- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-966-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Stasys Lemežis, Stasys Punys
- Nuteistasis
- S. R., S. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-966/2010
1.2.14.1.1.; 1.2.14.10; 2.1.7.4.; 1.1.8.2.;
1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.9.6.;
1.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. spalio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (už J. R. turto pagrobimą) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (už J. R. nedidelės vertės turto sugadinimą) 27 parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (už T. B. turto pagrobimą) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (už T. B. turto sugadinimą) 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (už pasikėsinimą pagrobti A. J. turtą) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (už A. J. turto sugadinimą) 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 ir 5 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu ir apėmimo būdu subendrintos ir paskirta S. B. galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), 2009-10-02 epizodas, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), 2009-12-07 epizodas, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 2009-12-07 epizodas, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (už T. B. turto pagrobimą) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (už T. B. turto sugadinimą) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (už pasikėsinimą pagrobti A. J. turtą) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (už A. J. turto sugadinimą) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 ir 5 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu ir apėmimo būdu subendrintos ir paskirta S. R. galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), 2009-12-07 epizodas, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 2009-12-07 epizodas, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiajam J. R. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Civilinio ieškovo T. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2289,90 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Civilinis ieškovo A. J. civilinis ieškinys dėl 800,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas pilnai. Solidariai iš S. R. ir S. B. priteista 800,00 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
S. B. nuteistas už tai, kad jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2009-10-02 apie 10.23 val., automobilių stovėjimo aikštelėje netoli nuo banko (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai prie minėto banko privažiavo automobilis HYUNDAI SONATA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vairuotojas J. R. užėjo į banką jis (S. B. ), išlipęs iš automobilio MERSEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie automobilio HYUNDAI SONATA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) peiliu tyčia pradūrė kairės pusės priekinę padangą, 250 Lt vertės, po to kai J. R. grįžo į savo automobilį, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobiliu MERSEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo paskui vairuojamą J. R. automobilį, ir 2009-10-02 apie 11.00 val., prie „Maxima“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu kai J. R. keitė pradurtą padangą jis priėjo prie automobilio HYUNDAI SONATA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. R. , dešinės pusės priekinių durelių ir atidaręs, iš automobilio salono pagrobė rankinę 270 Lt vertės, kurioje buvo asmens dokumentai, išduoti J. R. vardu, grynųjų pinigų, tokiu būdu sugadino 250 Lt vertės nukentėjusiajam J. R. priklausantį turtą ir pagrobė nukentėjusiajam J. R. priklausantį turtą.
S. B. ir S. R. nuteisti už tai, kad jie sugadino ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jie, 2009-12-07, apie 14.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, S. R. , kuris vairavo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavo prie banko (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo metu, kai prie minėto banko privažiavo automobilis Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš automobilio vairuotojas T. B. užėjo į banką, o išlipęs iš savo automobilio S. R. taip pat užėjo į banką ir stebėjo aplinką bei T. B. veiksmus, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą po to išėjęs iš banko davė ženklą paliesdamas kepurės snapelį, S. B. išlipęs iš automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) peiliu tyčia pradūrė kairės pusės prekinę padangą, 600 Lt vertės, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką, S. B. 2009-12-07 veikdamas kartu su S. R. , apie 14.20 val., prie namo Nr.51 (duomenys neskelbtini), kai nukentėjusysis sustojo ir keitė prieš tai specialiai pradurtą padangą, S. B. kartu su S. R. išlipo iš automobilio ir S. B. liko stovėti prie šviesoforo, o S. R. iš stovinčio neužrakinto automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono atidaręs priekines keleivio pusės dureles nuo sėdynės pagrobė juodos spalvos stačiakampio formos krepšį, ant kurio buvo užrašas baltos spalvos raidėm VIEWSONIC, 50 Lt vertės, kuriame buvo T. B. vardu išduoti asmens dokumentai: AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelė MASTER CARD Nr. (duomenys neskelbtini), (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 1200 Lt), AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelė VISA ELECTRON ( išduota UAB (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) ( tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 3051,07 Lt), AB „SWEDBANK“ kodų generatorių kortelė, 49 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimas, automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninis registracijos liudijimas, automobilio MERSEDES BENZ MB 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninis registracijos liudijimas, abiejų automobilių civilinio draudimo polisai, asmens tapatybės kortelė, darbuotojo pažymėjimas, nešiojamasis kompiuteris (baltos spalvos plastikinis korpusas) „ACER ONE“ -1 249,90 Lt vertės, kompiuterio baterija (maitinimo elementas)- 60 Lt vertės, mobiliojo ryšio Interneto priedelis, t.y. modemas VMC K3565-Z+SIM, 219 Lt vertės, firmos UAB (duomenys neskelbtini) apvalus spaudas, 62 Lt vertės, tokiu būdu sugadino 600 Lt vertės nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą ir pagrobė nukentėjusiajam T. B. priklausantį 1689,90 Lt vertės turtą.
Be to, S. B. ir S. R. nuteisti už tai, kad jie sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
jie, 2009-12-15 apie 9.40 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, privažiavo automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. R. , prie (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo metu, kai prie minėto banko privažiavo automobilis MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš automobilio vairuotojas A. J. užėjo į banką, o S. R. išlipęs iš savo automobilio, priėjo ir stovėjo banko įėjimo tarpdury, ir stebėjo aplinką bei A. J. veiksmus, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, S. B. liko sėdėti automobilyje VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, po to, kai A. J. sugrįžo į savo automobilį MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, S. B. kartu su S. R. nuvažiavo iš paskos, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, sustojus automobiliui MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prie kelionių agentūros (duomenys neskelbtini), ir A. J. išlipus iš automobilio ir nuėjus į agentūrą, S. B. kartu su S. R. išlipo iš automobilio ir kai S. R. stebėjo aplinką, S. B. , priėjęs prie automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia peiliu pradūrė priekinį kairės pusės ratą 800 Lt vertės, po to S. B. kartu su S. R. grįžo į savo automobilį ir stebėjo automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus, kai pastarasis nuvažiavo, jie abu nusekė iš paskos, ir apie 10 val., kai automobilis MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie restorano (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusysis A. J. , išlipęs iš automobilio ir atidaręs bagažinę, kažką pradėjo daryti, S. B. kartu su S. R. išlipo iš savo automobilio ir S. B. priėjo prie automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės prie priekinių keleivio durelių ir ketino jas atidaryti, turėdamas tikslą pagrobti nuo sėdynės rankinę, kurioje buvo 1000 EUR (3452,28 Lt vertės), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuo metu pakėlęs galvą nuo bagažinės nukentėjusysis A. J. jam sutrukdė, tokiu būdu sugadino 800 Lt vertės A. J. priklausantį turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam A. J. priklausantį 3452,28 Lt vertės turtą.
S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė dokumentą, o būtent:
jis, 2009-10-02 apie 11.00 val., prie „Maxima“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu kai J. R. keitė pradurtą padangą, priėjo prie automobilio HYUNDAI SONATA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. R. , dešinės pusės priekinių durelių ir atidaręs, iš automobilio salono pagrobė rankinėje buvusius asmens dokumentus, išduotus J. R. vardu.
S. B. ir S. R. buvo kaltinami tuo, kad jie pagrobė dokumentą, elektronines mokėjimo priemones, o būtent:
jie 2009-12-07 apie 14.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, prie namo Nr. 51 Panerių g., Vilniuje, kai T. B. sustojo ir keitė prieš tai specialiai pradurtą padangą, S. B. kartu su S. R. išlipo iš automobilio ir S. B. liko stovėti prie šviesoforo, o S. R. iš stovinčio neužrakinto automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono atidaręs priekines keleivio pusės dureles nuo sėdynės pagrobė juodos spalvos stačiakampio formos krepšyje, ant kurio buvo užrašas baltos spalvos raidėm VIEWSONIC, buvusius T. B. vardu išduotus asmens dokumentus: AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę MASTER CARD Nr. (duomenys neskelbtini), (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 1200 Lt), AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON (išduota UAB (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 3051,07 Lt), AB „SWEDBANK“ kodų generatorių kortelę, 49 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimą, automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, automobilio MERSEDES BENZ MB 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, abiejų automobilių civilinio draudimo polisus, asmens tapatybės kortelę, darbuotojo pažymėjimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d., 62 str. 1 d. ir 2 d., 55 str. 1 d. nuostatas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jam paskirtos bausmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, apelianto įsitikinimu, visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad yra nustatyta, jog nukentėjusio J. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu yra išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes. J. R. ikiteisminio tyrimo metu kardinaliai keitė savo parodymus (2010-01-12 apklausos protokolas, b.t. 1, b.l. 29, ir 2010-02-03 apklausos protokolas, b.l. l, b.l. 32). Nukentėjusysis J. R. , apklaustas teismo posėdyje, teigė, kad atpažįsta S. R. kaip jo (S. B. ) bendrininką, kuris su juo kartu 2009-10-02 padarė vagystę iš J. R. automobilio HUNDAI SONATA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo neginčijamai nustatyta, kad S. R. šiame nusikaltime nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų A. K. ir V. J. parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtieji liudytojai yra nukentėjusio J. R. , kuris yra (duomenys neskelbtini) viršininkas, pavaldiniai ir jis galėjo įtakoti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Minėtų liudytojų parodymai, apelianto nuomone, turėjo būti vertinti kritiškai.