- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e2-271-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01129-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos ,,Putinas”
- Advokatai
- Marius Cechanavičius
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei, atsakovei A. K., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Putinas” atstovui R. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K., dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų sodininkų bendrija ,,Putinas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė arba NŽT) ieškiniu prašo:
1. Įpareigoti atsakovę A. K., (toliau - atsakovė), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius - nugriauti apie 1,5 m betoninių bortelių ir betoninę įvažą, kurios įrengtos už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje ((duomenys neskelbtini) g.) ir sutvarkyti statybvietę.
2. Atsakovei A. K., per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigoti atsakovę A. K., mokėti 10 Eur (dešimt eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT43 4010 0510 0553 9389, esančią Luminor banke už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d., 10.00 val. buvo atliktas atsakovės Žemės sklypo naudojimo patikrinimas. 2022-01-19 patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeistos Žemės sklypo ribos, t. y. įvažiavimo į garažą bortelis (apie 1,5 m) ir betoninė įvaža įrengti už Žemės sklypo ribų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 12ŽNS-140- (14.12.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ inicijavo atlikti Žemės sklypo pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą kontroliuojant, kaip vykdomi duoti nurodymai dėl pažeidimų pašalinimo. Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. akte Nr. 12ŽN-190-(14.12.78.) buvo nurodyta, jog pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2022 m. sausio 19 d. akte Nr. 12ŽN-2-(14.12.78.) nėra pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovės A. K. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė turi teisę patekti į savo sklypą, o konkrečiai į požeminį garažą į kurį įvažiavimas yra suformuotas žemiau žemės sklypo paviršutinės dalies. Betoninė įvaža yra būtina, nes betoniniai bortai veikia kaip atraminės sienos nuo žemės įgriuvimo į požeminį garažą. Foto nuotraukos gana aiškiai paneigia trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ teiginius, kad betoninė įvaža ir siena užima gatvės kelkraštį ir trukdo žvyruoti kelią. Atsiliepime nurodė, kad prašomi pašalinti statiniai pastatyti 1994 m., vadovaujantis statybos inspekcijos išduotu statybos leidimu, tai reiškia remiantis statybos projektine dokumentacija. Namas su įvaža pastatytas pagal projektą be nukrypimų. 2013 m. atsakovė tikslino žemės sklypo kadastrinius matavimus, bet tuo metu jokių pranešimų ar žymėjimų iš ieškovės ar kitų valstybės institucijų apie tai, kad atsakovės pastatytos įvažos patenka į valstybinę žemę negavo. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijos „Putinas“ teritorijoje yra apie 167 žemės sklypai su statiniais iš kurių apie 30 procentų yra su identiškais įvažiavimais į požeminius garažus ir dėl jų ieškovė pretenzijų gyventojams nereiškia. Ieškinys yra formalaus pobūdžio ir atsiradęs tik dėl sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininko rašto adresuoto ir išsiųsto NŽT. Esami byloje duomenys neįrodo, jog atsakovė naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Vien aplinkybė jog betoninis bortas ir įvaža patenka į valstybinę žemę, nelaikytina valstybinės žemės naudojimu. Byloje nėra duomenų, jog valstybinės žemės dėl pastatytų statinių negalima naudoti pagal paskirtį, o faktas, kad nežymi statinių dalis (1,5 m) patenka į valstybinę žemę pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl prašomų pašalinti statinių valstybinės žemės negalima naudoti pagal paskirtį.
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Putinas” (toliau – SB ,,Putinas“ arba Bendrija) atstovas R. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sodininkų bendrija ,,Putinas” buvo įkurta 1990 metais, bendrijos sklypų planas patvirtintas 1993 metų balandžio mėnesį. Preliminariais matavimais buvo suformuota bendrijos teritorija, numatytos gatvių ir sklypų ribos. Šiame plane atsakovės sklypas pagal seną numeraciją pažymėtas 44 numeriu. Vėliau sklypų savininkai sklypų ribas įformino atlikdami tiksliuosius matavimus, juos registruodami VĮ Registrų centre. Atsakovės pastatas su įvaža pastatytas 1994 metais, t. y. jau po patvirtinto bendrijos teritorijos plano. Pagal faktines aplinkybes statinys neatitinka šio plano sprendinių, t. y. plane numatyti kelio pločiai nėra išlaikyti, jų sąskaita už sklypo ribų įrengta įvaža į garažą bei betoninis bortas. Pažymėtina, kad net viešai prieinamame VĮ Registrų centro duomenų bazės žemėlapyje matyti, jog atsakovės statinys patenka už sklypo ribų. Sodininkų bendrija ,,Putinas” dėl sklypų ribų pažeidimų į NŽT kreipėsi ne kartą. Bendrijos susirinkimuose nuspręsta dėl visų galimų ribų pažeidimų raštu informuoti NŽT. Iki 2022 metų vasario NŽT atliko dešimtis patikrinimų visoje bendrijos teritorijoje. Atsakovė ne kartą buvo įpareigota pašalinti pažeidimus. 2016 metais tenkinant bendrijos prašymą NŽT įpareigojo atsakovę pašalinti betonines statybines medžiagas, metalinį garažą, kurio dalis pateko į valstybinės žemės ribas. Atsakovė nukėlė metalinį garažą giliau į sklypą, pašalino kitus nustatytus pažeidimus. Bendrijai nėra žinoma, kodėl NŽT tuo metu neatkreipė dėmesį į toje pačioje sklypo kraštinėje esančią garažo įvažą, identiškai patenkančią už sklypo ribų. Pakartotinai buvo kreiptasi į NŽT, kadangi ši įvaža apsunkina gatvės tvarkymo darbus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovė Reda Siautilė prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad sodininkų bendrijos ,,Putinas“ valdoma žemė priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė. Ši ginčo žemė nėra suformuota, ji priklauso valstybei. Ieškovei nebuvo suteiktas sutikimas valstybinėje žemėje atlikti statybos darbus. Pažeidimas iki šiol nepašalintas. Patvirtino, jog sodininkų bendrija ,,Putinas“ nėra atlikusi kelio kadastrinių matavimų, dėl šios priežasties Bendrija negalinti, šį kelią perduoti savivaldybei. Patikrinimus dėl galimų atsakovės pažeidimų atliko reaguodami į sodininkų bendrijos ,,Putinas“ pirmininko skundus. Buvo teigiam, jog valstybinės žemės užgrobimas trukdo prižiūrėti kelią.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Putinas” atstovas R. L. prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovė nesikreipė į bendriją dėl statybos darbų atlikimo valstybinėje žemėje ar jų įteisinimo. Nurodė, kad atsakovės žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl atsakovės statiniai esantys už jos ribų, į kelio pusę, patenka į valstybinę žemę. Sodininkų bendrijos ,,Putinas“ generalinis planas buvo patvirtintas 1993 m., nuo to laiko jis nebuvo tikslintas. Iki šiol šis planas yra galiojantis. Pažymėjo, jog sodininkų bendrijoje buvo apie 20 asmenų, kurie buvo užėmę bendrijos valdomą žemę, tačiau pastarieji geranoriškai pažeidimus pašalino. Patvirtino, jog bendrijos teritorija tampa gyvenamųjų namų kvartalu, daugėja automobilių, todėl atsakovės įrengtas bortelis bei nuovaža trukdo automobiliams prasilenkti kelyje, valyti ir žvyruoti kelią.
Teismo posėdžio metu atsakovės A. K. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad žemės sklypo plane yra pažymėta įvaža į žemės sklypą. Kelio kadastriniai matavimai nėra atlikti. Žemės sklypo kadastrinė byla yra patvirtinta specialistų ir įregistruota viešame registre. Nuo 2015 m. liepos 31 d., įsigaliojo sodų bendrijos įstatymo pakeitimai kurie nustatė, kad sodo kelio plotis tarp sklypų negali būti mažesnis kaip 4,5 metro, ir gali sutapti su važiuojamosios dalies plotu. Atstumas tarp atsakovės žemės sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančio žemės sklypo yra 8 metrai. Įvažos atraminės sienelės nepatenka net į kelio kelkraštį, taip pat nesiekia elektros stulpų linijos, todėl yra pagrindas išvadai, kad jei elektros stulpai netrukdo kelio žvyravimui ir stambiajam autotransporto judėjimui, tai kaip gali trukdyti ir pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškinys yra perteklinis, nepagrįstas, nesant pažeidimų. Atraminės įvažos sienelės nėra užgaida ar dekoracija, o tai yra vienintelė galimybė atsakovei patekti į žemės sklype esančio namo garažą ir privačią valdą. Pažymėjo, kad tokie įvažiavimai yra įrengti kiekviename žemės sodo sklype, todėl siekiant išvengti konfliktų su valstybe, yra būtina įteisinti visus įvažiavimus į sode esančius sklypus. Įrengta įvaža nepažeidžia ieškovės interesų. Pripažino, jog įvaža yra valstybinėje žemėje apie 20-30 cm., ieškovės teisių niekaip nepažeidžia. Papildomai nurodė, jog prašo taikyti ieškinio senatį, nes ginčijami statiniai buvo pastatyti prieš daugiau kaip 10 metų, tai yra 1994 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiuo metu yra senatvės pensininkė. Sutuoktinis mirė prieš 9 metus. 1992-1994 m. su sutuoktiniu pradėjo sodo namelio statybą. Pirmiau pastatė namo rūsį, kuriame įrengė garažą. Patekimas į garažą buvo iš kelio pusės, suformuojant įgilintą nuovažą. Pripažino, jog dalis nuovažos yra už jos žemės sklypo ribos. Paaiškino, jog ji kelio dalį naudoja pagal paskirtį, patekimui į jos garažą. Pažymėjo, jog nuovaža yra būtina patekti į garažą. Nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl nuovažos įteisinimo. Patvirtino, jog ji nesidomėjo apie galimybę pertvarkyti nuovažą pagal keliamus reikalavimus, apie pertvarkymo kaštus taip pat nesidomėjo. Patvirtino, jog planuoja parduoti sodo sklypą su sodo namu. Garažu nesinaudoja apie 9-10 metų. Patvirtino, jog sodo sklype turi dar ir metalinį garažą. Prašo ieškinį atmesti nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes kelias yra ,,bendro naudojimo kelio eksploatavimo žemė“. Nurodė, kad ši žemė nepriklauso valstybei, o priklauso savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės A. K. vardu nuosavybės teisės, adresu (duomenys neskelbtini), registruotos į 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėgėjų sodo paskirties bei sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras įrašas patvirtina, jog sodo namo statybos pradžia - 1994 metai, pabaiga – 1996 metai, kadastro duomenų nustatymo data – 2012-10-12.
2012-10-12 sodo namo parengtoje kadastrinės bylos plane nepažymėta įvaža į namo garažą.
Dėl savavališkos statybos padarinių.
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti apie 1,5 m betoninių bortelių ir betoninę įvažą, kurios įrengtos už atsakovės žemės sklypo ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę.
2022 m. sausio 19 d., 10.00 val. buvo atliktas atsakovės Žemės sklypo naudojimo patikrinimas. 2022-01-19 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-2- (14.12.78.) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad borteliai ir dalis (betoninės įvažos į garažą apie 1,5 metro) yra įrengta už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje.
Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 12ŽNS-140- (14.12.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ inicijavo atlikti Žemės sklypo pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą kontroliuojant, kaip vykdomi duoti nurodymai dėl pažeidimų pašalinimo. Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. akte Nr. 12ŽN-190-(14.12.78.) nurodyta, jog pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2022 m. sausio 19 d. akte Nr. 12ŽN-2-(14.12.78.) nėra pašalinti. Nurodoma, jog įvažiavimas į garažą nuo važiuojamosios kelio ((duomenys neskelbtini) g.) apie 1,5 metro betoninis bortelis ir betoninė įvaža įrengta už žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje ir ji iki šiol nėra pašalinta ir tai trukdo SB ,,Putinas“ žvyruoti kelią, nes žvyras nuslenka link garažo vartų.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. K., tiek jos atstovas pripažino, jog dalis nuovažos yra už jos žemės sklypo ribos. Pripažino, jog dėl statinio esančio valstybinėje žemėje įteisinimo ji nesikreipė į kompetentingas institucijas. Ieškinyje nurodytas pažeidimas nepašalintas iki šiol.
Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens SB ,,Putinas“ atstovai patvirtino, jog žemės sklype, kuriame yra įrengtas kelias, nėra atlikti kadastriniai matavimai. Šis žemės sklypas nėra suformuotas. Jis priklauso valstybei, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri šioje byloje ir turi ieškinio reikalavimo teisę dėl nuosavybės teisių gynimo.
Atsakovė gindamasi nuo ieškinio prašė taikyti ieškinio senatį, argumentuodama, jog ginčijami statiniai buvo pastatyti prieš daugiau kaip 10 metų, tai yra 1994 metais.
Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad byloje buvo nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad atsakovei priklausantis dalis įvažos konstrukcijos iki šiol yra valstybinėje žemėje. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pažeidimas valstybės atžvilgiu yra tęstinio pobūdžio, tai yra teisės pažeidimas tęsiasi iki šio, todėl ieškinio senatis netaikytina.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas visas aplinkybes konstatuotina, kad betoninis bortelis ir betoninė įvaža yra valstybinėje žemėje, todėl atsakovė būdama žemės sklypo savininkė turi pareigą pašalinti apie 1,5 m betoninių bortelių ir betoninę įvažą, kurie pastatyti valstybinėje žemėje, sutvarkyti statybvietę ir tokiu būdu atlaisvinti užimtą valstybinės žemės sklypo dalį.
Atsakovė A. K. turi pašalinti savavališkos statybos, kuriai ieškovės sutikimas nėra išduotas, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius savo lėšomis - nugriauti apie 1,5 m betoninių bortelių ir betoninę įvažą, kurie tarnauja įvažiuoti į garažą, esantį žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.
Teismo nuomone, net ir esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovės statinys yra savavališka statyba, atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Atsakovei turi būti sudarytos galimybės ištaisyti savavališko statybos trūkumus, nes byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, atsakovei patekimas į garažą yra būtinas, siekiant pilnavertiškai naudoti statiniu. Pažymėtina, jog nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami ne tik nugriaunant atsakovės statinį. Galima situacija, jog atsakovė gali išnaudoti procedūras siekdama įteisinti savavališką statybą gaudama tam leidimą.
Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys iš esmės buvo patenkintas, iš atsakovės priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Suteikti A. K. 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti A. K. per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, apie 1,5 m betoninių bortelių ir betoninę įvažą, kurios įrengtos už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje ((duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, įpareigoti atsakovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėti 10 Eur (dešimt eurų) baudą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT43 4010 0510 0553 9389, esančią Luminor banke už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoti faktą apie šios civilinės bylos Nr. . e2-271-904/2024 išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme dėl registruotino turto, tai yra dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinio statuso.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.