Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-18 · Administracinė byla Nr. eI3-173-331/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-04-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
eI3-173-331/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03611-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui
Suinteresuotas asmuo
VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-173-331/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03611-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11; 14.4.3; 14.10; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuoti asmenys VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panakinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 105 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą Nr. K-42 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjai priskaičiuoto 65 051 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013-2015 metais.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau ir - PTO) gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą 2013 - 2015 metais nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir - Vilniaus RAAD) direktoriaus sprendimo Nr. VR-17.5-82 (toliau ir – Vilniaus RAAD sprendimas) priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Pareiškėja iki patikrinimo pradžios, t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013 - 2015 metus (toliau - Deklaracijos). Todėl, vadovaujantis LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 1 dalimi ir LR Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1 -370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, mokesčio per 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 65 051 Eur. Pareiškėja nesutiko su Patikrinimo aktu ir pateikė dėl jo pastabas. Atsakovas Sprendimu nurodė pareiškėjai ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos susimokėti 65 051 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjos manymu, Sprendimas ir jo pagrindu pateiktas nurodymas susimokėti mokestį yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

2.2. Dėl Vilniaus RAAD sprendimo neteisėtumo, kuriuo pagrįstas Patikrinimo aktas ir Sprendimas, pareiškėja, taip pat ir PTO yra pateikę skundus Vilniaus apygardos administraciniame teisme a.b. Nr. el-1527-244/2018, a.b. Nr. el-1570-789/2018, kuriose reikalaujama panaikinti Vilniaus RAAD sprendimą. Taigi kol vyksta ginčas teisme negalima sutikti su tuo, kad pareiškėjai PTO išduoti patvirtinimai yra netekę galios ir pareiškėja privalėjo patikslinti Deklaracijas už 2013 - 2015 metus. Esminį poveikį pareiškėjos ūkinei veiklai darančios priemonės pritaikytos nesant įstatyminio pagrindo. Sprendime ir Patikrinimo akte neatsižvelgta, kad Vilniaus RAAD priimdamas sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi iki 2016 m. vasario 4 d. teisės aktai nenumatė galimybės panaikinti PTO išduotų patvirtinimų. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas remiantis galimai neteisėtu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų pakeitimu ir taikymu. Vilniaus RAAD sprendimas ir Sprendimas priimti remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto nuostatomis, kurios neturi įstatyminio pagrindo. Pareiškėja tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jai nepagrįstai atgaline data (už 2013 - 2015 metus) panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata; Atsakovas Sprendimu patvirtindamas mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atliko neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningai įmonei už su ja jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių asmenų nusikalstamą veiką; Patikrinimo akte apskaičiuotą ir Sprendimu patvirtintą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis turi sumokėti galimai nusikalstamas veikas atlikę ar aplaidžiai veikę asmenys ir ši pareiga negali būti perkelta sąžiningai veikusiems subjektams; Pareiškėja nebuvo informuota apie jos teises ir pareigas tiesiogiai įtakojančius tyrimus, o Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai ir atliktas patikrinimas bei surašyti Patikrinimo aktas ir Sprendimas, yra nemotyvuotas; Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad atitinkama sistema, kurios priežiūros pareiga tenka būtent valstybei, veiks tinkamai, bei leis pasinaudoti suteiktomis mokestinėmis lengvatomis; Atsakomybė už pakuočių atliekas turėtų būti laikoma pasibaigusia jų sutvarkymo organizavimą perdavus gamintojų ir importuotojų organizacijai, kadangi valstybė prisiėmė pareigą kontroliuoti į atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklą; Vilniaus RAAD sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad valstybė negali įgyti naudos dėl to, kad ji pati netinkamai (ar nevisiškai) įgyvendina Europos Sąjungos teisę.

