Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Simonai Penkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui, gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs,vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbo 2006m. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000m. birželio 02d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pritaikius LR įstatymo „Dėl amenstijos akto“ 1str. 1d. 1p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas ; 2) 2006m. gruodžio 18d. Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono žemės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atlikęs iš dalies,

kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3d. 213 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. R. nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini) mieste, bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis,būdamas bendravykdytojas, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų - 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

2002 metų laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), vienam asmeniui susitarus su kitu asmeniu iš jo paimti realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus bei juos realizavus sumokėti sutartą sumą neteisėto atlygio, E. R., bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, būdamas bendravykdytoju, nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., per keletą kartų šalia firmos „(duomenys neskelbtini)" pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo iš kito asmens, laikė ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 15 000 vnt. 100 nominalo eurų banknotų, 1 500 000 eurų (5 179 200 litų) vertės. Realizavę netikrų eurų banknotus E. R. su kitu asmeniu gavo ir sumokėjo kitam asmeniui ne mažiau 1 milijono eurų (3 452 800 litų) neteisėto atlygio.

Tokiais veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d.

Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. D. K. ir I. I. nepažįsta. Su R. T. santykiai pašaliniai, matęs sporto klube. R. B. ir V. R. pažįsta. Su V. R. susipažino anksčiau nei su R. B.. Sportuodami sporto salėje jis su R. B. susipyko, vos nesusimušė.Nuo to laiko jis su R. B. nebendrauja. Kaltinamasis parodė, kad nei R. B., nei V. R. jam nebuvo davę realizuoti netikrų euro banknotų. R. B. jį apkalba, nes pyksta, nors jis piktumų nelaiko.Akistatos metu su R. B., jis padarė pastabą, kad R. B. jį apkalba, tačiau to neužprotokolavo. Pripažįsta, kad naudojosi automobiliu „Nissan Sunny“, kuris priklausė buvusiai žmonai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo šie bylos duomenys:

I. I., kuris kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-348 yra kaltinamasis ( ši baudžiamoji byla yra nagrinėjimo stadijoje, nuosprendis dar nepriimtas) patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi praėjo daug laiko, tai I. I. parodymų negalėjo atsiminti, todėl paprašė juos pagarsinti. Jo parodymai pagarsinti LR BPK 276 str.1d.2p. tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu I. I. parodė, kad jis išvis nesidomėjo tuo, kur reikės pagamintus netikrus eurus realizuoti, kadangi tuo rūpinosi R. T.. Visus pagamintus pirmos partijos netikrus eurus I. I. atidavė R. T.. I. I. iš anksto buvo susitaręs su R., kad jis jam paduoda netikrus eurus, o jis (R. T.) po realizavimo I. I. duos tikrus pinigus, tai yra jam priklausančią pinigų dalį. Kiek pinigų gaudavo R. T. ir R. B., I. I. nežino. I. I. žinojo, kiek jis gaus ir kam turės duoti pinigų, o kiek gaus R. B. ir R. T. jam nebuvo įdomu ir jis tuo nesidomėjo. Per tam tikrą laiką, R. T. atidavė jam priklausančią pinigų sumą, kurią I. I. padalino ir kitiems darbininkams už pirmos partijos padarymą. R. T. su juo tiesiogiai atsiskaitinėjo iki 2004 m. pavasario, tai yra iki to laiko kai jis buvo sulaikytas Vokietijoje policijos pareigūnų. 2004 metais I. I. pats netikrus pinigus duodavo tiesiogiai R. B. ir už juos R. B. jam duodavo tikrus pinigus, tai yra atsiskaitydavo. Jų betarpiškas bendravimas su R. B. padažnėjo po to, kai R. T. buvo sulaikytas V. už tai, kad ant padirbtų eurų buvo rasti R. T. pirštų atspaudai. Kelionės metu į (duomenys neskelbtini), tai tuo metu ir buvo sulaikytas R. T., I. I. R. B. sakė, kad reikia baigti gaminti netikrus eurus, tačiau jis jį nuramino sakydamas, kad viskas bus gerai, kad I. I. nieko nebijotų ir, kad I. I. toliau tiesiogiai dirbs ir bendraus su juo (R. B.). I. I. jam atidavinėdavo pagamintus netikrus eurus, jis taip pat pasakydavo iki kada turi būti pagaminti netikri eurų banknotai, taip pat R. B. atiduodavo jo pinigų dalį už netikrus pinigus. Jau ir grįžus R. T. iš V. kalėjimo, I. I. R. B. sakė, kad reikia baigti padirbinėti eurus, tačiau jis to daryti neleido, atkalbinėdavo nuo tos minties ir toliau nurodydavo iki kada reikės pabaigti gaminti netikrus eurus. Pagamintus netikrus eurus I. I. paduodavo tiesiogiai R. B. arba jo pažįstamam žmogų, kurį jam parodė pats R. B.. Jam R. B. pasakydavo, kada jis atvažiuos paimti padirbtų pinigų, o kada atvažiuos jo žmogus. Pinigus gautus už realizavimą R. B. jam atiduodavo tiesiogiai (t.2, 142-145, 148-150,152-157,159-164,166-167,172-175,184-185,187-203). R. B. jam nesakęs, kad turi priešų ar piktumų.

R. B., kuris yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-348, kuri dar neišnagrinėta patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad ne viską prisimena, nes įvykis buvo senai, todėl paprašė pagarsinti duotus parodymus. Jo parodymai pagarsinti LR BPK 276 str.1d.2p. tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2002 m. vasarą, vieno susitikimo su R. T. metu, jis jam pasakė, kad jis turi draugą I. I., kuris gali pagaminti netikrus 100 euro nominalo banknotus. R. T. paklausė, ar R. B. turi pažįstamų, kurie galės realizuoti netikrus eurus. R. B. jam pasakė, kad kai pamatys netikrą euro banknotą, tik tada galės juos parodyti savo pažįstamiems ir tik tada galės su jais tartis dėl netikrų eurų realizavimo. Prieš jo ir R. pokalbį, R. B. I. I. nepažinojo ir su juo vėliau supažindino R. T.. Pirmą kartą jį su I. I. R. T. supažindino per savo gimtadienį. Iš R. T. R. B. suprato, kad tai tas pats I. I., kuris ir gamina netikrus eurų banknotus. Kai R. B. R. pasakė, kad reikia turėti netikrų eurų banknotų, R. T. pasakė, kad I. pagamins keletą pavyzdžių - netikrų 100 euro nominalo banknotų ir juos pateiks R. B.. Praėjus maždaug porai mėnesių jam R. T. atvežė 2 (du) 100 euro nominalo banknotus, kurie buvo pilnai pabaigti, tai yra buvo ir holograma, ir serijos numeris ir kiti požymiai. Kiek iš viso netikrų banknotų padarė I. I. kartu su R. T., R. B. nežino. R. B. pateikti euro banknotai pasirodė nekokybiški, kadangi R. B. sulygino su tikru euro banknotu ir pamatė, kad holograma labai skiriasi nuo tos, kuri yra ant tikro banknoto. Pirmo susitikimo metu ir to susitikimo metu, kai R. T. perdavė 2 netikrus euro banknotus, jie nekalbėjo apie netikrų eurų kainą, tai yra už kiek R. B. apsiims realizuoti netikrus euro banknotus. R. B. iš anksto žinojo, kad jeigu jiems padės realizuoti netikrus eurų banknotus, tai gaus už darbą tam tikrą atlygį. R. T. pateiktus euro banknotus R. B. rodė ne vienam savo draugui, kuriems siūlė juos realizuoti. Iš tokių draugų R. B. atsimena V. (tai V. R.), su kuriuo dažnai sportavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. R. B. jam padavė vieną netikrą 100 euro nominalo banknotą ir jis (V.) pasakė, kad pasižiūrės, ar gali tokios kokybės netikrus eurus realizuoti. 2002 m. pabaigoje R. B. vėl sportuojant susitiko su V., kuris pasakė, kad jam reikia netikrų 100 vnt. 100 euro nominalo banknotų. Jis pasakė R. B., kad jam reikia šitų netikrų pinigų realizavimui, tačiau daugiau jis nieko apie realizavimą nekonkretizavo. Dar prieš šitą susitikimą su V., jam R. T. pasakė, kad I. I. už vieną netikrą 100 euro nominalo banknotą nori 14 tikrų eurų. Likusi suma, kurią jie užsidės turėjo perpus atitekti R. B. ir R. T.. Pokalbio sporto salėje metu, R. B. su V. susitarė, kad jis turi duoti tikrus 22 eurus už vieną netikrą 100 euro nominalo banknotą. 14 eurų turėjo atitekti I. I., o 8 eurai turėjo atitekti R. B. ir R. T., tai yra kiekvienam iš jų po 4 eurus. Toks pelnas ir R. B. ir R. T. tenkino. Tikruosius pinigus V. pasakė, kad grąžins po realizacijos ir konkretaus termino nenurodė. Apie jo ir V. pokalbį R. B. papasakojo R. T., kuriam ir pasakė, kad jam reikia 100 vnt. 100 euro nominalo banknotų. Jis nesakė, kiek užtruks gamyba, tačiau praėjus maždaug mėnesiui į jo namus, (duomenys neskelbtini), R. T. netikrus pinigus atvežė suvyniotus į laikraštį. Pinigų perdavimu jų susitikimas ir baigėsi. Kitą dieną ryte R. B. susitiko su V., kuriam ir perdavė netikrus 100 vnt. 100 euro nominalo banknotus. Praėjus savaitei vėl jam sportuojant, V. atnešė 2200 eurų įvairiomis kupiūromis. Atiduodant pinigus R. B. su juo realizavimo tema daugiau nieko nekalbėjo. Gautus pinigus R. B. pasidalino su R. T.. R. B. gavo 400 eurų, R. T. gavo irgi 400 eurų, o likusius 1400 eurų R. B. atidavė irgi R. T., kuriuos jis turėjo atiduoti I. I.. Iš pradžių R. T. jam apie netikrų eurų gamybą nieko nepasakojo ir nebuvo įdomu, kadangi R. B. tik rūpinosi netikrų eurų realizavimu. 2002 metų rudenį, tai yra praėjus savaitei nuo to laiko, kai V. jam perdavė 2200 eurų, R. B. vėl susitiko sportuojant su V., kuris pasakė, kad jam reikia realizavimui 500 vnt. netikrų 100 euro nominalo banknotų. R. B. su V. vėl sutarė dėl tos pačios kainos, tai yra 22 eurai už vieną netikrą 100 euro nominalo banknotą. Susitikimo metu V. pasakė, kad jam pateiktuose netikruose euruose būtų patobulinta holograma. Apie užsakymą R. B. vėl pasakė R. T. ir jis po mėnesio vėl atnešė realizavimui 500 vnt. netikrų 100 euro nominalo banknotų, kurie buvo suvynioti į laikraštį. R. B. gautus netikrus pinigus vėl perdavė V.. Praėjus savaitei V. jam grąžino 11000 tikrų eurų, kurie buvo gauti realizuojant netikrus eurus. Šito susitikimo metu V. jam padavė pinigus ir nieko nekalbėjo apie realizavimą. Gautus pinigus R. B. vėl pasidalino su R. T. po 2000 eurų, o likusius 7000 eurų R. B. perdavė R. T., kuris juos perdavė I. I.. Kai V. jam perdavė 11000 eurų, jis (V.) pasakė R. B., kad jam reikia apie 1000 vnt. 100 euro nominalo banknotų. Praėjus maždaug mėnesiui R. T. jam atnešė 1000 vnt. 100 euro nominalo banknotų, kurie sudėti buvo į tonerio tuščią dėžutę. Visus banknotus R. B. sportuodamas atidavė V.. Praėjus vėl savaitei V. jam atnešė 22000 eurų. Pinigai buvo sudėti į maišiuką. Iš šito pinigų realizavimo R. B. gavo su R. T. po 3500 eurų, o likusius pinigus tai yra 15000 eurų per R. T. gavo I. I.. Per laikotarpį nuo 2002 metų iki 2004 m. rugpjūčio mėn. R. B. dar ne vieną kartą, tikslaus skaičiaus įvardinti negali, pagal V. užsakymą perdavė jam netikrų 100 euro nominalo banknotų. Realizavus V. netikrus eurų banknotus V. jam grąžino apie 1 mln. tikrų eurų. Iš šitų pinigų jis gavo su R. T. po 200000 eurų, o likusieji apie 600000 eurų atiteko I. I.. Kiek pinigų už realizavimą gavo V., jis nežino ir tai jam buvo neįdomu. V. užsakomas kiekis netikrų eurų keitėsi ir jis svyravo nuo 1000 iki 5000 vnt. 100 euro nominalo banknotų. Užsakymo dydį koregavo tik pats V.. Taip pat ir kaina priklausė nuo V. užsakymo dydžio. Didžiausia kaina buvo 22, o mažiausia 16 eurų už vieną netikrą 100 euro nominalo banknotą. Kaina taip pat priklausė ir nuo euro kokybės, kurią pasakydavo pats I. I..

