Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-19 · Civilinė byla Nr. 2-1236-669/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
2-1236-669/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
Š. K.
Civilinė byla Nr. 2-1236-669/2012
Procesinis Nr. 2-33-01069-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1;116.1 .
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,dalyvaujant ieškovei V. Ž.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui Š. K. dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiams sūnums K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant vaikų išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnų pilnametystės. Nurodo, kad minėtu sprendimu vaikų išlaikymui buvo priteista kiekvienam po 250 Lt į mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad sūnų poreikiai išaugo. Dėl kylančių kainų sunkiai gali patenkinti minimalius vaikų poreikius. Vaikams reikalingos vidutinės išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Lt kiekvienam. Ieškovė dirbanti UAB MAXIMA LT, jos pajamos yra nedidelės, todėl išlaikymo lėšų vaikui išlaikyti nepakanka.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus dėl pakeistino išlaikymo nepilnamečiams vaikas, palaikė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad ieškinyje prašomą dydžio pinigų sumą jis mokėti neturi realios galimybės ir, nors yra išvykęs ieškoti darbo į užsienį, Norvegijoje verčiasi tik atsitiktiniais darbai ir negauna pakankamai lėšų, kad galėtų teikti prašomą išlaikymą. Nurodo, kad 2011 metais Norvegijoje uždirbo tik apie 24000 Lt ir tos lėšos nėra pakankamos pačiam įsitvirtinti ir teikti prašomą išlaikymą. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra išvykęs iš Lietuvos.

Atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai (LR CPK 123 str.), prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, byla išnagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 3.201 str. 2 d.).

CK3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu iš atsakovo, jo nepilnamečiams sūnums K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, dydį buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 250 Lt iki jų pilnametystės.

Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

CK3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl priteistino išlaikymo dydžio, reikiamo šalių nepilnamečiams sūnums. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB MAXIMA LT. Ieškovės teigimu, atsakovo skiriamo išlaikymo vaikams nepakanka jų poreikiams tenkinti. Atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovės įvardijama 500 Lt suma, kuri prašoma priteisti iš atsakovo jų kiekvieno sūnaus išlaikymui, ieškovės teigimu užtikrintų tiek atsakovo, tiek ir elementarių jų bendrų vaikų poreikių patenkinimą.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos nėra didelės. Ji dirba UAB.MAXIMA LT. Pagal teismui pateiktą 2012 metų sausio – gegužės mėnesių pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, matyti, kad vidutinės pajamos siekia 1288,38 Lt (b.l. 15). Atsakovas atsiliepime, savo teiginiuose ir pateiktoje metinėje mokesčių deklaracijoje, nurodo, kad jo pajamos į mėnesį siekia apie 2500 Lt ( b.l. 22-27).

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su visais pateiktais šalių argumentais ir įrodymais, sprendžia, kad atsakovo nurodytos priežastys yra svarbios ir, iš dalies pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikui neišgalėjimą teikti, todėl ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į šalių poreikius ir į vaiko interesus, mažintini remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi ir, priteistas 2010 m. sausio 18 d. teismo sprendimu išlaikymas kiekvienam vaikui, keistinas į didesnį nei buvo priteistas, tačiau neviršijant ginčo tarp šalių vidurkio ribos, t.y. į 325 Lt.

Teismas spręsdamas ieškinio dalyką turi pažymėti, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Nors atsakovas pateikė duomenis apie gan mažas gaunamas, tačiau pažymėtina tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis neženkliai, tačiau yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas nerealizavo įrodymų pateikimo galimybių ir nepateikė teismui įtikinančių įrodymų, kad jis negali teikti didesnio nei yra priteistas, išlaikymo.

Teismas parinkdamas išlaikymo dydį šalių sūnums, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl turimų sunkumų dėl darbo paieškos yra svarbios ir pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikams negalėjimą teikti. Tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus ir nėra laikytinos pakankamu pagrindu didžiąją vaikų išlaikymo pareigą perkelti ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Be to, pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme, šią asmeninę įstatymo nustatytą pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai bei neperketi jos kitiems. Atsakovas, kaip vaikų tėvas, turi prisidėti prie normalaus vaikų vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti.

Teismas spręsdamas apie išlaikymo dydžio pakeitimą, teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįsta ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. 2012-07-19 (LR CK 3.200 str.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teismas nustatė, kad atsakovė paduodama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( LR CPK 83 str. 1d.2p.), todėl žyminio mokesčio suma – 54 Lt priteistina iš atsakovo vad. LR CPK 93 str. 1d. ( 75 Lt x 12mėn x 2 vaik. = 1800Lt x 3% = 54 Lt).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovės atstovo pateiktos ieškovės turėtos 400 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymui Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismui pripažinus, kad patenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010 m. sausio 18 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą iš Š. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Lt sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir po 250 Lt sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ir, iš Š. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti nuo 2012-07-19 kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki jiems sukaks pilnametystė, po 325 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš Š. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Lt žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, ir 260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas