Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 21 d., turėdamas tikslą platinti bei gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo ir neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), didelį kiekį – ne mažiau kaip 500 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir, veikdamas bendrai su A. B., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme neteisėtai laikė šį didelį kiekį – ne mažiau kaip 500 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 15 d., neteisėtai išgabeno iš šio namo kiemo.

2. Be to, E. Š. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d., turėdamas tikslą platinti bei gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo ir neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 114,61 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 705,914 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 120,373 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir, veikdamas bendrai su A. B., neteisėtai laikė iki 2021 m. rugsėjo 16 d. šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate ir sode, kai dalį šių medžiagų - 1,954 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2021 m. rugsėjo 16 d. 11 val. 05 min., paėmė policijos pareigūnai, atlikdami slaptus veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, ir kai kitą dalį - 114,61 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 703,96 miltelių, kurių sudėtyje yra 120,058 psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2021 m. rugsėjo 16 d., 14 val. 10 min., kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, E. Š. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d., neturėdamas leidimo įgijo ir neturėdamas leidimo atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), savadarbį šaunamąjį ginklą - šaudyti tinkamą pistoletą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro nenustatyto modelio pneumatinį pistoletą, po savadarbių perdirbimų (praplatintas šovinio lizdas, vamzdžio kanalas ir suformuotas skeliamasis mechanizmas) pritaikytą šaudyti 22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, ir, veikdamas bendrai su A. B., iki 2021 m. rugsėjo 16 d., 14.10 val., neturėdamas leidimo laikė šį savadarbį šaunamąjį ginklą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kai kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka E. Š. 2021 m. rugsėjo 16 d., 14.50 val., buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kurios terminas tęsiamas iki šiol.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam E. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo E. Š. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinti ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai nėra pakankami pratęsiant ilgai besitęsiantį suėmimą, o kardomosioms priemonėms keliamus tikslus įmanoma pasiekti ir kitomis (švelnesnėmis) kardomosiomis priemonėmis. Kardomųjų priemonių pratęsimo pagrindai negali būti tapatinami su tokių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais ir teismas visais atvejais privalo teikti ne ankstesnius, o naujus motyvus ir argumentus, kurie sustiprina teismo manymą apie šių pagrindų išlikimą.

6.2. Nors skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad E. Š. gyvena šeimoje, augina mažametį vaiką, turi galimybę įsidarbinti, tačiau dėl nežinomų priežasčių nepripažįsta šių tamprių socialinių ryšių. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad E. Š. mažamečio vaiko sveikata ir gerovė itin nukenčia, kai kaltinamasis ilgą laiką yra suimtas. Skunde taip pat pastebima, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie konkretūs kaltinamojo ryšiai užsienyje, kurie būtų tvirtesni už ryšius su Lietuvoje gyvenančia šeima ir artimaisiais.

6.3. Vien tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog E. Š. būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas. Skunde pažymima, kad toje pačioje byloje A. B. yra kaltinamas analogiškais nusikaltimais, tačiau prokuratūra neprašė jam skirti suėmimo, o jam paskyrė kitą kardomąją priemonę.

6.4. Galimybė kaltinamajam bėgti ar slėptis lengvai užkardoma kitomis kardomosiomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo neapsvarstė kitų, švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nes bėgimą (slėpimąsi) labai efektyviai užkardo intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, registravimasis ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar užstatas. Gynėjas pastebi, kad E. Š. sesuo K. Š. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl užstato paskyrimo ir nurodė, kad sutinka sumokėti 5000 Eur užstatą, teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad būtų galimybė sumokėti didesnį užstatą iki 10000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė, o nurodė, kad kardomosioms priemonėms keliamą tikslų negali užtikrinti ir didžiausia E. Š. sesers siūloma įmokėti 5000-10000 Eur užstato suma, kadangi ji yra neadekvati dėl E. Š. inkriminuotų nusikaltimų gresiančiai laisvės atėmimo bausmei. Gynėjo nuomone, šis motyvas yra nieko nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi net ir toks siūlomo užstato eliminavimas turėjo sulaukti tinkamos teisinės interpretacijos, kadangi pratęsiant suėmimo terminą turi būti surandama naujų, itin reikšmingų argumentų, įrodančių, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas turėtų būti tęsiamas.

6.5. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas nurodo, kad šiuo atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo E. Š. teises, taip pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Todėl kaltinamajam E. Š. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas turėtų būti pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo E. Š. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas prašė skundą tenkinti, prokuroras Ričardas Gailevičius – skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo E. Š., kito kaltinamojo A. B. parodymuose, liudytojų Ž. R. ir P. K. parodymuose, 2021 m. rugsėjo 16 d. kratos protokole, 2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2592079-21, 2021 m. birželio 2 d. slapto sekimo protokole, 2021 m. gegužės 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimos inkriminuojamos veikos padarymą.

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. Š. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

11. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gręsiančios bausmės griežtumą ir pan.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. Š. anksčiau teistas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis. E. Š. teistas ne tik Lietuvoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos)), bet ir užsienio valstybėse – Austrijos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Danijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 5, b. l. 157-164). Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. Š. užsienio valstybėse gali turėti įvairių kontaktų ir tai sudaro pagrindą pagrįstai prielaidai, jog, pasinaudodamas savo turimais ir išlikusiais ryšiais, jis gali bandyti bėgti ir slėptis užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir savo tikslų siekti nusikalstamu būdu. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad vien tik šeimos ir gyvenamosios vietos turėjimas, visų kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nėra pakankamos aplinkybės daryti išvadai, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti. Tai, kad E. Š. gyvena faktinėje santuokoje, turi vaiką, nagrinėjamu atveju savaime nešalina jo bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo galimybės, kaip ir nesulaikė jo nuo galimų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo Lietuvoje nesiejo jokie darbiniai santykiai, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. Sodros išrašas, iš kurio matyti, kad Sodroje nėra duomenų apie E. Š. buvusias ar esamas darbovietes (t. 5, b. l. 183), bei Darbo biržos sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog E. Š. iki suėmimo, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 12 d., buvo užsiregistravęs darbo biržoje (t. 5, b. l. 184). Skunde nurodytas argumentas, kad paleistas iš suėmimo E. Š. įsidarbins, negarantuoja, kad kaltinamasis tikrai bus įdarbintas ar įsidarbins ir dirbs, ypač kai iš bylos matyti, jog prieš tai jis neturėjo jokių darbo santykių. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės mažina, bet nepanaikina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo ir baudžiamojo proceso tikimybės.

12. Be to, E. Š. kaltinamas vieno apysunkio (BK 253 straipsnio 1 dalis), vieno sunkaus (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymu, už kuriuos numatytos realios ir griežtos laisvės atėmimo bausmės. Už sunkiausią iš nusikalstamų veikų, numatyta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Suprantama, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apygardos teismas kaltinamajam paskirto suėmimo terminą pratęsė atsižvelgęs ne vien tik į gresiančių griežtų bausmių sąlygą, bet ir į kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes. Pirmiau aptartų duomenų visuma (gresiančios bausmės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, ne itin tvirti socialiniai ryšiai, darbo santykių nebuvimas, ankstesni teistumai, galimi ryšiai užsienyje) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau buvo minėta, E. Š. yra kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.

14. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Be to, kaltinamasis 7 kartus baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 180-181). Atsižvelgiant į tai, kad galimai padarytų nusikaltimų dalykas yra dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurių neteisėtą platinimą gali būti gaunamos didelės pinigų sumos, o kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu neturėjo darbo ir kito legalaus pragyvenimo šaltinio, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš galimai padarytų nusikalstamų veikų gautos pajamos galėjo būti kaltinamojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Aplinkybė, jog E. Š. nusikalstamas veikas galimai darė siekdamas finansinės naudos rodo, kad kaltinamasis nesilaikė visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, siekė užsidirbti neteisėtais būdais, todėl neatmetama galimybė, kad panaikinus suėmimą kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Taigi, ankstesni teistumai, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, leidžia pripažinti, kad kaltinamasis E. Š., būdamas laisvėje, gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo termino pratęsimo pagrindą.

15. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki 15 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti pavojingas ir sunkias nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas E. Š., pobūdį ir sunkumą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padarytiems nusikaltimams, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo E. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus, netvirtus socialinius ryšius ir darbinių ryšių nebuvimą), inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, gresiančias bausmes, galimus ryšius užsienyje, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Svarstant dėl galimybės E. Š. dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus gynėjo skunde nurodytą užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas, kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju gynėjas skunde nurodė, kad už E. Š. jo sesuo gali sumokėti 5000 - 10000 Eur užstatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, gresiančių bausmių dydį, tiek į jau aptartus duomenis, kurie neleidžia spręsti apie jo turimus tamprius šeiminius-socialinius ryšius, nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. Š. skirti ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kuriomis jis yra kaltinamas, rodo, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, gali būti atliekami ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje.

18. Skunde argumentuojama, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje, kitam kaltinamam A. B. už analogiškas nusikalstamas veikas paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, nei E. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienų kaltinamųjų teisinė padėtis ir jiems paskirtos procesinės prievartos priemonės neturi jokios tiesioginės įtakos kitų kaltinamųjų teisinei padėčiai, nes kiekvieno suimtojo situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus kriterijus. A. B. taikoma švelnesnė kardomoji priemonė negali savaime lemti švelnesnės kardomosios priemonės taikymo E. Š..

19. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnė apygardos teismo nutartis, kuria buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai bus tokie patys. Vis dėlto, atkreiptinas gynėjo dėmesys, jog tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

20. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam E. Š. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.