Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. I. dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai, iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

II. Įrodymai

Liudytojos E. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji yra MB „23 grupė“ savininkė, įmonės veikla – automobilių prekyba. Patvirtina, kad automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė J. I., buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Įvykus sandoriui, t.y. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį , pirkėjas turi prievolę Regitroj užpildyti įsigijimo deklaraciją (1t., b.l. 56-57).

Liudytojo R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis dirba Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose. 2024 m. rugsėjo 2 d. vykdant pasienio sargybą „Patrulis“ ir atliekant nelegalios migracijos kontrolę, apie 20 val. iš pamainos vyresniojo gavo nurodymą vykti į Kėdainių rajoną ir stabdyti bei patikrinti tuo keliu galimai važiuojantį automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo galimai gabenami neteisėti migrantai. Apie 22 val. minėtas automobilis buvo pastebėtas kelyje A8 Kėdainių rajone ties Pagilupio kaimu. Sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad vairuotojas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Automobilyje buvo dar 4 tamsaus gymio asmenys, kaip vėliau paaiškėjo Sirijos piliečiai, kurie neturi dokumentų, suteikiančių teisę būti Šengeno erdvėje, su savimi jie turėjo Latvijos Respublikos prieglobsčio prašytojų dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad tuos asmenis jis veža iš Latvijos. Asmenys, automobilis buvo pristatyti į Šiaulių pasienio užkardą (1t.,b.l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas J. I. dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikiant bendrai su nenustatytu asmeniu, pasitvirtino.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir atitinka Baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei, būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atvyko į Latviją, kur už pažadėtą atlygį gabeno keturis užsieniečius, neteisėtai patekusius į Latvijos Respublikos teritoriją per Lietuvos valstybė sieną ir Lietuvos teritorijoje. Šie užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, o į Latvijos Respubliką jie pateko neteisėtai perėję šios valstybės sieną, todėl šių asmenų gabenimas tiek per Lietuvos Respublikos sieną, tiek šalies teritorijoje, laikytinas neteisėtu BK 292 straipsnio normų kontekste.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus nekyla abejonių dėl kaltinamojo J. I. kaltės neteisėtai gabenus užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo J. I. kaltei pagrįsti.

IV. Bausmės skyrimas

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Neabejotina, kad gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis ir toliau juos gabendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltinamasis J. I. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau negalima paneigti jo paties nurodytų ir byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, tai yra, kad kaltinamasis tokiu būdu siekė papildomai užsidirbti, jo veikimas buvo vienkartinis, galimai nežinojo gręsiančios bausmės sankcijos, todėl elgėsi netinkamai. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai, šiuo atveju buvo padaryta nežymi žala, kuri pasireiškė tik tuo, kad į Lietuvą pateko keturi neteisėtai kitos Europos Sąjungos valstybės sieną perėję užsieniečiai, tačiau iš esmės jokių didesnių padarinių nekilo, nes nelegalūs migrantai ir juos gabenęs J. I. Lietuvos teritorijoje buvo sulaikyti. J. I. nusikalto pirmą kartą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, dėl savo veiksmų turtinės naudos negavo. Kaltinamasis jauno amžiaus, išsituokęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, bedarbis.

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę J. I., pirmiausia pažymima, kad byloje nėra tam būtinų BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti J. I. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes BK 292 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo nustatyta J. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad ši veika nesukėlė ilgalaikių padarinių. Kaltinamasis ir jo gabenti migrantai buvo sulaikyti. Teismo nuomone, ši aplinkybė vertinama kaip išimtinė nusikalstamą veiką apibūdinanti aplinkybė, kuri kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kad J. I. įvykdyta veika yra atsitiktinio pobūdžio, parodo ir jau aptarti išimtinai teigiamai ją charakterizuojantys duomenys. Duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų padaręs nusikalstamas veikas, byloje nėra. Kaltinamasis praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos mokamos. Teismo nuomone, išimtine aplinkybe, rodančia mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, turi būti laikomas ir kaltinamojo elgesys procese, siekiant greito ir išsamaus baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Šis kaltinamojo elgesys parodo, kad J. I. savo poelgį vertina kritiškai ir, kad pats procesas turėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, jo perauklėjimui, kas yra itin reikšminga, siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Atsižvelgęs į aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad net ir pačios švelniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas J. I. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties, t.y. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti J. I. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, dydį nustatant didesnį už sankcijos vidurkį. Remiantis išdėstytu, J. I. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

J. I. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. rugsėjo 2 d. 21.55 val. (1t., 159-163), paleistas – 2024 m. rugsėjo 3 d.15.20 val., todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotinas J. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

J. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 178-181) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir kiti klausimai

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokurorė prašė vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimo padarymui – neteisėtam valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimui per Lietuvos-Latvijos valstybės sieną ir jų gabenimui Lietuvos Respublikos teritorija, kaltinamasis J. I. panaudojo jam priklausantį VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje sutinkama, kad kaltininko nusikalstamai veikai padaryti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas) konfiskuojami, jeigu kaltininkas, naudodamas šį turtą, padaro nusikalstamą veiką (pasikėsina (rengiasi) ją padaryti). Tokio požymio taikymas siejamas su objektyvių baudžiamuoju įstatymu saugomų vertybių pažeidimu, o nusikaltimas būtų tokio pobūdžio, kuris gali suteikti finansinę naudą, todėl šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini) ir jos užvedimo raktelis, konfiskuotini.

Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė su PVM – 1410 Eur (1t., b.l. 69), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, nurodyta, kad J. I. 2024 m. rugpjūčio 28 d. šią transporto priemonę įsigijo už 400 eurų, todėl įvertinus orientacines minėto turto rinkos kainas, šiuo atveju kaltinamojo J. I. turto konfiskacija laikytina tinkama, adekvačia ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekiant užtikrinti paskirto turto konfiskavimo įvykdymą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo, o jį konfiskavus panaikintinas.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, J. I. padarė intensyviai naudodamas mobiliojo ryšio telefoną – „Samsung GSM SM-S901B Galaxy S22“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 111), kuris buvo paimtas 2024-09-03 asmens kratos protokolu iš J. I. (1t., b.l. 164-166). Pats kaltinamasis parodė, kad asmens, su kuriuo tarėsi dėl minėtų užsieniečių gabenimo nėra matęs, su juo bendravo mobilaus ryšio telefono pagalba, be to gavo vietovės nuorodas jame, palaikė ryšį, o atlikus šio mobilaus ryšio telefono, apžiūrą aptiktas vaizdo įrašas darytas 2024 m. rugsėjo 2 d., kuriame matyti prisistatantys kaltinamojo gabenti nelegalūs migrantai. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas, nors neturintis didelės materialinės vertės, yra ir viena iš pagrindinių priemonių bei įrankis tokiai nusikalstamai veikai daryti ir nepaisant to, kad jame gali būti ir kai kurios asmeninės kaltinamojo J. I. informacijos, visgi turi būti konfiskuojami (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Skaitmeninė laikmena – DVD diskas – priedas prie 2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1t.,b.l. 112-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, J. I. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. I. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. 21.55 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d.15.20 val.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. I. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), o bausmę pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti ir J. I. grąžinti jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones:

1) kaltinamajam J. I. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu;

2) kaltinamajam J. I. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GSM SM-S901B Galaxy S22“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Siekiant užtikrinti paskirto turto konfiskavimo įvykdymą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) pratęsti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GSM SM-S901B Galaxy S22“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai, perduoti institucijoms, vykdysiančioms turto konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD diską - priedą prie 2024 m. rugsėjo 12 d. objektų apžiūros protokolo (1t.,b.l. 112-121), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti J. I., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.