2.3. Dėl Vilniaus RAAD sprendimo neteisėtumo, kuriuo pagrįstas Patikrinimo aktas ir Sprendimas, pareiškėja, taip pat ir PTO yra pateikę skundus Vilniaus apygardos administraciniame teisme a.b. Nr. el-1527-244/2018, a.b. Nr. el-1570-789/2018, kuriose reikalaujama panaikinti Vilniaus RAAD sprendimą. Taigi kol vyksta ginčas teisme negalima sutikti su tuo, kad pareiškėjai PTO išduoti patvirtinimai yra netekę galios ir pareiškėja privalėjo patikslinti Deklaracijas už 2013 - 2015 metus. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. el-1570- 789/2018 pagal pareiškėjos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau - PTO) 2018 m. sausio 19 d. skundą, kuriame ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Šioje byloje pareiškėja dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir palaiko PTO reikalavimus. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su individualiu skundu dėl Vilniaus RAAD sprendimo panaikinimo (administracinės bylos Nr. el-1527-244/2018). Taip pat, dėl galimai nusikalstamų veikų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir kitos administracinės bylos. Taigi PTO yra apskundusi „Metrail“ pažymų panaikinimo faktą ir kol nėra teismo sprendimo, negalima vienareikšmiškai sutikti, kad pareiškėja apskųsto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį. Priešingai, tiek pareiškėja PTO, tiek trečiaisiais asmenimis į bylą Nr. el-1570-789/2018 įtraukti kiti gamintojai ir importuotojai vienareikšmiškai teigia, kad priėmus Vilniaus RAAD sprendimą buvo nepagrįstai panaikinti PTO išduoti patvirtinimai. Taigi pareiškėjai nepagrįstai buvo panaikinta lengvata ir Vilniaus RAAD sprendimas priimtas nesant pareiškėjos kaltės. Nepaisant to, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo, kurio pagrindu panaikinti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą gauti patvirtinimai, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, atsakovas vis tiek ėmėsi veiksmų, t. y. pradėjo pareiškėjos patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą, bei jo pagrindu priimtą skundžiamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėje byloje Nr. el-1570-789/2018 tarp bylos šalių vyksta intensyvios derybos ginčą išspręsti taikiai. Taikaus ginčo sprendimo atveju tikėtina, kad pareiškėjai apskritai neliktų pareigos tikslinti deklaracijas ir mokėti taršos mokestį. Lygiai tas pats būtų jeigu teismas panaikintų Vilniaus RAAD sprendimą kaip neteisėtą. Tuo tarpu patikslinus deklaracijas ir sumokėjus mokestį iškyla grėsmė, kad pasibaigus mokestinei senačiai jis gali būti prarastas. Taigi Sprendime ir Patikrinimo akte visiškai nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja privalėjo patikslinti Deklaracijas už 2013-2015 metus, kadangi PTO išduoti patvirtinimai laikomi netekę galios priėmus Vilniaus RAAD sprendimą. Pareiškėja turi teisę nuspręsti ar koreguoti deklaracijas ir mokėti mokestį ar ginti savo teises teisme, ką šiuo atveju ir daro - gina savo teises teikdama šį skundą, taip pat prisidėdama prie Vilniaus RAAD sprendimo ginčijimo administracinėje byloje Nr. el-1570-789/2018, todėl vien pats faktas, kad „Metrail“ išduotos pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančios pažymos buvo panaikintos, savaime nereiškia, kad pareiškėja turi pareigą deklaruoti mokesčius.

