Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. F., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. melagingai įskundė nekaltą asmenį padarius nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. birželio 8 d., laikotarpiu nuo 11.34 val. iki 11.40 val., (duomenys neskelbtini), išsikvietusi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnus, turinčius teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį padarius nusikalstamą veiką, o būtent, kad jos sugyventinis V. J. 2020 m. birželio 8 d., 9.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių girtumas) smurtavo, tai yra vieną kartą rankos delnu sudavė A. F. į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22195-20, t. y. V. J. baudžiamasis persekiojimas.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais savo veiksmais A. F. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. F., kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko sveika, psichikos sveikatos centre registruota nėra. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta. 2020 m. birželio 8 d. ji į savo namus (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad ją sumušė jos sugyventinis V. J. Jis tą rytą buvo išėjęs pas draugą, o iš po vakar kilo tarp jų žodinis konfliktas. Tada ji 2020 m. birželio 8 d. apie 8.00 val. atsikėlusi išėjo į seniūnija pakalbėti dėl išlaikymo prisiteisimo tvarkos iš sugyventinio, nes buvo pasiryžusi su juo skirtis. Jų konflikto priežastis buvo jos nesveikas pavydas, nes ją viena jos pažįstama tiesiog įtikino, kad ji praleido naktį su jos sugyventiniu. Jam 2020 m. birželio 7 d. vakare grįžus namo iš draugų, ji iškėlė pavydo sceną ir sakė, žiūrėk, paskambins tai merginai, kuri patvirtins jo neištikimybę jai. Bet tą vakarą V. tikrai jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tai buvo tik žodinis konfliktas. Ji sugalvojo kitą rytą išsikviesti pareigūnus, kai grįžo iš seniūnijos. Į jos namus atvykusiems pareigūnams ji melagingai pranešė, kad jai suduodamas delnu per veidą V. sukėlė fizinį skausmą. Jokių sužalojimo žymių ant jos veido nebuvo. Ji suprato, ką daro, pasirašė ir pareigūnai ją supažindino dėl melagingų parodymų davimo, kokia už tai yra numatyta atsakomybė. Bet tuo metu ji buvo tokia pikta ir apakinta pykčio, kad ji nieko kito nenorėjo – tik, kad V. būtų sulaikytas ir išvežtas. Dėl savo tokio poelgio, kad melagingai įskundė V. apie tai, ko jis jai nepadarė, ji gailisi, jo atsiprašė ir jis jai atleido. Tai nutiko pirmą kartą jos gyvenime ir daugiau tai nepasikartos. Nori pasakyti, kad ji sutinka sumokėti teismo jai paskirtą baudą, kurią jai padės sumokėti jos sugyventinis, kuris yra dirbantis, o ji pati šiuo metu yra nedirbanti, išėjo iš darbo. Taip pat prašo baudą išdėstyti dalimis, per kiek įmanomą ilgesnį laikotarpį (b. l. 49-52).

Kaltinamosios A. F. kaltė padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be pačios kaltinamosios prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

– Iš 2020 m. liepos 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad įtariamojo V. J. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes V. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 7-10);

– Iš 2020 m. birželio 8 d. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad įtariamoji A. F. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (b. l. 11-12);

– Iš 2020 m. birželio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. F. pranešė apie smurtą, kurį patyrė iš sugyventinio V. J. patirtą smurtą, tai yra apie nebūtą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-22195-20 (b. l. 15-20);

– 2020 m. liepos 21 d. V. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020 m. birželio 7 d. jis su savo sugyventine A. F. buvo pas jo tėvus, o vėliau grįžus namo sukonfliktavo žodžiais dėl to, kad A. jo tėvams pasakė, kad jis nupirko lizingu naują automobilį savo broliui. Namuose jie tik žodžiais konfliktavo, jokio smurto jis jos atžvilgiu nenaudojo. Kitą rytą, t. y. 2020 m. birželio 8 d., apie 8.00 val. ryto A. išėjo į seniūniją, o jis pas savo draugą į svečius, gėrė alų. Paskui parėjo namo apie 11.00 val. ir buvo sulaikytas pareigūnų dėl smurto prieš A. Jis smurto nenaudojo nei tą dieną, kai buvo pareigūnų sulaikytas, nei tą dieną, kai žodžiais konfliktavo. Dėl to, kad A. melagingai pranešė apie nusikaltimą, kurio jis nepadarė, jai jokių pretenzijų neturi ir ieškinio byloje neteiks. Ji labai gailisi to, ką padarė, jo atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 23-25).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, jog kaltinamosios A. F. kaltė visiškai įrodyta jos pačios parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad A. F. melagingai įskundė policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Bylos aplinkybės yra aiškios, visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir A. F. kaltei pagrįsti. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. F. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajai A. F. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis, per kiek įmanomą ilgesnį laikotarpį.

Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamosios asmenybę: A. F. neteista; administracine tvarka bausta, nedirbanti; duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. A. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. F. skirtina BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasiūlyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, skirtinos baudos dydį, baudai sumokėti nustatytinas 12 mėnesių terminas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. F. prisipažįsta esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Laikinai sulaikyta A. F. nebuvo.

Kardomosios priemonės A. F. nebuvo taikomos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 64¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 54 MGL (penkiasdešimt keturių minimalių gyvenimo lygių) dydžio – 2 700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. F. galutinę bausmę – 36 MGL (trisdešimt šešių minimalių gyvenimo lygių) dydžio – 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti A. F. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos skaičiuojamą 12 (dvylikos) mėnesių terminą, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Išaiškinti A. F., kad baudą, nurodant įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinei banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai. Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti A. F., jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.