- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-1233-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00220-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- T. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2015-01-16 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį autobusą ir susidūrė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, nuvažiavo.
T. A. į bylos nagrinėjimą atvyko. T. A. teismo posėdyje prisipažino padaręs tik administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad įvykio dieną važiavo Taikos prospektu link Kauno gatvės pro Akropolį link miesto centrinės dalies. Važiavo dešinės pusės pirma juosta ir rikiavosi į kairę. Jam reikėjo apvažiuoti autobusą, kuris prieš jį įjungė avarinį. Tada jis kliudė autobusą ir nuvažiavo, bet tikrai nepabėgo iš įvykio vietos, nes tiesiog patraukė savo automobilį, kad netrukdytų eismui, nes jam reikėjo nueiti į savo mokyklą. Pažymi, kad, išlipęs iš savo automobilio, nepamatė autobuso, dėl to ir nuvažiavo. Tačiau po įvykio praėjus dviems valandoms atvyko į policiją, nes jam paskambino policija, kuri pranešė, kad jis yra pabėgęs iš eismo įvykio vietos. Eismo taisyklių reikalavimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 222 punkte, kad reikia pranešti apie eismo įvykį policijai, žino. Patvirtina, kad po mokykloje vykusio egzamino būtų tikrai pranešęs policijai. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jam jis reikalingas darbui.
Liudytojas A. B. parodė, kad T. A. mato pirmą kartą šio posėdžio metu. Visą įvykį gerai atsimena. Dirba autobuso vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio dieną važiavo šeštu maršrutu, automobiliu „Skania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo metu važiavo ties prekybos centru „Technorama“, pirma juosta iš Pietinio rajono, link centro. Neatsimena, ar priešais stovėjęs autobusas buvo su įjungtais avariniais žibintais, bet jį visi apvažiavo. Jis jį lenkė. Tik aplenkęs, pavažiavus, pamatė priekyje stovintį BMW automobilį, kuris nerodė jokio posūkio. BMW automobilis staigiai metėsi ir rikiavosi į kairę juostą, trenkėsi jam į priekinį ratą, tarp transporto priemonių BMW automobilis pasuko į pirmą juostą, po to į dešinę juostą, po to tarp transporto priemonių vėl į pirmą juostą. Patvirtina, kad jis spėjo užsirašyti automobilio numerius. Po eismo įvykio išleido visus žmones iš autobuso ir paskambino policijai. Policija atvažiavo po 20 min. Policijai pasakė, kad BMW automobilis nuvažiavo nemažu greičiu, pasukdamas į Paryžiaus Komunos gatvę. Pažymi, kad žalos autobusui BMW automobilis nepadarė, nes atsitrenkė į ratą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), foto lentelės (b. l. 11-13), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 4), liudytojo A. B. ir pažeidėjo T. A. paaiškinimai, duoti policijai (b. l. 8-9) ir teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 34-36), bei eismo įvykio schema patvirtina, kad T. A., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį autobusą ir susidūrė, t.y. jis pažeidė KET 104 punktą – nepraleido autobuso, važiavusio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi ir susidūrė su autobusu, taip padarydamas jam turto sugadinimą. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl T. A. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik T. A. vairuojama transporto priemonė, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė, kas matyti iš foto lentelės (b. l. 12), todėl konstatuotina, kad T. A. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 222 punktą, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudytojo A. B. paaiškinimai, duoti policijai (b. l. 9), bei teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 34-36) patvirtina, kad pasišalindamas T. A. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgėsi neteisėtai.
T. A. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, T. A. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
pripažinti, kad T. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pripažinti, kad T. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, T. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.