2.4. Esminį poveikį pareiškėjos ūkinei veiklai darančios priemonės pritaikytos nesant įstatyminio pagrindo. Vilniaus RAAD sprendimas panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, atsižvelgiant į toliau nurodomus argumentus, neabejotinai, yra poveikio priemonė, daranti esminį poveikį ūkio subjektams (ekonominė sankcija), kuri gali būti taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Iš Vilniaus RAAD sprendimo turinio suprantama, jog Patvirtinimų pripažinimas negaliojančiais sąlygoja mokestinės prievolės atsiradimą ir sudaro pagrindą teigti, jog gamintojas - importuotojas pažeidė savo įstatyminę pareigą sutvarkyti pakuočių atliekas, kad būtų įvykdyta Vyriausybės nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Sprendimas, kurio pagrindu pareiškėja turės sumokėti 65 051 Eur mokesčius sukuria reikšmingas neigiamas pasekmes pareiškėjai. Didžiuliai finansiniai nuostoliai, kuriuos pareiškėja turės padengti apsunkins pareiškėjos veiklą. Pareiškėja nebegalės toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalės pakeisti vykdytos veiklos, turės atleisti daug darbuotojų, negalės atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.) ir tikėtina, kad pareiškėjai grės bankrotas arba atsiras kitokios sunkios pasekmės. Tiek Vilniaus RAAD sprendimo, tiek skundžiamo Sprendimo priėmimas sietinas su PTO (atitinkamai ir su „UAB Metrail“), o ne pareiškėjos teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų netinkamu vykdymu, todėl toks pareiškėjos teisių ir laisvių (apskaičiuoto mokesčio sumokėjimas) suvaržymas yra neproporcingas ir prieštarauja pagrindiniams teisės principams. Atsakovas, priimdamas šiuos Sprendimus ir panaikindamas dokumentus, kurie pagrindžia pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, pritaikė poveikio priemonę darančią esminį poveikį ūkinei veiklai, tačiau nenurodė tokios priemonės (mokestinės lengvatos panaikinimo) įstatyminio pagrindo.

2.5. Sprendime ir Patikrinimo akte neatsižvelgta, kad Vilniaus RAAD priimdamas sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi iki 2016 m. vasario 4 d. teisės aktai nenumatė galimybės panaikinti PTO išduotų patvirtinimų. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas remiantis galimai neteisėtu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų pakeitimu ir taikymu. Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduoti patvirtinimai už 2013 - 2015 m., t. y. už tą laikotarpį, kurio metu Vilniaus RAAD nebuvo suteikta teisė atlikti tokius veiksmus - pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduotus patvirtinimus pripažinti negaliojančiais. Taigi Vilniaus RAAD sprendime nurodoma Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas dėl įrodančių dokumentų) 55 punkto redakcija, pagal kurią neva tai Atsakovas galėjo panaikinti Patvirtinimus, atsirado praėjus keliems metams po Patvirtinimų išdavimo, t. y. 2017 m. vasario 15 d., kai įsigaliojo aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736 ir minėtame tvarkos apraše buvo įtvirtinta nuostata dėl pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo. Iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų ir gamintojai bei importuotojai (įskaitant ir pareiškėją) gautais Patvirtinimais pasinaudojo, pateikdami mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas, nei vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Ir tik priėmus Tvarkos aprašo dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius 2017 m. vasario 15 d., bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013-2015 metų laikotarpį. Tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate priimti Vilniaus RAAD sprendimas ir Sprendimas negali būti laikomi teisėtu ir pagrįstu. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas viršijus kompetenciją. Atitinkamai Patikrinimo akte ir Sprendime nebuvo teisinio pagrindo remtis nurodytu neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu, todėl Sprendimu patvirtinta Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėja nepatikslino Deklaracijų ir turi sumokėti 65 051 Eur mokestį už aplinkos teršimą negali būti laikoma pagrjsta ir motyvuota. Pažymėjo, kad administracinė byla Nr. el-1570-789/2018 sustabdyta. Vilniaus RAAD sprendimas ir Sprendimas priimti remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto nuostatomis, kurios neturi įstatyminio pagrindo. Vilniaus RAAD sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėtas patikrinimas bei surašytas Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, buvo priimti nesivadovaujant gero administravimo principais, taip pat asmens teisės į gynybą principu, kadangi atsakovas privalėjo, net ir nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, ad hoc užtikrinti pareiškėjos teises Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo proceso metu - informuoti apie vykstantį patikrinimą ir Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo procesą, suteikti galimybę būti išklausytiems ir kt., tačiau to nepadarė. Priimant Vilniaus RAAD sprendimą buvo atlikti formalūs veiksmais bei pažeistos pareiškėjos esminės konstitucinės teisės, todėl akivaizdu, kad toks Vilniaus RAAD sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kas reiškia, kad juo vadovaujantis priimtas Sprendimas taip pat yra neteisėtas.

2.6. Pareiškėja tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jai nepagrįstai atgaline data (už 2013 - 2015 metus) panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 21 d. su PTO sudarė sutartį Nr. PTO/13/008 dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo (toliau - Sutartis). Pareiškėja atliko visus veiksmus, kurių iš jų reikalavo Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tinkamai įgyvendino visas su atliekų tvarkymu susijusius įsipareigojimus. Taigi Pareiškėja sąžiningai įgijo teisę į mokesčio lengvatą, o PTO turėdama tam teisę išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėja savo pareigą įvykdė - už pakuočių atliekų tvarkymą sumokėjo PTO. Iš Vilniaus RAAD sprendimo matyti, kad Patvirtinimai, kuriuos išdavė PTO, yra panaikinti išimtinai dėl to, kad PTO šiuos dokumentus išdavė remiantis atliekų tvarkytojo (UAB „Metrail“) išrašytais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, o šie UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai Vilniaus RAAD sprendimais yra pripažinti negaliojančiais. Vilniaus RAAD, atlikęs PTO patikrinimą nenustatė PTO ar jos Pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. Jokių kitų aktų, kuriuose būtų nustatyti pareiškėjos ar PTO pažeidimai gamintojo-importuotojo pareigų vykdyme, už kuriuos joms galėtų būti taikoma atsakomybė (sankcijos), tokia, kokia kyla pagal priimtą Sprendimą ir patikrinimo metu padarytas išvadas. Pareiškėja nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu ir savo, kaip gamintojo-importuotojo pareigas. Atsakovas Sprendimu patvirtindamas mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atliko neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningai įmonei už su ja jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių asmenų nusikalstamą veiką. Sprendime dėl Patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo įvertinta, kad pareiškėja pareigą saugoti aplinką įvykdė. Akivaizdu, kad Patikrinimo aktas priimtas neatsižvelgiant, kad atsakomybė tretiesiems asmenims negali būti taikoma visiškai nevertinant ir neatsižvelgiant dėl kokių priežasčių buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kad jie ginčijami teisme, todėl ir anksčiau suteikta mokestinė lengvata buvo visiškai nepagrįstai panaikinta. Vertinant priimto Sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo pasekmes pareiškėjai akivaizdu, kad įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą vykstant ginčui teisme dėl Vilniaus RAAD Sprendimo teisėtumo pažeidžia ne tik pareiškėjos verslo interesus ir kelia grėsmę dėl jos veiklos tęstinumo, bet ir pažeidžia teisinės valstybės pagrindinius principus, kadangi atsakomybė perkeliama jokių teisės aktų pažeidimų nepadariusiam asmeniui. Tuo tarpu kontroliuojanti institucija lieka visiškai neatsakinga už savo pareigos nustatyti tikruosius teršėjus nevykdymą ir už nuostolių atsiradimą.

2.7. Patikrinimo akte apskaičiuotą ir Sprendimu patvirtintą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis turi sumokėti galimai nusikalstamas veikas atlikę ar aplaidžiai veikę asmenys ir ši pareiga negali būti perkelta sąžiningai veikusiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti PTO išduoti patvirtinimai už 2013 - 2015 m. Taigi iš pateiktų faktinių aplinkybių spręstina, kad kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino efektyvios UAB „Metrail“ kontrolės ir jos vykdomos veiklos atitikties įstatymų normų reikalavimas. Būtent dėl šių subjektų aplaidžių veiksmų ir netinkamo funkcijų vykdymo, PTO išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (kurie išrašyti remiantis UAB „Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais) buvo panaikinti. Paminėtina ir tai, kad dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamos veiklos į teismus buvo kreiptasi dar 2015 m., tačiau nei valstybė, nei atitinkamos institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsauga. Pareiškėja nebuvo informuota apie jos teises ir pareigas tiesiogiai įtakojančius tyrimus, o Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai ir atliktas patikrinimas bei surašyti Patikrinimo aktas ir Sprendimas, yra nemotyvuotas. Vilniaus RAAD kontrolės ir analizės skyriui vykdant neplaninį teminį patikrinimą dėl PTO išrašytų patvirtinimų gamintojams ir (ar) importuotojams, kurio pagrindu buvo priimtas Vilniaus RAAD sprendimas, ginčijamas administracinėje byloje Nr. ei-1570-789/2018, pareiškėja apie atliekamus valstybės įgaliotos institucijos veiksmus informuota nebuvo. Dėl šios priežasties pareiškėja neturėjo galimybės gauti informaciją, susipažinti su 2017 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-19.2-54, teikti paaiškinimus bei kitokiais būdais pasisakyti ir būti išklausytam prieš Vilniaus RAAD direktoriui priimant Vilniaus RAAD sprendimą, kuris pareiškėjai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, t. y. šiuo skundu skundžiamo Sprendimo priėmimą. Būtent dėl Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo buvo panaikinti PTO Pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko Vilniaus RAAD, kurio teisių perėmėjas yra atsakovas, panaikino Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą mokesčio lengvatą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 65 051 Eur priskaitytą mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų ir pažeidžia gero administravimo principą, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos. Dar daugiau, atsakovui nepateikus nurodytų duomenų, negalima konstatuoti, kad panaikinti būtent tie patvirtinimai, kurie PTO buvo išduoti pareiškėjai, kadangi nėra pagrindo preziumuoti, kad būtent pareiškėjos atliekos buvo tvarkomos pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad atitinkama sistema, kurios priežiūros pareiga tenka būtent valstybei, veiks tinkamai, bei leis pasinaudoti suteiktomis mokestinėmis lengvatomis. Akivaizdu, kad valstybės nustatytas reguliavimas suponavo pareiškėjos lūkesčius dėl pateiktų UAB „Metrail“ pažymų (taigi - ir PTO patvirtinimų) atitikimo teisės aktų reikalavimams.

2.8. Pareiškėjos atsakomybė už pakuočių atliekas turėtų būti laikoma pasibaigusia jų sutvarkymo organizavimą perdavus gamintojų ir importuotojų organizacijai, kadangi valstybė prisiėmė pareigą kontroliuoti į atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklą. Pareiškėja pažymi, kad UAB „Metrail“ pažymos už 2013 - 2015 metus buvo naikinamos tik 2017 metais, kas reiškia, kad 1) Vilniaus RAAD tikrindamas UAB „Metrail“ veiklą savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nenustatė jokių pažeidimų anksčiau (nors privalėjo tą padaryti), arba 2) apskritai nevykdė jokios UAB „Metrail“ kontrolės, nors būtent (ir išimtinai) Vilniaus RAAD buvo patikėtas atitinkamų asmenų kontrolės funkcijų atlikimas. Taigi, jeigu Vilniaus RAAD būtų tinkamai atlikinėjęs savo pareigas, Pareiškėja jau 2014 metais būtų žinojusi apie PTO ar UAB „Metrail“ darbo trūkumus, ir vienareikšmiškai pasirinkusi kitą atliekų tvarkymo organizatorių. Vilniaus RAAD sprendimas ir atitinkamai jo pagrindu priimtas Sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad valstybė negali įgyti naudos dėl to, kad ji pati netinkamai (ar nevisiškai) įgyvendina Europos Sąjungos teisę. Vykęs patikrinimas, Patikrinimo akto ir Sprendimo surašymas turi būti pripažintas piktnaudžiavimu teise, trukdymu verslui ir prieštaraujantis pamatiniams teisinės valstybės principams.

