Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Matuizienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nuo 2016 m. vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, iki 2016-08-24 16.07 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-06-29 įsakymu Nr. V-869) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą, tai yra: 0,00674 g masės mini popieriaus lapelius, ant kurių yra psichotropinės medžiagos LSD (lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas), kurio grynasis kiekis nenustatytas, 0,1144 g psichotropinės medžiagos MDMA (3,4 – metilendioksimetamfetaminas), kurioje yra 0,0931 g (81,4 proc.) gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu); 0,0510 g psichotropinės medžiagos 2-CB (4-bromo-2-,5-dimetoksifeniletilamino) miltelių, kurių grynasis kiekis nenustatytas, kol minėtas psichotropines medžiagas kratos metu jis savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Taip M. P. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai. 2016-09-08 apklausos, kurios metu buvo apklaustas kaip liudytojas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, M. P. parodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug nuo 2014 m. pavasario jis pastoviai gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą, kuris yra dviejų kambarių, jis nuomoja kartu su pažįstamu A. T.. Su pastaruoju jis palaiko draugiškus santykius, dažnai lanko tuos pačius festivalius, koncertus. Prieš kelerius metus, retkarčiais, kaip alternatyvą alkoholiui, renginiuose jis pradėjo vartoti - rūkyti kanapes, kitaip vadinamą „žolę”. 2016 m. vasarą, pabandymui vietoj „žolės” jis išbandė kitas psichotropines medžiagas - t. y. LSD, MDMA, 2CB. Jas nusipirkdavo iš nepažįstamų asmenų renginiuose. Būtent šių medžiagų likučius jis atidavė atliktos kratos metu. Tai, kad nurodytos medžiagos tais minėtais pavadinimais, jis žinojo, jam apie tai minėjo pardavėjai. Jis žino, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas, vartojimas yra draudžiami. Kartu su juo renginiuose buvo A. T. ir jis taip pat pirko tas medžiagas. Jie pirkdavo atskirai, už savo lėšas, asmeniniam naudojimui. Tikslo platinti neturėjo. Jis asmeniškai niekada jokių narkotikų ir psichotropinių medžiagų internete neužsakinėjo ir nesiuntė. Po atliktos kratos minėtame bute girdėjo, kad A. T. pasakė, kad tai jis užsakė internete teismo nutartyje daryti kratą nurodytą psichotropinę medžiagą. Šiam momentui jokių draudžiamų medžiagų nevartoja ir ateityje to nedarys (b. l. 127-129). 2016-10-21 apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis M. P. prisipažino visiškai, davė parodymus analogiškus parodymams, duotiems 2016-09-08 apklausos metu. Taip pat jis parodė, kad 2016 m. vasarą įsigijo psichotropines medžiagas. Apklausos metu jam parodytos Lietuvos pašto pateiktos siuntų korteles, jis paaiškino, kad siuntėsi įvairias prekes, tačiau tarp jų nebuvo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, labai gailisi dėl įvykdyto, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, nes prisipažįsta visiškai, pasižada sumokėti teismo paskirtą baudą (b. l. 136-137).

Liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai nuosavybės pagrindais priklauso dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena jos giminaičiai, t. y. M. P. ir A. T.. Su jais ji santykių nepalaiko, jie tiesiog ten gyvena ir moka komunalinius mokesčius. Kuo jie užsiima, ji nežino. Nurodytame bute ji negyvena nuo 2006 m. ir jokių siuntų nurodytu adresu nesiuntė. Asmeniškai jokių reikalų su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ji neturi (b. l. 44-45).

Įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00103-16 (2016-08-24 įtarimai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį įteikti A. T.) apklausto A. T. duotais parodymais, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Jis apie 3 m. laiko retkarčiais parūko kanapes, kitaip sakant „žolę“. Žino, kad tai yra narkotikas. Apie 1 m. laiko iki apklausos retkarčiais pradėjo vartoti psichotropines medžiagas, t. y. „LSD“, „MDMA“, 2CB. Apie tai, kad tai yra psichotropinės medžiagos, sužinojo naršydamas internete, skaitydamas straipsnius žiniasklaidoje. Pradėjo vartoti kaip alternatyvą alkoholiui, pakeičiant pasilinksminimo būdą. Apie 2,5 m. laiko gyvena dviejų kambarių bute, esančiame Žirmūnų g. 97-8, Vilniuje. Jis gyvena viename kambaryje, o kitame gyvena jo draugas M. P.. Šį butą kartu nuomoja. Apie šias užsakytas psichotropines medžiagas M. P. nieko nežinojo (b. l. 113-115).

2016-08-24 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad kratos M. P. gyvenamojoje vietoje - nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu M. P. savanoriškai pateikė: 2 plastiko maišelius su popieriniais lapeliais, kaip nurodė M. P., t. y. LSD lapeliai; pas M. P. kambaryje ant rašomojo stalo rasta 4 susukti popieriaus lapeliai su viduje esančia narkotine ar psichotropine medžiaga, kaip nurodė M. P., panašiu pavadinimu į „DCB“. Rastos M. P. gyvenamame kambaryje medžiagos supakuotos į voką Nr. 1 ir voką Nr. 2. (b. l. 59-69).

2016-09-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 1-1747 (16), kurioje nurodyta, kad Voke Nr. 1 tyrimui pateikti mini popieriaus lapeliai, ant kurių yra LSD (lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) kurių masė 0,00674 g; Voke Nr. 2 dviejuose rudo popieriaus ryšulėliuose su juose esančia pilkos spalvos kristaline medžiaga - MDMA (3,4 – metilendioksimetamfetaminas), kurios masė – 0,1144 g, yra 0,0931 g (81,4 proc.) gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu); Voke Nr. 1 ir voke Nr. 2 balto popieriaus lankstinukuose yra baltos spalvos milteliai – 2-CB (4-bromo-2-,5-dimetoksifeniletilamino) milteliai, kurių masė 0,0510 g (atitinkamai 0,0126 g ir 0,0384 g) (b. l. 76-78).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos (gamtinės ar sintetinės), įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais) LSD, MDMA, 2-CB yra psichotropinės medžiagos pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą.

Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos).

Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. P., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų: 0,00674 g masės mini popieriaus lapelius, ant kurių yra psichotropinės medžiagos LSD (lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas), kurio grynasis kiekis nenustatytas, 0,1144 g psichotropinės medžiagos MDMA (3,4 – metilendioksimetamfetaminas), kurioje yra 0,0931 g (81,4 proc.) gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu), 0,0510 g psichotropinės medžiagos 2-CB (4-bromo-2-,5-dimetoksifeniletilamino) miltelių, kurių grynasis kiekis nenustatytas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, psichotropinės medžiagos – MDMA - kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 0,2 g., psichotropinės medžiagos – LSD - kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 0,0005 g., o psichotropinės medžiagos – 2-CB - kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 0,02 g. Taigi, pagal pas M. P. rastų psichotropinių medžiagų kiekį (psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios grynas kiekis nustatytas, kiekis neviršija nedidelio kiekio pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas), jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. M. P. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, pasižada baudą sumokėti iš karto (b. l. 148-150).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. P. - praeityje neteistas (b. l. 146), administracine tvarka baustas tik vieną kartą – 2012-04-11, skirtą baudą yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 145), dirba (b. l. 144), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 140), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 141), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 142). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 MGL (1129,80 €) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga bausmė, todėl mažinti ar didinti ją pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, M. P. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios psichotropinių medžiagų pakuotės yra saugomos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-4-103-16, todėl klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 € (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų) dydžio baudą.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (20 MGL, t. y. 753,20 €) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.