- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e1-733-537/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55087-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kaltinamasis
- K. V., R. V.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. ir R. V., veikdami bendrai, nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Nustatyta, kad jie 2019 m. gruodžio 26 d., apie 01 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) R. V. tyčia sudavus vieną smūgį rankos delnu į veido sritį sūnui M. V., šiam nugriuvus, bendrai veikdami M. V. pririšo prie radiatoriaus bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau kaip po vieną smūgį, šiam išsilaisvinus, R. V., tęsdama savo nusikalstamą veiką, tyčia užšoko M. V. ant nugaros, taip jį pargriovė, jam pabėgus į namo rūsį, K. V. jį pasivijo, sudavė smūgį ranka į veido sritį, bei bendrai veikdamas su R. V., nukentėjusiojo rankas surišo virve bei pririšo prie rūsyje esančio metalinio vandentiekio vamzdžio, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami nugaros smegenų krūtininės dalies nervinių šaknelių patologinę būseną, nubrozdinimus dešinio riešo, kairės čiurnos pėdos, abiejų blauzdų, kraujosruvas kairės blauzdos, kraujosruvą ir nubrozdinimus kairio kelio sąnario – kairės blauzdos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
K. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. kartu su žmona R. V. bei sūnumis M. ir O. nuvyko į (duomenys neskelbtini) tėvus švęsti Kalėdas. Vakare jie šventė, vartojo alkoholį, vaišinosi. Jiems besėdint prie stalo, M. kažkuriuo metu atnešė butelį alkoholio ir trenkė į šaldytuvą, butelis sudužo, o M. išėjo į kambarį. Kažkuriuo metu jau būnant kambaryje, jis išgirdo triukšmą koridoriuje, rėkė žmona R., nuėjęs pažiūrėti pamatė, jog M. smaugia R., jis šį bandė atitraukti, M. jam kando į ranką. Juos išskyrė ir su žmona sugalvojo M. nutempti ir pririšti prie radiatoriaus. M.nutempė pas S. į kambarį ir pririšo, jie surišo šio rankas, kojas ir rankas pririšo prie radiatoriaus. J. M. surišo, nes norėjo, kad šis apsiramintų. M. elgėsi kaip žvėris, t. y. sudaužė alkoholio butelį, pradėjo rėkauti. S. M. jis sudavė vieną smūgį per veidą delnu, sudavė, nes buvo supykęs ant šio, ar R. sudavė smūgius M., nematė. S. M. smūgį, jis iš kambario išėjo. Kiek jam žinoma, po to S. M. atrišo ir M. kažkur išėjo. Po kurio laiko, jis su R. nuėjo į namo rūsį parūkyti, jiems bebūnat rūsyje, pamatė kad ten yra ir M., kuris vėl pradėjo rėkauti, įvyko konfliktas, jie susigrūmė, stumdėsi ir kažkuriuo metu, apkabinęs M., pajautė, kad įsipjovė į pirštą, pamatė, kad M. rankoje laikė peilį. Neprisimena, kaip viskas vyko toliau, kur tas peilis po to dingo, nematė, nežino, dėl to su R. nusprendė M. pririšti prie rūsyje buvusio vamzdžio, su kuo surišo, neprisimena. M. surišo kartu su R., ką M. surišo, neprisimena, ar rankas, ar ir kojas, neprisimena, gal tik rankas, ir pririšo prie vamzdžio, ką su M. kalbėjo, neprisimena, buvo vidutiniškai apgirtęs. S. M., jis išėjo, ar R. išėjo su juo, neprisimena. Jis pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį rankos delnu M. iš pykčio, gal dar ir sudavė daugiau smūgių tramdant M., tačiau tiksliai paaiškinti negali. Dėl to labai gailisi (b. l. 78-79, 82).