2.9. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei prašo panaikinti atsakovo Sprendimą, jeigu pareiškėjos prašymas nebūtų tenkinamas, pareiškėja prašo atleisti ją nuo mokėtino mokesčio už 2013-2015 metus arba sumažinti atsakovo pareiškėjos atžvilgiu paskaičiuotą mokestį bent 10 kartų. Pareiškėjos nuomone, vien dokumentų (patvirtinimų) neteisingas surašymas neturėtų lemti pareiškėjai prievolės mokėti padidintą mokestį, jei nėra faktinių įrodymų apie nesutvarkytus atliekų kiekius, t. y. atsakovas nepateikė pareiškėjai informacijos kur yra tos nesutvarkytos atliekos, koks jų kiekis, kas jas saugo ir pan. Pareiškėją yra įpareigota sumokėti taip vadinamą „mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis". Taigi pats mokesčio pavadinimas suponuoja, kad mokestis turi būti mokamas už teršimą, o ne už dokumentų (patvirtinimų) neteisingą surašymą. Be to, turi būti įvertinta, kad VĮ Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO), su kuria pareiškėja buvo sudariusi sutartį, yra ne atliekų tvarkytoja, o tik viešoji įmonė, kuri organizavo pakuočių atliekų tvarkymą, pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti sutartiniais pagrindais pasitelkdama konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, todėl už žalą turi atsakyti ją galimai padarę asmenys. Iš esmės PTO yra tik tarpininkas neturintis kapitalo ir negali garantuoti nuostolių padengimo kitai įmonei. Pareiškėjos nuomone, būtent valstybė turi prisiimti atsakomybę, jei nepasirūpino teisės aktais, kad tokios įmonės tarpininkai (ginčo laikotarpiu veikė tik dvi - PTO ir Žaliasis taškas) turėtų veiklos draudimus galimiems nuostoliams atlyginti dėl nesutvarkytų pakuočių. Be to, turi būti įvertinta, kad PTO kaip organizacija yra likviduojama dėl bankroto ir pareiškėja nebeturi jokių galimybių išsireikalauti iš šios organizacijos jau sumokėtų sumų, o taip pat reikalauti atlyginti kaip nuostolius atsakovo priskaičiuotą mokestį. Aplinkos ministerija, kuriai pavaldus atsakovas, pati pripažįsta, kad mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifas – 753 Eur/t 2013-2015 metais buvo 17 kartų didesnis už vidutinius metalinės pakuotės atliekų tvarkymo kaštus (44 Eur/t). Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte taip pat nurodė, kad kiti tuo metu, t. y. 2019 metais galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai yra didesni vidutiniškai apie 4,2 karto už pakuočių atliekų tvarkymo vidutinius įkainius, kuriuos taiko gamintojų ir importuotojų organizacijos. Aplinkos ministerija nurodė, kad Aiškinamajame rašte siūlomas mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifo dydis būtų proporcingas kitų tarifų dydžiui. Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerija paaiškino, kad lentelėje pateikiami esami ir kitu įstatymo projektu siūlomi pakuočių tarifai ir organizacijų taikomi atliekų tvarkymo įkainiai. Ketvirtame stulpelyje apskaičiuota kiek kartų dabar galiojantys mokesčio tarifai skiriasi nuo organizacijų taikomų atitinkamų pakuočių atliekų tvarkymo įkainių. Atmetus didžiausią ir mažiausią 4 stulpelio reikšmę buvo apskaičiuota kiek vidutiniškai pakuočių mokesčio tarifai skiriasi nuo taikomų atitinkamų pakuočių atliekų tvarkymo įkainių, t. y. apie 4,2 karto. Įvertinus tai, projektu nutarta keisti metalinės pakuotės mokesčio tarifą taip, kad jo dydis būtų 4,2 karto didesnis už metalinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainius. Kitu įstatymo projektu atitinkamai keičiami kitų pakuočių rūšių tarifai. Pareiškėjai mokėtinas mokestis buvo paskaičiuotas taikant metalinės pakuotės tarifą - 753 Eur/t, tačiau nuo 2019 metų šis mokestis yra sumažintas daugiau kaip keturis kartus, t. y. iki 186 Eur/t. Taigi valstybė pati vėlesniais teisės aktais pripažino, kad 2013-2015 metais nustatytas taršos mokestis metalinės pakuotės atliekomis neproporcingas palyginus su metalinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainiais.

2.10. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja taip pat teigia, kad įsiteisėjusia LVAT 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatyta, kad 3,1592 proc. atliekų kiekio UAB „Metrail“ buvo sutvarkę tinkamai už 2013 metus. Vadinasi už 2013 metus pareiškėjos mokėtinas mokestis turėtų būti patikslintas (sumažintas) įvertinus teismo paliktų galioti patvirtinimų kiekį. Be to, pareiškėja yra nurodyta 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 217 punkte, kas reiškia, kad Vilniaus RAAD sprendimu nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu panaikinti patvirtinimai už 7,048 tonų pakuočių už 2014 metus. Pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, priimtas Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu, neatitinka objektyvių duomenų ir faktų. Pareiškėja palaiko savo poziciją, kad iš jos nepagrįstai šioje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu pareikalauta susimokėti papildomus mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2014 m, ir taip pat neteisingai apskaičiuota pareiškėjos mokėtina suma už 2013 metus. Atsakovas iki šiol nepatikslino pareiškėjos mokestinės prievolės sumokėti mokestį už 2013, 2014 ir 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Tik iš atsakovo rašytinių paaiškinimų ir kartu pateikta 2023 m. sausio 23 d. išvada pareiškėja suprato, kad Sprendimu patvirtinta 65 051 Eur mokesčio suma šiemet pareiškėjai perskaičiuota į 50 089 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Pareiškėjos nuomone, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies panaikinus atsakovo Vilniaus RAAD sprendimą, jo pagrindu pareiškėjai surašytas Sprendimas, skundžiamas šioje byloje, turėtų būti pripažintas kaip neatitinkantis proporcingumo principo, tuo labiau, kad nėra jokios pareiškėjos kaltės dėl departamento netinkamai atliktos kontrolės funkcijos ir atitinkamai kilusių pasekmių. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad iš esmės tik 2023 metais atsakovas pagaliau „susiskaičiavo“ pareiškėjos mokėtiną mokestį už 2013-2015 metus (t. y. už laikotarpį buvusį prieš dešimt – aštuonerius metus), nesant jokių faktinių įrodymų apie esamą realiai nesutvarkytą atliekų kiekį ir taip pat nesant pareiškėjos kaltės, visiškai neatitinka proporcingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Sprendimu pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad atitinkama sistema, kurios priežiūros pareiga tenka būtent valstybei, veiks tinkamai, bei leis pasinaudoti suteiktomis mokestinėmis lengvatomis. Pareiškėjai Sprendimu nustatyta poveikio priemonė, t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas yra neproporcingas nurodomam pažeidimui, kadangi pareiškėja sąžiningai mokėjo nustatytą mokestį. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju paskirta 50 089 Eur bauda (perskaičiuota tik 2023 metais) nėra proporcinga nurodomiems pažeidimams, todėl turėtų būti panaikinta. Visgi, jeigu teismas manytų, kad pareiškėja turi sumokėti mokestį padidintu tarifu, prašo jį sumažinti įvertinus nurodytas aplinkybes ir argumentus.

3. Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau - ir Organizacija). Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. el-1570-789/2018, kurioje ginčijamas Vilniaus RAAD sprendimas Nr. VR-17.5-82. Atsižvelgiant į tai, Departamentas dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atžvilgiu priimto sprendimo nepasisakys, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Įmonė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Departamentas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis. Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos Įmonei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-4613, metalinės pakuotės kiekis 10,827; 2014 m, patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-4613, metalinės pakuotės kiekis 7,048 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-4613, metalinės pakuotės kiekis 14,637 t. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.

3.1. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Įmonė 2013— 2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties (54 proc.), Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 65 051 Eur. Mokėtino mokesčio dydis paskaičiuotas įvertinus mokesčio sumažinimo koeficientą (koeficientas (dFAK-doHK) įvertintas atsižvelgiant į 2013-2015 m. mokestinių laikotarpiais įvykdytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties procentus, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimas). Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-42 ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Įmonė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 21d. patikrinimo akto Nr. K-42 išvadomis. Įmonė raštu išdėstė situaciją dėl susiklosčiusių nenumatytų ir nepalankių aplinkybių bei teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius patvirtinimus. Įmonė pateikė prieštaringą nuostatą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtoms ir įteisintoms gamintojų ir importuotojų teisėms ir pareigoms dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, finansavimo bei atsakomybės už prisiimtus sprendimus. Nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD sprendimas, Departamentas atliko patikrinimą ir nustatė Įmonei mokestinę prievolę. Pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu Įmonė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 str., 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 ir mokestinė prievolė už 2013—2015 m. laikotarpius sumoje 65 051 Eur patvirtinta 2018 m. spalio 4 d. Sprendimu Nr. 105. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, Sprendimu nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpius. Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

3.2. Departamentas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir palaiko atsiliepime pateiktą poziciją. Remiantis LVAT nutartimi, kuria panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, buvo perskaičiuoti patvirtinimai, kurie PTO buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 (iš viso 7 vnt.) pagrindu. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0055-5513-4613 dėl 10,827 t atliekų kiekio. Pažymėtina, kad LVAT nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0003- 5462-5513 dėl 7,048 t atliekų. Dėl pareiškėjai išrašytų patvirtinimų pažymime, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 pateko ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 ir 2014 metų mokestinį laikotarpį. Informacija už 2015 m. panaikintus patvirtinimus (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar)importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje. LVAT nutartyje atskirai nebuvo pasisakyta dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Atlikus perskaičiavimą remiantis LVAT nutartimi, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 50 089 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvadoje, 4 priede.

4. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimo, paaiškinimų nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 105, kuriuo patvirtintas patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 dėl pareiškėjai priskaičiuoto 65 051 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013-2015 metais.

6. Nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 65 051 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus.

6.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotas 65 051 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėja pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuoja pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Sprendimu nepripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, nes įmonė 2013-2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, 2013 metais už 10,827 t, 2014 metais už 7,048 t ir 2015 metais už 14,637 t, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Jie nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Pareiškėja iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013 - 2015 metus.

6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).

7. Pareiškėja už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013-2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja 2013-2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais bendrovės „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licenzijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl, Departamentas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Pareiškėjos iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti Patvirtinimai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 10,827 t 2013 metais, už 7,048 t 2014 metais, už 14,637 t 2015 metais nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu pagrįstai apskaičiuotas.

9. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

10. LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2013-2015 metų laikotarpį (65 051 Eur ) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjai apskaičiavo mokestį ir už 2013-2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas už 2013-2015 metus.

12. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai.

13. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

14. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduoti patvirtinimai Nr. 1314VI0055-5513-4613 dėl 10,827 t atliekų ir Nr. 1414VI0003-5462-5513 dėl 7,048 t atliekų. Todėl, 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 pateko ir pareiškėjai išduotas patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2014 metų mokestinį laikotarpį. Informacija už 2015 metus panaikintus patvirtinimus (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje. LVAT nutartyje atskirai nepasisakė dėl pareiškėjos 2015 metų patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Iš 2023 m. sausio 23 d. Išvados matyti, kad pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 50 089 Eur (penkiasdešimt tūkstančių aštuoniasdešimt devyni eurai) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo. Be to, LVAT šioje nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

17. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.).

18. Departamentas pateikė paaiškinimus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog LVAT nutartyje atskirai nepasisakė dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Atlikus perskaičiavimą remiantis LVAT nutartimi, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 50 089 Eur (penkiasdešimt tūkstančių aštuoniasdešimt devyni eurai) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindi 2023 m. sausio 23 d. Išvadoje. Taigi, pareiškėja turi mokėti 50 089 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.

19. Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos 2013-2015 metais metalinės pakuotės.

20. Be to, pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, pareiškėjai išlieka pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotėmis.

21. Teismas pažymi, kad Patikrinimo aktas yra sudėtinė Departamento Sprendimo dalis, todėl dėl Patikrinimo akto panaikinimo detaliau nepasisakys.

22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 65 051 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 50 089 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės.

23. Teismui nepanaikinus ginčijamo sprendimo nėra pagrindo priteisti pareiškėjai teismo išlaidų.

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 105 pakeisti, t. y. vietoj nurodytos sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 65 051 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, nurodyti sumokėti 50 089 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė