Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. P. artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. gruodžio 31 d., apie 17.29 val., kieme adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sutuoktine A. P. metu, tyčia kairės rankos delnu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai A. P. į veido dešinę pusę, sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. P. yra jo buvusi sutuoktinė. Santuokoje pragyveno apie 3 metus. Kartu nebegyvena vienerius metus. Jis 2019 m. gruodžio 31 d. išgėrinėjo su draugais. Pamatęs A. P. einant su kitu vyriškiu, labai susinervino, apėmė pavydas. Nutraukus santuoką, jis dar mėgino su nukentėjusiąja taikytis. Jis su A. P. buvo sutaręs, kad per Kūčias vaikas bus pas ją, o per Naujuosius metus - pas jį. Jis A. skambino tą dieną, tačiau ji visą dieną neatsiliepė į jo skambučius, todėl buvo įsiutęs. Su nukentėjusiąja juos sieja tik bendras jų vaikas. Tą vakarą jis nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas A. tėvą. Pasibeldus, duris atidarė A. sesuo G., kurios jis paprašė pakviesti A. Atėjusi A. vienoje rankoje laikė telefoną, spėja, kad įrašinėjo pokalbį, o kitoje rankoje - raktus. Abu susiginčijo. Jis tuo metu nukentėjusiajai pliaukštelėjo delnu į veido dešinę pusę. Nusisukus ir nueinant, nukentėjusioji jam sudavė, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Nukentėjusioji kvietė pareigūnus. Kai jam paskambino pareigūnai, sakė, kad yra išvykęs. Po to pats pareigūnams paskambino ir pasakė, kad yra namuose. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Buvo neblaivus, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Civilinio ieškinio dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, nesupranta už ką turėtų mokėti. Su 60 eurų turtine žala, kurią nukentėjusioji patyrė vykdama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, sutinka. Nukentėjusiosios atsiprašė. Savo elgesį vertina blogai.

Nukentėjusioji A. P. paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė nuoširdžiai. Ji atsiprašymą priėmė, tačiau nežino ar kaltinamajam atleido, mano, kad neatleido.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d., apie 17 val. ji kartu su savo pirmu vyru J. J. ir vaikais atvyko pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), nes ketino su šeima pas tėvus švęsti Naujuosius metus. Apie 17.20 val. ji išgirdo durų skambutį, suprato, kad kažkas atėjo pas tėvus. Jos sesuo G. K. nuėjo atidaryti durų, o ji tuo metu su savo šeima buvo kambaryje. Už poros minučių jos sesuo G. atėjusi į kambarį pasakė, kad atėjo jos (A. P.) buvęs sutuoktinis K. P. Ji nuėjo prie durų, įsijungė telefone diktofoną ir atidarė duris. Prie durų stovėjo vienas K. P., kuris pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais jos pirmą vyrą J. J. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K., jos rankoje pamatęs mobiliojo ryšio telefoną ir supratęs, kad ji įrašinėja pokalbį, dar labiau supyko, liepė telefoną išjungti, tačiau ji telefono neišjungė. Konfliktas tarp jų tęsėsi ir konflikto metu K. kairės rankos delnu vieną kartą jai sudavė į veido dešinę pusę. Jai labai skaudėjo, juto stiprų fizinį skausmą. Ji pasakė, kad iškvies policiją, o K. P. apsisuko ir išėjo iš kiemo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo apie įvykio aplinkybes, pas medikus nesikreipė. Dėl to, kad K. P. jai sudavė smūgį, jai yra padaryta fizinė žala, nes ji juto fizinį skausmą, taip pat jo išsigando, patyrė baimę, išgąstį, stresą, jai yra padaryta ir moralinė žala. Nors K. P. po įvykio dėl savo netinkamo elgesio jos atsiprašė, bet ji jam neatleido, ji su juo taikytis nenori. Jos buvęs sutuoktinis K. P. po skyrybų prieš ją smurtavo pirmą kartą, tačiau anksčiau, kada jie dar gyveno santuokoje, K. keletą kartų yra smurtavęs prieš ją, bet ji apie tai niekam nepranešdavo, jokie ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo (1 t., b. l. 39-42, 43-45, 46-48).

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos sutuoktinio, I. K., dukra. Ji ir I. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. vakare, maždaug apie 17.10 val. pas juos į svečius atvyko jos podukra A. P. kartu su vaikais ir savo buvusiu pirmu sutuoktiniu J. J. Ji, jos vaikai bei A. su šeima buvo namo antrame aukšte. Apie 17.20 val. ji išgirdo skambutį, jos dvylikametė dukra G. K. nuėjo pažiūrėti kas atėjo. Maždaug po minutės G. grįžusi į kambarį pasakė A., kad ją kviečia prie durų, o kas kviečia ji lyg neįvardino, bent jau ji to negirdėjo. A. viena išėjo iš kambario, kaip suprato ėjo pažiūrėti kas atėjo. Ji su šeima buvo kambaryje. G. pasakė jai, kad pas A. atėjo jos buvęs sutuoktinis K. P. Maždaug po 10 minučių A. paskambinusi paprašė, kad G. K. išneštų į lauką A. striukę ir batus. Grįžusi G. papasakojo, kad A. laukia kieme policijos, sakė, kad A. apsiverkusi. Kai atvyko policijos pareigūnai, jai paskambino A. ir paklausė jos, ar ji gali su policijos pareigūnais įeiti į jos parduotuvės pagalbines patalpas. Ji nusileido į apačią, kur jos parduotuvės patalpose buvo du policijos pareigūnai ir A. A. buvo išsigandusi, ji drebėjo, buvo apsiverkusi. Ji paklausė savo podukros A. P. kas čia nutiko, o ji pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis K. P. būdamas neblaivus ją įžeidinėjo ir trenkė jai vieną kartą delnu į veidą jų kieme. Policijos pareigūnai surašinėjo duomenis, klausė įrašo, kurį buvo pateikusi A., nes ji sakė telefonu įrašė jos ir K. P. konfliktą kieme. Asmeniškai ji paties įvykio nematė, tik kai pamatė A. prie policijos pareigūnų, ji pastebėjo, kad šios veido dešinė pusė yra paraudusi, buvo išsigandusi, apsiverkusi, drebėjo, matėsi, kad ji buvo labai sukrėsta. A. su K. P. turi bendrą vaiką, bet jie yra išsiskyrę, kartu negyvena (1 t., b. l. 69-71).

Liudytojas I. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jo dukra. Ji maždaug prieš metus laiko išsiskyrė su savo buvusiu sutuoktiniu K. P., su kuriuo ji turi bendrą dukrą G. P. A. iš pirmos santuokos su vyru J. J. turi du vaikus. A. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su savo sutuoktine L. K. ir vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 31 d. vakare apie 17 val. pas jį atvažiavo dukra A. su vaikais ir savo buvusiu pirmu sutuoktiniu J. J. Jis tuo metu buvo kieme ir ruošėsi išvažiuoti su savo dukra V. K. į Karmėlavos oro uostą. A., išlipusi iš automobilio, su kažkuo kalbėjo telefonu, konfliktavo. Jis paklausė J. su kuo A. kalba, o jis pasakė, kad su K. P. Jis išvažiavo, o į namus grįžo iš Karmėlavos apie 19.15 val. Iš savo dukros G. K. sužinojo, kad į jų namus apie 17.20 val. buvo atėjęs neblaivus K. P. Jam jo žmona L. K. papasakojo, kad K. P. smurtavo prieš A., dėl to A. iškvietė policijos pareigūnus ir yra išvykusi į komisariatą. Maždaug apie 22 val. į namus grįžo dukra A., matėsi, kad ji išsigandusi, apsiverkusi, buvo be nuotaikos, liūdna. Jis jos nieko neklausinėjo. Po kelių dienų jam dukra A. papasakojo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. vakare pas juos į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus K. P., sukonfliktavo su A. ir jai sudavė vieną smūgį delnu į veido dešinę pusę. Daugiau jam dukra A. nieko nepasakojo. Kiek jam žinoma, K. P. ne pirmą kartą smurtauja prieš jo dukterį, tai turėtų būti užfiksuota, nes kiek žino ir anksčiau dukra kviesdavo policiją dėl K. veiksmų jos atžvilgiu (1 t., b. l. 73-75).

2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad apie 17.29 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs sutuoktinis K. P. (nustatyta 2,93 prom. neblaivumas) konflikto metu sudavė vieną kartą į veido sritį, dėl ko A. P. juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 3-7).

2019 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-16).

2020 m. vasario 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnės ir A. P., kuri nurodė, kad prieš ja smurtavo buvęs sutuoktinis, kuris jai sudavė smūgį į dešinę veido pusę (1 t., b. l. 17-18).

2020 m. vasario 25 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2019 m. gruodžio 31 d. telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp centro operatorės ir A. P., kuri nurodė, kad buvęs vyras prieš ją smurtavo, suduodamas jai smūgį į veido sritį. Padaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 29-31).

2020 m. vasario 20 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 31 d. garso įrašas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios A. P., kuriame užfiksuotas pokalbis tarp vyro, galimai K. P., ir moters, galimai A. P. (1 t., b. l. 55-57, 52-54).

Veikos kvalifikavimas

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei K. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymų visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, t. y., kad jis įvykio dieną su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus, pamatęs buvusią žmoną, einančią su kitu vyru, supyko, ir nuėjęs į nukentėjusiosios tėvo namus, tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine A. P. metu, sudavė nukentėjusiajai A. P. delnu į veido sritį. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, nukentėjusioji iš karto po įvykio reagavo į kaltinamojo veiksmus, kvietė policijos pareigūnus. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, atvykus policijos pareigūnams, A. P. nurodė, kad apie 17.29 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs sutuoktinis K. P. konflikto metu jai sudavė vieną kartą į veido sritį, dėl ko A. P. juto fizinį skausmą, garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas pokalbis tarp centro operatorės ir A. P., pastaroji nurodė, kad buvęs vyras prieš ją smurtavo, suduodamas jai smūgį į veido sritį, liudytoja L. K. matė atvykusius pas nukentėjusiąją policijos pareigūnus, pačią nukentėjusiąją, kuri apsiverkusi ir išsigandusi jai pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis K. P., būdamas neblaivus, ją įžeidinėjo ir trenkė vieną kartą delnu į veidą, analogiškus parodymus davė ir liudytojas I. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog sukels nukentėjusiajai skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas K. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad padaręs nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psihikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis K. P. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supratęs, kad nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi labai netinkamai, ir žadėjo ateityje nebesmurtauti, nukentėjusiosios atsiprašė, pasekmių nukentėjusios sveikatai nelikę.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų, aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams bei padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nukentėjusioji A. P. pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš kaltinamojo K. P. 60 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b., 1. 60-61). Turtinę 60 eurų žalą sudaro jos pirkti vaistai, taip pat vykimas į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajai atlyginti 60 eurų turtinę žalą.

Civilinės ieškovės pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo ieškinio dėl turtinės 60 eurų žalos pripažinimu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu, tenkintinas visiškai, ir priteistinas iš kaltinamojo K. P..

Dėl patirtos neturtinės žalos A. P. paaiškino, kad kaltinamasis ją pažemino, sumenkino, sukėlė neigiamas emocijas, ji jautė fizinį skausmą, patyrė baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, nepatogumus, sutriko miegas. Buvo suterštas jos geras vardas, reputacija. Neigiamas emocijas išgyveno ir jos mažametis vaikas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje prašė tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš K. P. 1000 eurų neturtinės žalos. Teigia, kad įvykio metu buvo pažeistas jos orumas, buvo sugadintas šventinis naujametinis vakaras, sugadinta jos nuotaika, buvo apsiverkusi, žandas buvo raudonas, turėjo pusantros valandos laukti atvykstant policijos pareigūnų, o po to vykti į policijos komisariatą. Vaikai laukti jos liko pas senelius. Po įvykio negalėjo susikaupti darbui ir mokslui. Darbo valandas turėjo skirti vykimui į apklausą, o tai užėmė jos laiką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pažeminimą, nepatogumus. Nukentėjusioji buvo priversta vykti į policiją, buvo eikvojamas jos asmeninis laikas, patyrė fizinį skausmą, buvo sugadintas šventinis Naujųjų Metų vakaras. Šie nukentėjusiosios išgyvenimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių asmenų patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. P. šiuo metu dirba, išlaiko vieną vaiką, civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje atlyginti nesutinka. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiosios patiriamas dėl smurto pasekmes, jų įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Nukentėjusioji visą laiką buvo darbinga, duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra. Teismas įvertinęs įrodymus mano, jog 1000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir prieštarauja baudžiamajame procese taikomiems principas, nes ir pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Teismas atsižvelgdamas į šio nusikaltimo pasekmes, kurios nesukėlė rimtų dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimų nukentėjusiajai, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, A. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 150 eurų. Teismas mano, jog 150 eurų dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįsta ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 107, 110). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas, neišvykti K. P. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1, kurioje yra CD laikmena, 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiosios A. P., Pakuotė Nr. 2, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, pakuotė Nr. 3, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašu iš PRĮR, pakuotė Nr. 4, kurioje CD laikmena su liudytojos L. K. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301- 310 straipsniais,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 2 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš K. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. P. 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotę Nr. 1, kurioje yra CD laikmena, 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiosios A. P., Pakuotę Nr. 2, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, pakuotę Nr. 3, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašu iš PRĮR, pakuotę Nr. 4, kurioje CD laikmena su liudytojos L. K. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.