R. V. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. kartu su sutuoktiniu K. V. bei sūnumis Orestu bei M. nuvyko pas jos tėvus N. ir S. švęsti Kalėdas. Jiems sėdint prie stalo, tarp jos ir M. įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio butelio, ji klausė, kur jis dingo, M. sakė nežino, jie ginčijosi, kol galiausia M. atnešė alkoholio butelį ir jį sudaužė į sienos kampą. M. su butelio šuke ėjo link jos, ją pagąsdinti, jie vėl konfliktavo ir nežino kaip, paaiškinti negali, ji jau gulėjo ant grindų, M. priėjęs prie jos sugriebė už kaklo, ji bandė jį atitraukti, tai pamatęs sūnus Orestas pradėjo rėkti, atbėgo vyras K. ir M. atitraukė. Po kurio laiko jie M. nutempė į S. kambarį ir ten pririšo prie radiatoriaus, M. priešinosi, neprisimena, ar M. sudavė smūgius, gal ir kepštelėjo, tačiau tiksliai paaiškinti negali, nes viskas vyko greitai ir buvo daug emocijų. M. surišo rankas ir kojas, pririšo prie radiatoriaus ir paliko kambaryje. Po kurio laiko tėvas S. M. atrišo ir kažkur išėjo. Po kurio laiko ji su K. nuėjo į namo rūsį parūkyti ir netrukus atėjo M., kuris rankoje laikė peilį, sakė, kad juos papjaus. K., kiek prisimena, tą peilį išlupo, jie visi susigrūmė, stumdėsi, su K. jie vėl nusprendė M. surišti. Kiek prisimena, rūsyje M. jokių smūgių nesudavė, jie jį sutramdę surišo rankas ir pririšo prie vamzdžio esančio viršuje ir ten paliko. Kiek prisimena, S. netrukus atėjo ir vėl M. atrišo, jis ten nebuvo ilgiau nei penkių minučių. Ryte ji nuėjo pas M., prašė grąžinti telefoną, M. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl to ji jam nieko nesakė ir jie su vyru bei vaiku išvyko. M. ryte neatrodė sužalotas, niekuo nesiskundė, dėl to jis ir liko pas senelius. Ji buvo vidutiniškai neblaivi, kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena dėl streso, nes viskas vyko staiga, buvo daug emocijų. Ant sienų rūsyje atsirasti kraujo galėjo dėl to, kad besigrumdami vis atsimušdavo į sieną. Kiek tiksliai ji smūgių sudavė M., pasakyti negali, neprisimena, gal rišant jį ir kepštelėjo keletą kartų. Kodėl taip su vyru K. pasielgė su M. paaiškinti negali, gal įtakojo alkoholis, dėl to labai gailisi. Dėl peilio, paaiškinti taip pat nieko negali, galbūt M. ir turėjo tą peilį, ji tiksliai nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, M. atsiprašė (b. l. 95-96, 99-100).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė, padarius nežymų sveikatą sutrikdymą savo šeimos nariui, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 16 val., jis kartu su tėvais R. V., K. V. ir nepilnamečiu broliu O. V. atvyko pas senelius S. V. ir N. V., į šių namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, t. y. apie 01 val., jam kitame kambaryje, negu vyko tėvų išgertuvės, žiūrint televizorių į kambarį atėjo abu neblaivūs tėvai ir pradėjo klausinėti, kur dingo vienas alkoholio butelis. Jis kitame kambaryje surado ieškomą butelį, kurį atnešęs prie jų sudaužė į svetainės sieną. Butelį sudaužė, kadangi tėvai jį įvairiai įžeidinėjo ir jau buvo suerzinę dėl nuolatinių savo išgertuvių. Sudaužęs butelį jis pasišalino į kambarį, kuriame žiūrėjo televizorių, tačiau išgirdęs, kad iš paskos ateina tėvai, jis pasišalino pas senelį S. į kambarį. Jiems atėjus į senelio kambarį, motina jam sudavė iš delno vieną smūgį į veidą, nuo kurio jis parkrito ant grindų. Tada jį abu prispaudė ir virve pririšo prie radiatoriaus. Senelis dar bandė tėvus raminti, tačiau buvo pastumtas šalin. Jį rišdami tėvai aiškino, kad taip daro, kadangi, pasak jų, jis buvo neblaivus ir gali sau pakenkti. Jam būnant pririštam, tėvai bendrai dar sudavė kelis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, smūgių skaičiaus pasakyti negali. Tėvams išėjus jis rankas ir kojas lengvai išlaisvino ir bandė išeiti į lauką. Tačiau motina jį sulaikė prieškambaryje, užšokdama jam ant nugaros, taip jį pargriaudama ant žemės. Ji bandė jį prispausti prie žemės, tačiau jis iš jos lengvai išsivadavo ir išbėgo į lauką, dar nespėjus ateiti tėvui K. Lauke prabuvus apie 15 min. nusprendė nueiti į rūsį sušilti. Būnant rūsyje, po 5 min., į jį atėjo abu tėvai norėdami parūkyti. Bijodamas, kad šie jį pastebės, jis nuėjo į rūsyje esantį kambarį ir iš vidaus pridarė duris. Jam bebūnant, pačios durys atsidarė ir tada į kambarį užėjo motina ir iš karto pašaukė tėvą. Motina pasakė tėvui, jog atneštų virvę. Kol tėvas buvo išėjęs, jis motinai bandė sakyti, kam ji su tėvu daro tokias nesąmones, tačiau motina į kalbas nesileido ir teigė, jog pasižiūrėtų į save ir kad jie jį su tėvu tuoj išauklės. Atėjus tėvui, šis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio jis apsvaigo. Tada jiems prisiartinus prie jo ir bandant vėl jį virve supančioti, jis trenkė tėvui du smūgius kumščiu į veidą, tačiau šis į tai nesureagavo. Tėvams jo rankas pririšus prie metalinio vandentiekio vamzdžio, jis tėvui kojomis dar sudavė tris smūgius, vieną iš jų į veidą. Tėvas jį įžeidinėjo ir tada nuėjo toliau gerti alkoholio. Motina stovėdama toliau jo klausinėjo, kodėl jis toks nepaklusnus ir su jais taip elgiasi. Tada, kai liko tik jis ir motina, jis motinai matant išsitraukė iš virvės abi rankas, ji dar bandė jį sulaikyti, tačiau jis ją nustūmė ant tame kambaryje buvusios sofos ir išėjęs iš kambario, ją jame iš kitos pusės užrakino. Jis iš rūsio išėjo į lauką ir nuėjo sušilti į tvartą. Motiną po kurio laiko iš rūsio išleido tėvas. Apie 03 val. senelis jį įsileido pro langą į vidų ir naktį jis praleido senelio kambaryje. Nakties metu ėjo po namus ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, tačiau neradęs pasiėmė motinos telefoną ir grįžo į senelio kambarį. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 14 val., į senelio kambarį atėjo motina ir paprašė grąžinti telefoną, tačiau jis negrąžino, sakydamas jai, kad kol neatgaus savo, neatiduos. Tada motina nieko nesakiusi išėjo ir netrukus tėvai su broliu išvažiavo atgal į savo namus Kaune, o jis liko gyventi su seneliais. 2019 m. gruodžio 27 d., susitikus su pusbroliu M. V., šis jam pasiūlė kreiptis į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas krūtinės sumušimas ir buvo išleistas į namus (b. l. 42-45, 47-48).
L. S. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 17.15 val., pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo dukra R. V. su sutuoktiniu K. V. ir dviem vaikais, t. y., jo anūkais O. V. ir M. V.. Jis alkoholio nevartoja, o visi kiti suaugę vartojo alkoholį. Galėjo būti apie 24.00 val., kambaryje M. sudaužė alkoholio butelį, nes buvo labai supykęs, kad tėvai geria. Po kiek laiko jis išgirdo triukšmą namo prieangyje, nuėjęs pažiūrėti pamatė R. su žentu ir anūką M. Kas ten tiksliai vyko nematė, nes jam liepė dukra ir žentas išeiti, buvo dar ir tamsu, nedegė šviesa. Jis nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko pas jį atėjo labai išsigandęs M., kuris atsisėdo šalia jo ir visas drebėjo. J. M. pradėjo raminti, šis pasakė, kad tėvai prieš jį jau ir anksčiau yra smurtavę. Jiems bekalbant į kambarį atėjo neblaivūs R. ir K. Dukra griebė už kojų M., o K. griebė už galvos ir nutempė ant grindų. Jis matė, kaip M. kažkuris iš tėvų, tiksliai nematė, su abiem rankomis stipriai spaudė galvą. Jam atrodo, kad anūkas gynėsi kandžiodamas tėvus. K. M. nesipriešintų, tai patėvis K. su kojos keliu šiam spaudė stipriai kaklą, tada su kažkokiais raiščiais surišo rankas ir kojas ir pririšo prie jo kambaryje esančio radiatoriaus. Jis norėjo kviesti policiją, bet jam pagrasino žentas, todėl jis išsigando. Ką tiksliai darė dukra ir ką darė žentas, nežino, bet visame žiauriame įvykyje su M. dalyvavo jie abu. Vykdant žiaurius dalykus su anūku po to jį išvijo iš kambario, bet jis pasislėpė prie vonios kamputyje ir viską stebėjo. Po kiek laiko dukra ir žentas surištą M. nusivedė į namo rūsį, ką ten jie darė anūkui nežino, nes bijojo eiti. Jis nuėjo miegoti. Po keleto valandų išgirdo kažką barbenant į langą, atidarė ir pamatė M., kuris pas jį įlipo pro langą į kambarį. Anūkui kraujavo galva, buvo sumuštas veidas, matėsi apdraskymai, sumuštos kojos. Anūkas atsinešė čiužinį ir pasiklojo ant grindų. 2019 m. gruodžio 26 d. rytą su anūku nuėjo į rūsį, kur M. parodė, kur buvo pririštas. Rūsio patalpoje sofa-lova buvo patalpos viduryje, ant žemės mėtėsi medžiaginis raištis, anūkas pasakė, kad juo šiam buvo surištos rankos. Ant rūsio sienos keliose vietose buvo kraujo dėmės. Anūkas sakė, kad šį surištą dar pakabino ant metalinio vamzdžio, bandė smaugti ir paliko. M. pats išsilaisvino ir pro rūsio langelį pabėgo (b. l. 65-68).
L. N. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. pas juos į namus atvyko dukra R. V. su sutuoktiniu K. bei vaikais M. ir O. Jie vakarojo, šventė Kalėdas, vartojo alkoholio, ji gėrė nedaug, apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti. Visus paliko prie stalo, kas vyko toliau nežino, negirdėjo, tik kitą rytą sužinojo iš savo sutuoktinio S., kad M. tėvai R. bei K. mušė, buvo surišę prie radiatoriaus. S. sakė, kad visas konfliktas kilo dėl butelio alkoholio, nes M. butelį alkoholio sudaužė, dėl to R. ir K. supyko. Kaip suprato S. visų aplinkybių nematė, nes R. jį išvijo iš kambario. S. pasakojo, kad M. K. spaudė galvą, paskui jį abu surišo, pririšo prie radiatoriaus, sakė, kad buvo baisu. Jai žinoma, kad kuomet K. išgeria alkoholio, jis būna labai agresyvus, M. jai sakė, kad tėvai pastaruoju metu vartoja alkoholį beveik kiekvieną dieną, jie geria dviese. Ryte bandė kalbėtis su M., tačiau jis nenorėjo pasakoti, matė ant jo smurto žymių – buvo apdraskytos rankos ir kojos. Jis sakė kad bijo, tačiau apie aplinkybes nieko nenorėjo pasakoti, viską laiko savyje, liko pas juos, su tėvais į Kauną nevažiavo. R. prieš išvažiuojant iš jų namų apie šį įvykį nieko nepasakojo, tik sakė tegul M. pabūna pas juos. V. R. paskambino, klausė, kaip M., pasakė, kad sutinęs guli ir ši padėjo ragelį. Nėra mačiusi M. agresyvaus ir netiki, kad M. galėjo ,,pulti“ tėvus ar būti agresyvus, o jie gintis, tikrai taip negalėjo būti (b. l. 70-71, 73-74).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d. į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi M. V., kuris nurodė, jog būnant pas senelius, adresu (duomenys neskelbtini) jo tėvai, t. y. R. V. ir K. V. sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko M. V. jautė fizinį skausmą. Po pirminės medikų apžiūros M. V. nustatytas krūtinės sumušimas (b. l. 3-4).
Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 01.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., tarp M. V. ir jo tėvų R. V. ir K. V. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio. Konflikto metu tėvai jam bendrai sudavė rankomis apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. 2019-12-27 kreipusis į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių buvo nustatytas krūtinės sumušimas ir jis buvo išleistas į namus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-7).
Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Rūsio patalpose, priešais duris į kitą patalpą, virš durų yra metalinis vandentiekio vamzdis. Kairėje patalpos pusėje yra sofa, ant kurios padėti įvairūs laidai, medžiaginis raištis. Už sofos ant sienos yra galimai kraujo žymės. Miegamajame yra langas, po kuriuo yra radiatorius (b. l. 10-16).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas medžiaginis raištis. Medžiaginis raištis yra 2 cm pločio, pintas. Raištis surištas trimis mazgais, padarytos dvi kilpos. Vietomis matyti rudos spalvos dėmių (b. l. 17-18).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės apie įvykį ROIK 0119000698553 matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d., 14.10 val. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nurodė, kad į Marijampolės CL kreipėsi M. V., kurį sumušė tėvai 2019 m. gruodžio 26 d., 02.00 val. (b. l. 21-24).
Tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su M. V., kuris nurodė, kad pats įvykio nematė. M. V. yra jo giminaitis, 2019 m. gruodžio 27 d. atsitiktinai nuvažiavo pas senelius gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur jų namuose buvo ir M. V., kuris skundėsi, kad šį sumušė tėvai, atrodė išsigandęs, dėl to jis M. V. pristatė į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 25).
Specialisto išvadoje Nr. G 717/2019 (09) nurodyta, kad M. V. klinikiniais duomenimis konstatuoti nugaros smegenų krūtininės dalies nervinių šaknelių patologinė būsena, o taip pat nubrozdinimai dešinio riešo, kairės čiurnos-pėdos, abiejų blauzdų, kraujosruva kairės blauzdos, kraujosruva ir nubrozdinimai kairio kelio sąnario-kairės blauzdos srityse. M. V. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2019 m. gruodžio 24 d, ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti devyniais poveikiais. M. V. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53).
Specialisto išvadoje Nr. G 718/2019 (09) nurodyta, kad M. V. konstatuoti nubrozdinimai dešinio riešo bei kairės čiurnos sąnario srityse galėjo būti padaryti surišant (b. l. 57).
BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį. Įrodyta, jog K. V. ir R. V., veikdami bendrai, 2019 m. gruodžio 26 d., apie 01 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., R. V. tyčia sudavus vieną smūgį rankos delnu į veido sritį sūnui M. V., šiam nugriuvus, bendrai veikdami M. V. pririšo prie radiatoriaus bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau kaip po vieną smūgį, šiam išsilaisvinus, R. V., tęsdama savo nusikalstamą veiką, tyčia užšoko M. V. ant nugaros, taip jį pargriovė, jam pabėgus į namo rūsį, K. V. jį pasivijo, sudavė smūgį ranka į veido sritį, bei bendrai veikdamas su R. V., nukentėjusiojo rankas surišo virve bei pririšo prie rūsyje esančio metalinio vandentiekio vamzdžio, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami nugaros smegenų krūtininės dalies nervinių šaknelių patologinę būseną, nubrozdinimus dešinio riešo, kairės čiurnos pėdos, abiejų blauzdų, kraujosruvas kairės blauzdos, kraujosruvą ir nubrozdinimus kairio kelio sąnario – kairės blauzdos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamieji neprieštarauja procesas užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 115, 121).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į nustatytas po vieną kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamuosius. K. V. anksčiau neteistas (b. l. 90-91), dirbantis (b. l. 89), nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą. R. V. anksčiau neteista (b. l. 106), bausta administracine tvarka (b. l. 107-109), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 110, 111), nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinami, joų byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės mažinamos vienu trečdaliu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
R. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, K. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones (rašytinius pasižadėjimus neišvykti) palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medžiaginį raištį, šluotelę su rausvos spalvos skysčiu, saugomus Marijampolės AVPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti kaip menkaverčius.
Kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Raimundas Krušinys