymo šalių sūnui. Tik atsakovei pareiškus ieškovui, jog ketina išsivežti laikinai gyventi sūnų į Italiją, pastarasis su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė išvyko į Italiją, siekdama susirasti darbą ir gyvenamąją vietą, kad galėtų pati pragyventi ir išlaikyti sūnų. Atsakovės sesuo nori, jog šalių nepilnametis sūnus liktų gyventi Lietuvoje, siekdama asmeninių tikslų, kad pati daugiau bendrauti su vaiku, o ne remdamasi vaiko interesais. Atsakovė negalėjo susitvarkyti dokumentų dėl gyvenimo sąlygų tinkamumo, kol vaikas gyveno Lietuvoje, sūnaus sveikatos draudimą atsakovė sutvarkė tik sūnui pilnai adaptavusis Italijoje bei jį įrašius į Italijos nuolatinių gyventojų registrą, ši procedūra užtrunka. Iš vaiko apklausos ir prie bylos prijungtos filmuotos medžiagos matyti, jog jis myli mamą, šalių vaikas niekada vienas negyveno tik su tėvu ir nebuvo jo auklėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

C K 3.169 straipsnio 3 dalyje tėvams suteikiama galimybė pakartotinai reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau tai įmanoma daryti tik dviem atvejais: 1) kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų; ir 2) kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė jį auklėti ir auginti kitiems asmenims. Iš esmės pasikeitusiomis galima laikyti aplinkybes, dėl kurių vaikas perduotas antrajam tėvui: antrojo iš tėvų vaiko auklėjimas, materialiosios sąlygos taip pablogėjo, kad jis negali išlaikyti vaiko atsižvelgiant į pareiškusio ieškinį tėvo paramą, antrojo iš tėvų sveikata taip pablogėjo, kad jis nebeįstengia nuolat auklėti ir prižiūrėti vaiko, ir pan. Tačiau teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ir vaiko norus, nes jie turi lemiamą reikšmę nagrinėjant pakartotinį ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo su atsakove ieškovo ryšys su vaiku pasikeitė. Byloje taip pat nustatyta, kad nors šalių sūnus gyveno su atsakovės seserimi K., atsakovė nepertraukiamai rūpinosi sūnaus auklėjimu ir teikė jam geresnę materialinę pagalbą negu ieškovas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovė vaiku rūpinosi geriau negu ieškovas, nors pastarasis gyvendamas Lietuvoje turėjo geresnes galimybes.

Iškilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį sprendime nurodė, kad šalių sūnus N. Ž. buvo išklausytas teisme ir išsakė norą gyventi su motina – atsakove. Teismas darydamas savo išvadas teisingai vadovavosi suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Apylinkės teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos K. M.-Š. parodymus nelaikė pagrįstu ieškovo paaiškinimą, kad bylos iškėlimas turėjo įtakos atsakovės tėvų valdžiai nepilnamečio sūnaus N. atžvilgiu. Taip pat teismas atsižvelgdamas į Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodoma, kad vaikas niekada negyveno tik su tėvu ir nebuvo jo auklėjamas nekonstatavo, kad tėvo ir vaiko ryšys yra artimesnis negu su motina. Remiantis Italijos Locorotondo Komunos Bari provincijos Socialinės politikos tarnybos išduotais dokumentais ir kitais atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais teismas sprendė, kad atsakovė turi geresnes negu ieškovas galimybes užtikrinti sūnui jo teisę į gyvenimo sąlygas bei poilsį ir atsakovė tinkamai atstovauja vaiko interesus. Byloje nebuvo įrodyta, kad vaikas šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, kurie parodo tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas ir nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą ir vaiko interesus negyvendama su vaiku, o ieškovas prisiėmė didesnius įsipareigojimus negu buvo sutartyje numatyta. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą laiko nereikšmingu nagrinėjant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jį atmeta. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto nurodyti argumentai galėtų būti reikšmingi nagrinėjant kitą tarp šalių iškilusį ginčą dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Sutinkamai su CPK 98 straipsniu, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iš ieškovo atsakovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ( t 2., b.l. 136,137).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. balandžio 22d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo V. Ž. priteisti 1810 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei R. M.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasArūnas Rudzinskas