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis pilnai atlygino žalą nukentėjusiam T. B. , kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu. Apelianto nuomone, šios aplinkybės laikytinos šalių susitaikymu, ir teismas, įvertinęs tai pagal LR BK 38 str. reikalavimus, neturėjo jam skirti realios bausmės už šį nusikaltimą, o atvirkščiai, turėjo nutraukti baudžiamąją bylą dėl šio epizodo šalims susitaikius. Jis taip pat pilnai pripažino, buvo ir yra pasiruošęs atlyginti žalą, padarytą A. J. , kurio civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Tačiau jis nesutiko ir nesutinka su nukentėjusiojo J. R. civiliniu ieškiniu, kuris yra visiškai nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą apie tai, kad padarytos per trumpą dviejų mėnesių laikotarpį šešios nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos kaip nesunkios, „...parodo ypatingą jo (S. B. ) pavojingumą visuomenei, jog nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Įvertinant visas šias aplinkybės darytina išvada, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta virš įstatymo sankcijos vidurkio.” Šis teismo argumentas neatitinka tikrovės, nes jis turėjo pastovų pragyvenimo šaltinį, nesusijusį su nusikalstama veika, ir pastovią gyvenamąją vietą. Tai, kad jis padarė šiuos nusikaltimus per trumpą dviejų mėnesių laikotarpį - yra ekscesas, dėl kurio jis labai gailisi ir pilnai pripažįsta savo kaltę.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, bausmės paskyrimo, civilinio ieškinio tenkinimo, automobilio konfiskavimo nėra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto įsitikinimu, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas, netyrė jį teisinančių aplinkybių. Teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų A. K. , kuris jį konvojavo, dalyvavo jo apklausose, suėmimo paskyrimo metu, ir V. J. parodymais, kurie kažkodėl byloje atsirado tik daugiau kaip po mėnesio laiko (gal todėl, kad nukentėjusysis šioje byloje yra jų tiesioginis viršininkas). Minėtų liudytojų parodymai yra visiškai vienodi – nukopijuoti kompiuterio pagalba (tie patys išsireiškimai, sakinių konstrukcijos). Šių liudytojų parodymai, apelianto nuomone, yra visiškai neįtikinami ir remiasi prielaidomis. Jei liudytojai juos neva tai stebėjo darant nusikaltimus, tai galėjo ir privalėjo juos sulaikyti arba operatyviai imtis kitų priemonių, bet to nepadarė.
Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad teismas be jokių argumentų, motyvų konfiskavo jo vardu registruotą automobilį VW Golf, abejotinais motyvais skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę, nors jis teisiamas pirmą kartą ir už nesunkius nusikaltimus.
Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pagal kaltinamąjį aktą ir liudytojų parodymus, tuo metu, kai S. B. prieidinėjo prie Mercedes Benz automobilio, jis buvo Maxima parduotuvėje, todėl negalėjo matyti, ką daro S. B. . Teismo išvada, jog jie padarė nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupėje, yra tik prielaida. Jis buvo tik vairuotojas, blogai žino Vilniaus miestą, todėl kur liepė S. B. , ten ir važiavo, apie jo daromus nusikaltimus jis nieko nežinojo. Apelianto nuomone, jo buvimas su S. B. erdvėje, laike, ėjimas, važiavimas kartu nerodo jų bendrininkavimo, jis neturi atsakyti už S. B. padarytus nusikaltimus. Teismas nuosprendyje faktiškai pasisakė, jog jis yra kaltas, nes neįrodė savo nekaltumo. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir prieštarauja įstatymams. Jis nedarė jokių nusikaltimų ir nematė, kad juos darytų S. B. , jokio susitarimo tarp jo ir S. B. nebuvo.
Teismo posėdžio metu apeliantas S. R. bei jo gynėjas, apelianto S. B. gynėjas prašė skundus tenkinti, prokurorė S. B. skundą tenkinti iš dalies, S. R. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, S. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas S. R. skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, bausmės paskyrimo, civilinio ieškinio tenkinimo, automobilio konfiskavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto įsitikinimu, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas, netyrė jį teisinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (LR BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tuo pačiu pažymėtina, kad vien tik apelianto nesutikimas su teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas ir neobjektyvus teismas.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas S. R. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors S. R. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta liudytojų A. K. , V. J. parodymais, byloje esančiu 2009-12-24 apžiūros protokolu, akistatų tarp nuteistųjų ir apeliantų protokolais.
Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog liudytojų A. K. , V. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems. Abu liudytojai patvirtino, jog 2009-12-07 ir 2009-12-15 nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne tik S. B. , bet ir S. R. , jie veikė bendrai, jų veiksmai buvo suderinti tarpusavyje. Liudytojai nuosekliai nurodė apelianto veiksmus minėtomis dienomis padarytų nusikalstamų veikų metu, kurie buvo ne mažiau aktyvūs nei S. B. veiksmai. Liudytojai parodė, jog jie 2009-12-07 apie 14.04 val. prie (duomenys neskelbtini) stoties žiedo, automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais (duomenys neskelbtini) banką, (duomenys neskelbtini), pastebėjo privažiuojantį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vyšninės spalvos. Po 2-3 minučių iš minėto automobilio išlipo vairuotojas (S. R. ), keleivis, kuris sėdėjo minėto automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, liko sėdėti automobilyje. S. R. buvo trumpam užėjęs į (duomenys neskelbtini) banką, išėjęs iš banko prie automobilio VW Golf negrįžo, nuėjo link šalia esančios autobusų stotelės. Apie 14.09 val. prie banko privažiavo sidabrinės spalvos Jaguar Wander Plius, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis. Jaguar automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra iš karto už paminėtos autobusų stotelės. S. R. , stovėdamas prie autobuso stotelėje esančio stulpo, stebėjo Jaguar automobilio vairuotojas. Jaguar automobilio vairuotojas netrukus išlipo iš automobilio, rankoje laikė juodos spalvos stačiakampio formos vidutinio dydžio krepšį ir nuėjo į banką. S. R. nuėjo jam iš paskos, užėjo į banką ir atsistojo tarp durų. Liudytojai matė, kaip Jaguar automobilio vairuotojas banke išsitraukė pinigus iš piniginės ir priėjo prie kasos, o tuo metu S. R. greitai išėjo iš banko ir nuėjo link minėtos autobusų stotelės. S. R. , stovėdamas stotelėje, truputį pasuko veidą į VW Golf automobilį ir ranka pataisė savo kepurę už snapelio. Abu liudytojai minėtą apelianto gestą įvertino kaip ženklą bendrininkui, t.y. VW Golf priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam S. B. , kadangi iš karto po šio gesto S. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo link S. R. . Automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už minėtos autobusų stotelės, S. R. ir S. B. pasisveikino paspausdami vienas kitam ranką, ir S. R. pasisveikinimo metu perdavė S. B. kažkokį daiktą, panašų į skudurą, o S. B. tuo metu jau kažką laikė kairėje rankoje. Po to S. B. greitu žingsniu nuėjo link minėto automobilio Jaguar, o S. R. perbėgo gatvę ir įsėdo į savo automobilį VW Golf. S. R. pajudėjo prieš eismo kryptį ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo Jaguar automobilis. Tuo metu S. B. greitai priėjo prie Jaguar automobilio iš kairės pusės, pritūpė prie priekinio rato ir greitai ištiesė dešinę ranką bei padarė staigų veiksmą, lyg pradurtų padangą. Liudytojai pastebėjo S. B. rankoje daiktą, panašų į peilį. Po to, S. B. nuo Jaguar automobilio greitai nuėjo link geležinkelio stoties pagrindinio įėjimo. S. R. tuo metu sėdėjo savo automobilyje, pastatytame automobilių stovėjimo aikštelėje už minėtos autobusų stotelės. Apie 14.19 val. automobilio Jaguar vairuotojas įsėdo į minėtą automobilį ir pajudėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Paskui Jaguar automobilį pajudėjo ir S. R. su savo automobiliu VW Golf. Automobilis Jaguar judėjo toliau žiedu, o. S. R. trumpam sustojo prie S. B. , kuris įšoko į VW Golf ir S. R. pradėjo dideliu greičiu sekti minėtą automobilį Jaguar. Liudytojai - policijos pareigūnai taip pat sėdo į automobilį ir nusekė automobiliui VW Golf, kuriuo važiavo S. R. ir S. B. , iš paskos. Iš automobilio VW Golf vairuotojo veiksmų matėsi, jog S. R. ir S. B. seka minėtą Jauar automobilį, nes jie visą laiką važiavo paskui ir stengėsi neatsilikti. Prie pastato Nr. 51, (duomenys neskelbtini), netoli nuo autoserviso automobilis Jaguar sustojo, o tuo metu kitoje gatvės pusėje automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo S. R. kartu su S. B. . Atstumas nuo S. R. automobilio iki automobilio Jaguar buvo apie 70 m. Liudytojai taip pat sustojo netoli nuo namo Nr. 51, (duomenys neskelbtini), tarp jų automobilio ir automobilio Jaguar buvo atstumas apie 25 m. Tuo metu automobilio Jaguar vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo keisti kairės pusės priekinę padangą. Visos minėto automobilio durys buvo uždarytos. Liudytojai matė, kaip S. R. perėjo gatvę, t.y. nuo savo automobilio greitu žingsniu nuėjo link automobilio Jaguar, po to jis priėjo prie automobilio Jaguar iš dešinės pusės (minėto automobilio vairuotojas buvo jam iš kairės pusės ir keitė padangą), pritūpė, atidarė automobilio Jaguar priekines dešinės puses duris, greitai kažką padarė ir po to labai greitai nuėjo link savo automobilio. Kai S. R. priėjo prie šviesoforo bei ištiesė dešinę ranką, tik tada liudytojai pastebėjo, kad jis laikė rankoje juodos spalvos stačiakampio formos tašę, kurią prieš tai, t.y. kai nuėjo į banką ir išėjo iš banko, turėjo automobilio Jaguar vairuotojas. Kol S. R. buvo nuėjęs iki Jaguar automobilio ir padarė vagystę, S. B. tuo metu liko stovėti prie šviesoforo. Po to S. B. ir S. R. greitai nuėjo nuo šviesoforo, įlipo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojai bandė ieškoti kur dingo S. R. ir S. B. , tačiau pametė S. R. automobilį iš akių.
Minėti liudytojai taip pat išsamiai nurodė ir 2009-12-15 nukentėjusiajam A. J. priklausančio turto sugadinimo bei pasikėsinimo pagrobti pastarajam priklausantį turtą aplinkybes. Liudytojai patvirtino, jog minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu dalyvavo ne tik S. B. , bet ir S. R. . 2009-12-15 apie 9.20 val. liudytojai netoli (duomenys neskelbtini) stoties automobilių stovėjimo aikštelėje žiede, netoli (duomenys neskelbtini) banko, (duomenys neskelbtini), pastebėjo du įtartinus vyriškius, kurie sėdėjo automobilyje VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vyšninės spalvos. Automobilio vairuotojas buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) banką, po ko iškart išėjo atgal. Maždaug po 10 min. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo juodos spalvos Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) MB vairuotojas, pastatęs automobilį, užėjo į (duomenys neskelbtini) banką. Tada VW Golf automobilio vairuotojas, S. R. , taip pat užėjo į (duomenys neskelbtini) banką. VW Golfo automobilio keleivis, S. B. , liko automobilyje. Užėjęs į banką, S. R. stovėjo tarpdury, iš kur gerai matosi kas vyksta banke ir taip pat gerai matosi automobilių aikštelė. Liudytojų teigimu, tokiu būdu S. R. stebėjo aplinką ir matė kaip MB vairuotojas priėjo prie kasų, bei ištraukė ir laikė pinigus. Netrukus S. R. greitu žingsniu išėjo iš banko, nuėjo į savo automobilį, kurį vairavo, ir pradėjo važiuoti. Jis važiavo ne iš karto žiedu, o įvažiavo į stovėjimo aikštelę, kuri yra už autobusų sustojimo, prie geležinkelio stoties dešinės pusės. Tada pravažiavęs stovėjimo aikštelę, sustojo su automobiliu prie išvažiavimo, įsukant į žiedą, variklio neužgesino. Maždaug po dviejų minučių, iš banko išėjo MB vairuotojas, įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini). Jam iš paskos važiavo VW Golf, kurį vairavo S. R. . Liudytojai tarnybiniu automobiliu sekė minėtą VW Golf automobilį. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., po to pasuko į (duomenys neskelbtini) g., kur netoli namo, pažymėto Nr. 3, MB automobilis sustojo. VW Golf automobilis taip pat sustojo netoli MB automobilio. MB vairuotojas užėjo į kelionių agentūrą. Iš VW Golf automobilio išlipo abu vyriškiai, t.y. S. R. ir S. B. , praėję pro MB automobilį, priėjo prie agentūros langų. Po ko iškart grįžo prie MB automobilio, S. R. praėjo pro jį, maždaug 10 metrų link savo automobilio, o S. B. tuo momentu pritūpė prie MB automobilio vairuotojo pusės priekinio rato. Liudytojai matė kaip S. B. iš dešinės striukės kišenės, dešine ranka, išsitraukė daiktą panašų į peilį, kuriuo dūrė į ratą, po ko greitai pasišalino į VW Golf automobilį. Kol S. B. dūrė į ratą S. R. stebėjo aplinką. Abu įlipo į automobilį ir laukė išeinančio MB vairuotojo. MB automobilio vairuotojas užtruko apie 10 min, po ko išėjęs kartu su dar vienu vyriškiu, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kavinės, (duomenys neskelbtini). VW Golf automobilis važiavo iš paskos. MB vairuotojas sustojo prie kavinės, o VW Golf automobilis pravažiavo į priekį ir sustojo priešais sankryžą. MB vairuotojas su keleiviu užėjo į kavinę, o S. B. išlipęs nuėjo prie MB automobilio, po poros minučių išlipo S. R. . S. R. , kalbėdamas telefonu, nuėjo link „Maxima“ parduotuvės. Maždaug po 20 min. iš kavinės išėjo MB vairuotojas, atidarė automobilio bagažinę, atsidarė vairuotojo dureles ir kažką „krapštėsi“. Tuo metu S. B. nuo (duomenys neskelbtini) banko atėjo į savo automobilį ir į jį įsėdo ir stebėjo MB automobilį. Maždaug po minutės S. B. išlipo iš automobilio ir užėjo į pastatą, šalia kavinės, ten prabuvo apie 1-3 min., po ko ėjo link MB automobilio. Liudytojai matė, kaip S. B. tiesė ranką atidaryti automobilio MB dureles, tačiau tuo pat metu atsistojo MB vairuotojas, po ko S. B. išsigando, staigiai apsisuko ir nuėjo greitu žingsniu į automobilį VW Golf, kuris nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Liudytojai – policijos pareigūbnai važiavo iš paskos, bei gavę viršininko nurodymą, automobilį su S. R. ir S. B. sulaikė degalinėje (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini). Sulaikytieji buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK 2 PK.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus asmenų parodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog netikėti išdėstytais liudytojų A. K. , V. J. parodymais nėra pagrindo. Liudytojai savo parodymus ne kartą patvirtino akistatų su apeliantais metu, be to, jų parodymai dėl 2009-12-07 padarytų nusikalstamų veikų atitinka byloje esančiam 2009-12-08 (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktam vaizdo įrašui, kurį peržiūrėjus, aprašytas 2009-12-24 apžiūros protokole, bei prie minėto protokolo pridėtoms fotonuotraukoms.
Be to, teismas pagrįstai kaip neatitinkančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertino nuteistojo S. B. parodymus dalyje dėl S. R. dalyvavimo, padarant 2009-12-07 nukentėjusiojo T. B. , 2009-12-15 nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu nusikalstamas veikas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliantų parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir dėl kai kurių aplinkybių nesutampa tarpusavyje (S. R. nurodė, jog 2009-12-07 atvažiavo į Vilnių, į prie stoties esantį banką, nes norėjo pakeisti pinigus, jis turėjo 5 suplyšusius eurus, tuo tarpu S. B. nurodė, jog 2009-12-07 atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) banko, į stotį, nes norėjo pasižiūrėti autobuso tvarkaraštį; S. B. iš pradžių nurodė, jog S. R. nematė kai jis apžiūrinėjo iš Jaguar automobilio pagrobtą tašę, nes jis ėjo prie bagažinės, tašę įdėjo į bagažinę, vėliau gi nurodė, jog jis S. R. pasakė, jog tašę rado, tuo tarpu S. R. nurodė, jog S. B. buvo atidaręs bagažinę, tačiau jis nežino, ko pastarais ten norėjo, iš S. R. parodymų seka, jog jis iš viso nežinojo apie pagrobtą iš Jaguar automobilio tašę; S. B. akistatos su liudytojais A. K. , V. J. metu nurodė, jog jis 2009-12-15 apie 10 val. prie turizmo agentūros, (duomenys neskelbtini), kai pradūrė MB automobilio ratą buvo vienas, kur tuo metu buvo S. R. jis nežino, nes nematė, tuo tarpu S. R. akistatos su liudytoju V. J. metu parodė, jog 2009-12-15 jis nematė kaip S. B. pradūrė automobilio MB ratą, nors buvo išėjęs iš savo automobilio ir ėjo S. B. iš paskos, o tą pačią dieną vykusios akistatos su liudytoju A. K. metu R. R. parodė, jog 2009-12-15 jis stovėjo prie turizmo agentūros, žiūrėjo skelbimus, su juo kartu S. B. nebuvo ir jis nežino ką jis tuo metu darė). Apeliantų pateiktą versiją apie tai, kad S. R. nedalyvavo 2009-12-07, 2009-12-15 nusikalstamų veikų padaryme paneigia ne tik minėtų liudytojų parodymuose, bet ir (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktame vaizdo įraše, aprašytame 2009-12-24 apžiūros protokole, bei prie minėto protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas S. R. , S. B. veiksmų eiliškumas, kuris iš esmės neatitinka apeliantų parodymuose nurodytoms aplinkybėms.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų skundų argumentus, jog liudytojų A. K. , V. J. parodymai galėjo būti įtakoti nukentėjusiojo J. R. , kadangi pastarasis yra (duomenys neskelbtini) viršininkas ir minėti liudytojai yra jo pavaldiniai. Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija tokių aplinkybių byloje nenustatė, o apeliantai šiuos skundo argumentus grindė tik prielaidomis.
Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisėtai nurodė, jog kaltinamasis pats neįrodė savo kaltės. Šis teismo motyvas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja LR BPK 44 str. 6 dalyje įvirtintinai nekaltumo prezumpcijai.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. R. pripažino kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d., 178 str. 1 d. (dėl T. B. sugadinimo ir pastarojo turto pagrobimo), 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (dėl A. J. turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti pastarajam priklausantį turtą).
Apeliantas S. B. savo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčijo, tačiau kaip ir S. R. nesutiko su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Abu apeliantai skunduose nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas paskyrė jiems aiškiai per griežtas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad jie teisiami pirmą kartą. S. B. taip pat nurodo, jog teismas neįvertino to, kad jis pilnai atlygino žalą nukentėjusiam T. B. , kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neatsižvelgė į tai, kad jis turėjo pastovų pragyvenimo šaltinį, nesusijusį su nusikalstama veika, ir pastovią gyvenamąją vietą.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, parinkdamas apeliantams bausmių rūšis ir nustatydamas jų trukmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų kiekį (S. B. padarė šešias nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių 5 priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, o viena prie baudžiamųjų nusižengimų, R. R. padarė keturias nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios visos yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų), į tai, kad visos apeliantų veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir visos yra baigtos, išskyrus 2009-12-15 pasikėsinimą pagrobti A. J. priklausantį turtą, S. R. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o S. B. keturias nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, pasiskirstę vaidmenimis. Apylinkės teismas nustatė vieną S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną sunkinančią aplinkybę (apeliantas keturias iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupėje, LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai nagrinėjamu atveju S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažinta tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam T. B. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis nukentėjusiojo T. B. pranešimas, kuriame nurodoma, jog jam ir UAB (duomenys neskelbtini) S. B. visiškai atlygino padarytą žalą, materialinių ir moralinių pretenzijų neturi (b.t. 4, b.l. 165). Todėl kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nukenėjusiajam T. B. padarytą turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir tuo pačiu daro išvadą, kad apylinkės teismas netaikė baudžiamojo įstatymo, kurį privalėjo taikyti.
Vertinant nuteistųjų asmenybes pažymėtina tai, kad bylos duomenimis tiek S. B. , tiek S. R. iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teisti, duomenų apie tai, kad būtų bausti administracine tvarka, byloje nėra. S. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba Unitarinėje gamybos įmonėje (duomenys neskelbtini) materialinio – techninio aprūpinimo inžinieriumi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.t. 4, b.l. 166-167), be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš byloje esančio ambulatorinio, stacionaro ligonio medicinos kortelės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. diagnozuota lėtinė arachnoidinė kairiosios pusės smegenų lateralinio plyšio cista, apeliantas turi vieną, dešinįjį inkstą (b.t. 4, b.l. 170-171). S. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.t. 4, b.l. 174-175), apeliantas yra vedęs, turi 11 metų dukterį (b.t. 3, b.l. 120, 124).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (LR BK 55 straipsnis). Iš išdėstytos įstatymo nuostatos seka, jog baudžiamajame įstatyme nėra besąlyginio imperatyvo asmenims, teisiamiems pirmą kartą už nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas nėra didelis, skirti tik bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t.y. tiek nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant itin įžūliai ir apgalvotai, suderinus tarpusavio veiksmus, buvo sekami asmenys, panaudojant peilį, praduriamos automobilių padangos ir pagrobiamas nukentėjusiesiems priklausantis turtas), per tokį trumpą laiką padarytų nusikalstamų veikų kiekį, tai, kad viena iš apeliantų padarytų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, apeliantų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pastarųjų asmenybes, neteikdama nei vienai iš jų prioritetinės reikšmės, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 61 str. nuostatomis, apeliantams už nesunkių nusikaltimų padarymą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Nors LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. sankcijos numato visą eilę alternatyvių bausmių (LR BK 178 str. 1 d. be terminuoto laisvės atėmimo numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, LR BK 187 str. 1 d. be terminuoto laisvės atėmimo numato viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą) už apeliantų padarytus nesunkius nusikaltimus, tačiau bausmės tikslai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant jiems realias laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir bendrindamas apeliantams už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
Apeliantas S. B. skundu prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 61 str. 4 d. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta baudžiamojo įstatymo nuostata gali būti taikoma tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju nenustatyta iš apelianto pusės aktyvių veiksmų, padėjusių išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, be to pastarojo atžvilgiu, padarant keturias iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nukentėjusiųjų T. B. , A. J. atžvilgiu nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe.
Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad apeliantams inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., sankcijos numato visas švelnesnes už terminuotą laisvės atėmimą, areštą baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, kurios gali būti skiriamos už šių nusikalstamų veikų padarymą, todėl taikyti šiuo atveju LR BK 62 str., reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nėra pagrindo.
Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų atžvilgiu netaikytos ir LR BK 75 str. nuostatos. Pažymėtina, jog LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. BK 75 straipsnyje įtvirtinta bausmės vykdymo atidėjimo galimybė yra tam tikro „šanso“ suteikimas nuteistajam. Toks šansas gali būti suteiktas, jeigu asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Gi nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, t.y. tiek nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant itin įžūliai ir apgalvotai, suderinus tarpusavio veiksmus, buvo sekami asmenys, panaudojant peilį, praduriamos automobilių padangos ir pagrobiamas nukentėjusiesiems priklausantis turtas), per tokį trumpą laiką padarytų nusikalstamų veikų kiekį, tai, kad viena iš apeliantų padarytų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, apeliantų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pastarųjų asmenybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo manyti, jog apeliantų atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliantas S. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų (LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.) teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl šių epizodų jo atžvilgiu nutraukti šalims susitaikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu, savo noru atlygino jam nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nukentėjusysis, kaip nurodoma jo pranešime, neturi jokių materialinių ir moralinių pretenzijų. Kita vertus pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo pareiškimas apie tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala jam yra atlyginta, jis neturi jokių materialinių ir moralinių pretenzijų, dar nereiškia, jog jis su apeliantu susitaikė ir jam atleido. Visais atvejais susitaikymas turi būti įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Susitaikymas gali būti išreiškiamas rašytine arba žodine forma. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju prie baudžiamosios bylos prijungtame nukentėjusiojo T. B. pranešime nėra nurodyta, jog jis su apeliantu susitaikė ir jam atleido. Gi bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis T. B. nedalyvavo. Be to, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo išvadai, jog S. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliantas S. R. taip pat skunde nurodo, jog nesutinka su iš jo bei S. B. solidariai nukentėjusiajam A. J. priteistu 800 Lt turtinės žalos atlyginimu. Pažymėtina tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog S. R. dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, minėta nusikalstama veika buvo padaryta bendrais S. B. ir S. R. veiksmais. Nukentėjusiojo A. J. nurodyta sugadintos padangos vertė, nors ir nepagrįsta jokiais dokumentais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reali. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį ir iš apeliantų solidariai priteisė nukentėjusiojo naudai 800 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konfiskavo S. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Baltarusijos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darant nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų T. B. , A. J. atžvilgiu buvo panaudotas S. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Golf. Jeigu nebūtų panaudotas minėtas automobilis nusikalstamoms veikoms daryti, apeliantai nebūtų turėję galimybės sekti Jaguar Wander Plius, Mercedes Benz automobilių, pagrobti nukentėjusiajam T. B. priklausančio turto bei pasikėsinti pagrobti nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantus išteisino pagal LR BK 302 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), 214 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 2009-12-07 epizodas, o S. B. išteisino ir pagal LR BK 302 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), 2009-10-02 epizodas, dėl dokumentų ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias minėtų nusikalstamų veikų požymių. Nežiūrint į tai, teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė kaip įrodytas šias nusikalstamas veikas, tuo pažeisdamas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 punkto bei to paties straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus (neišdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme ir dėl kurio apeliantai buvo išteisinti, esmės). Todėl aukštesnės instancijos teismas ištaiso apylinkės teismo padarytą klaidą ir iš S. B. kaltinimo pašalina aplinkybes, jog jis 2009-10-02 apie 11.00 val., prie „Maxima“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. R. automobilio salono pagrobė rankinėje buvusius asmens dokumentus, išduotus J. R. vardu, taip pat iš S. B. ir S. R. kaltinimo pašalina aplinkybes, jog jie 2009-12-07 apie 14.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, prie namo Nr. 51 (duomenys neskelbtini), iš stovinčio neužrakinto automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobė juodos spalvos stačiakampio formos krepšyje, ant kurio buvo užrašas baltos spalvos raidėm VIEWSONIC, buvusius T. B. vardu išduotus asmens dokumentus: AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę MASTER CARD Nr. (duomenys neskelbtini), (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 1200 Lt), AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON (išduota UAB (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 3051,07 Lt), AB „SWEDBANK“ kodų generatorių kortelę, 49 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimą, automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, automobilio MERSEDES BENZ MB 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, abiejų automobilių civilinio draudimo polisus, asmens tapatybės kortelę, darbuotojo pažymėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.
nusprendžia:
nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo S. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendį.
Iš S. B. kaltinimo pašalinti aplinkybes, jog jis 2009-10-02 apie 11.00 val., prie „Maxima“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. R. automobilio salono pagrobė rankinėje buvusius asmens dokumentus, išduotus J. R. vardu.
Iš S. B. ir S. R. kaltinimo pašalinti aplinkybes, jog jie 2009-12-07 apie 14.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, prie namo Nr. 51 (duomenys neskelbtini), iš stovinčio neužrakinto automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobė juodos spalvos stačiakampio formos krepšyje, ant kurio buvo užrašas baltos spalvos raidėm VIEWSONIC, buvusius T. B. vardu išduotus asmens dokumentus: AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę MASTER CARD Nr. (duomenys neskelbtini), (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 1200 Lt), AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON (išduota UAB (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) (tą dieną buvo kortelės sąskaitoje 3051,07 Lt), AB „SWEDBANK“ kodų generatorių kortelę, 49 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimą, automobilio Jaguar Wander Plius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, automobilio MERSEDES BENZ MB 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninį registracijos liudijimą, abiejų automobilių civilinio draudimo polisus, asmens tapatybės kortelę, darbuotojo pažymėjimą.
Pripažinti S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam T. B. nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.