Kartą jam kartu sportuojant su V., jis pasakė, kad vietoj jo paimti iš R. B. netikrų euro banknotų atvažiuos jo draugas E. (nustatyta – kad tai E. R.). R. B. dėl to neprieštaravo ir V. jam nepaaiškino, kodėl atvažiuos jo draugas E.. E. į klubą atvažiuodavo arba su V. automobiliu arba su baltos spalvos automobiliu „Nissan Suny". Jam kartu besportuojant su E., R. B. jam pasakydavo, kur reikės paimti iš jo netikrus euro banknotus. R. B. jam visą laiką nurodydavo tą pačią susitikimo vietą šalia firmos „(duomenys neskelbtini)" pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tikrus pinigus, gaunamus už netikrų eurų realizavimą E. jam atveždavo į sporto klubą. Kodėl vienu metu iš jo netikrus pinigus paimdavo V., o kartais jo draugas E., R. B. nežino ir jo tai nedomino. 2002-2004 m. rugpjūčio mėn. R. B. E.i perdavė apie 15000 netikrų 100 euro nominalo banknotų. Paskutinį kartą R. B. perdavė E.i netikrus euro banknotus 2004 m. rugpjūčio mėn., kurio metu E. paėmė 5000 vnt. netikrų 100 euro nominalo banknotų. Perduodant E. arba V. netikrus euro banknotus R. B. iš naujo jų neperskaičiuodavo. Taip pat ir iš E. ir iš V. nebuvo pretenzijų, kad R. B. davė jiems mažiau netikrų euro banknotų. E.i R. B. perdavė apie 15000, o V. 35000-55000 netikrų 100 euro nominalo banknotų. R. B. apklausose minėjo, kad pagal jo paskaičiavimus jis V. R. asmeniškai laikotarpyje nuo 2002 metų iki 2004 m. rugpjūčio mėn. perdavė apie 50000 - 70000 vnt. netikrų 100 euro nominalo banknotų, t.y. nurodydavo bendrą sumą (įskaitant E. R. perduotą netikrų banknotų kiekį), kadangi galvojo, kad E. yra V. žmogus.

2004 m. vasarą kelionės į Kubą metu Vokietijoje buvo sulaikytas R. T. už netikrų pinigų platinimą. Sulaikymo metu R. B. su I. I. susitarė, kad jisai nuo šiol netikrus eurų banknotus perdavinės tiesiogiai jam, o R. B. jam irgi tiesiogiai perduos tikrus eurus, gautus realizavus netikrus eurų banknotus. Tokiu būdu Ignotas jam 2 kartus perdavė netikrus euro banknotus. Už realizuotus netikrus pinigus R. B. jam pats tiesiogiai ir atsiskaitydavo. Taip pat R. B. yra pasiuntęs ir draugą M. (M. K.) paimti iš I. I. netikrus euro banknotus. Apie tai, kad jis paima iš I. I. netikrus euro banknotus, M. nieko nežinojo, kadangi jis paimdavo iš I. tik kuprinę su pinigais. Jis nežinojo, kas yra kuprinėje. R. B. M. siųsdavo todėl, kad nenorėjo, kad jo kas nors pagautų su netikrais euro banknotais. Už paslaugos padarymą M. negavo iš R. B. jokio atlygio.

2004 m. rugpjūčio mėn., V. užsakytą sumą - netikrų euro banknotų paėmė E.. Kokią sekančią partiją būtų užsakęs V. R. B. nežino, kadangi R. B. su juo susitarė, kad 2004 m. lapkričio mėn. R. B. jam turėjo pasakyti, kada preliminariai bus pagaminti netikri eurų banknotai, o V. jam ir būtų pasakęs, kiek jam konkrečiai reikia netikrų euro banknotų. 2004 m. rugsėjo mėn., R. B. iš E. sužinojo, kad V. yra sulaikytas. E. pasakė, kad V. sulaikytas dėl to, kad ant netikrų euro pinigų buvo rasti V. pirštų pėdsakai, daugiau E. jam nieko nesakė. Tačiau E. pasakė, kad tuoj viskas susitvarkys su V. ir jis išeis į laisvę ir toliau bendraus su R. B. (t.4, b. l. 5-6,7-11,26-31,49,). R. B. parodė, kad E. R. neapkalba ir tarp jų piktumų nėra.Sporto salėje buvo nesusipratimas, po kurio jis stengėsi daugiau neturėti reikalų su E. R..

R. T., kuris baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-348 yra kaltinamasis ir ši byla dar neišnagrinėta, parodė, kad jis į visus klausimus atsakė baudžiamojoje byloje Nr.1-13-348 ir dabar jo niekas negali priversti duoti parodymus. Paskelbus jo parodymus LR BPK 276 str.1d.2p. tvarka, R. T. parodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, nes tyrėjas užrašė tai, ką norėjo, o advokatas, dalyvavęs jo apklausoje netinkamai atliko savo pareigas, nes labai skubėjo.

V. R., kuris vienoje baudžiamojoje byloje jau nuteistas, o kitoje baudžiamojoje byloje Nr.1-13-348, kurioje yra kaltinamasis ir byla yra nagrinėjimo stadijoje, parodė, kad pažįsta R. B., E. R., tačiau neigė iš jų gavęs ar jiems perdavęs netikrus ar tikrus eurų banknotus. V. R. teigė, kad tik kartą vaikino vardu „R.“ pasiūlymu sutiko nuvežti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ celofaninį maišelį, kurio turinio jis nežinojo. Apie E. R. ir R. B. konfliktą nieko nežino.

Specialisto išvadoje Nr. 8205 nurodyta, kad pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00005-04 pateiktų techninių priemonių pakanka pilnai pagaminti 100 eurų banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos techninės priemonės: skaitmeninės laikmenos ir skaidrios plėvelės su 100 eurų elementų atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotų gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemonės (spausdinimo formos, klišės atlikti reljefinius įspaudimus banknotuose, šilkografiniai rėmeliai, popierius). Europos Centrinis bankas (ECB) 100 euru banknotams, kurie buvo gaminami techninėmis priemonėmis pateiktomis pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00005-04 (bei su šiomis priemonėmis pagamintiems pusfabrikačiams), yra suteikęs indikatyvą EUA0100 P00003. Europos Centrinio banko (ECB) duomenimis Europos Sąjungos valstybėse su šiuo indikatyvu buvo išimta 123 849 vnt. 100 eurų banknotų; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2003 – 2005 m. su šiuo indikatyvu buvo ištirta 2496 vnt. 100 eurų banknotų. ( t.2, b. l.137-139)

Asmens parodymo atpažinti metu R. B. atpažino E. R. kaip asmenį „E.“, kuriam jis 2002-2004 metų laikotarpyje atidavė realizavimui netikrus 100 nominalo eurų banknotus ir iš tų pačių asmenų gavo tikrus pinigus gautus realizavus netikrus eurų banknotus ( t.4, b l.12-15, 35-38).

Akistatos su E. R. metu, R. B. pasiliko prie savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( t. 4, b. l.18, 45).

Atliekant ikiteisminį tyrimą, E. R. pažeidė kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir pabėgo į užsienį – į Vokietijos Federacinę Respubliką. 2006-07-05 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį 2008-05-27 E. R. buvo išduotas Lietuvos Respublikai.

Kaltinamąjį E. R. pagal Europos arešto orderį išdavus Lietuvos Respublikai, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00032-06 į atskirą tyrimą, kuriam suteiktas Nr. 1-2-00092-08 (t. 5, l. 55-56).

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad E. R., bendrininkų grupėje su kitais asmenimis įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų. Netikrų pinigų įgijimu, laikymu ir realizavimu kėsinamasi į normalią pinigų apyvartą. Šiuo nusikaltimu daroma didelė žala valstybei, jos finansinei ekonominei sistemai, ūkio subjektams bei atskiriems fiziniams asmenims.Šio nusikaltimo objektas yra normali pinigų apyvarta bei valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo veikoje yra LR BK 213 str. 2d. nusikaltimo sudėtis. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. R. buvo nusikaltimo bendravykdytojas. Jis realizavo iš kito asmens gautus netikrus eurų banknotus pakankamai ilgą laiką, turėdamas iš to nuolatines neteisėtas pajamas. E. R. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Įgydamas, laikydamas ir realizuodamas didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo.

E. R. kaltė nustatyta kaltinamojo R. B. parodymais, patvirtintais teisminio nagrinėjimo metu bei kaltinamojo R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamjo R. B. parodymais nustatyta, kad jis E. R. perdavė 15000 vienetų netikrų 100 euro nominalo banknotų. Asmens parodymo atpažinimo metu R. B. atpažino E. R. kaip asmenį vadinama vardu E., kuriam jis 2002-2004m. laikotarpyje atidavė realizavimui netikrus euro banknotus. Savo parodymus R. B. patvirtino akistatoje su E. R.. Taigi, netikėti R. B. parodymais , teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka kitus bylos duomenis – tai kaltinamojo I. I. ir R. T. parodymus. I. I. parodymais nustatyta, kad netikrų eurų realizavimu užsiėmė R. T. su R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad iš R. B. jis žinojo, kad R. B. netikrus eurų banknotus realizavo per V., E., D., kuriuos R. T. pažįsta ir su jais ne kartą bendravęs (t.3,b.l. 166-200). Nors R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad tyrėjas jo parodymus surašė kaip norėjo, tačiau šis jo teiginys yra nelogiškas ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Apklausiant R. T., dalyvavo advokatas ir jo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Pastabų ir papildymų, perskaičius protokolo tekstą, R. T. nepateikė. R. T. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur patvirtino savo parodymus. Suprantama, R. T. nori padėti kaltinamajam E. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teisme elgėsi arogantiškai, aplamai nenorėjo atsakinėti į klausimus, neva tai jau apklaustas kitoje byloje. Taigi, daroma išvada, kad E. R. neteisėtai įgijęs iš R. B. netikrus eurų banknotus, juos laikė ir realizavo nenustatytiems asmenims. Netikrų eurų kiekis nustatytas iš R. B. parodymų. Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo R. B. parodymais, kuriuos jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, akistatoje su E. R. bei atpažino E. R. iš nuotraukų kaip asmenį, kuriam perduodavo netikrus eurų banknotus. R. B. patvirtino, kad E. R. perdavė ne mažiau kaip 15000 vnt. 100 nominalo eurų banknotų, tai yra 1 500 000 eurų ( 5 179 200) litų vertės. Tokie kaltinamojo R. B. parodymai nepaneigti. Byloje nėra duomenų, kad R. B. būtų susipykęs su E. R. ir jį apkalba, kaip tai bando aiškinti E. R.. Teismas atžymi tai, kad R. B. parodymus duoda nuoširdžiai, sako tiesą ir neturi tikslo nieko apkalbėti. Teisme jis patvirtino, kad visi jo parodymai ir kiti procesiniai veiksmai (asmens atpažinimas iš fotonuotraukos bei akistata) yra teisingi.Atžymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. R. nenurodė, kad buvo susipykęs su R. B.. Tuo tarpu teismo posėdyje jis iškėlė versiją, kad su R. B. besportuodami susipyko. Nors R. B. neneigia apsižodžiavęs su E. R., tačiau tai negali būti pagrindas R. B. apkalbėti E. R. tokiu sunkiu nusikaltimu. Tai pripažino ir R. B.. Jis paneigė aplinkybę, kad gali dėl ko nors apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina ir tai, kad šią aplinkybę R. B. nurodė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie tai nebuvo žinoma. Esant tokiom aplinkybėm, teismas, nustatydamas E. R. kaltę, remiasi R. B. parodymais, kurie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas, nustatydamas E. R. kaltę, remiasi ir R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo. R. T. parodė, kad iš R. B. jis žinojo, kad R. B. netikrus euro banknotus realizavo per V., E. ( tai E. R.), D.. Netikėti R. T. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka R. B. parodymams.

Specialisto išvada nustatyta, kad Europos Centrinis bankas 100 eurų banknotams, kurie buvo gaminami techninėmis priemonėmis pateiktomis pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00005-04 ( bei su šiomis priemonėmis pagamintiems pusfabrikačiams) yra suteikęs indikatyvą EUA0100 P00003. Europos Centrinio banko duomenimis Europos Sąjungos valstybėse su šiuo indikatyvu buvo išimta 123 849 vnt. 100 eurų banknotų.

Iš to seka, kad E. R. įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ne mažiau 15 000 vnt. 100 nominalo eurų banknotų. Šis skaičius nustatytas remiantis R. B. parodymais. Teismo nuomone, 15000 vnt. netikrų 100 nominalo eurų banknotų nominali vertė yra gana pakankama, kad netikrų pinigų kiekis būtų pripažintas dideliu, todėl kaltinamojo E. R. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 213 str. 2d.

Teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam E. R. iš kaltinimo turi būti pašalinta sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje ir štai dėl ko. Kauno apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje I. I., R. T., R. B., V. R., D. K., G. V., V. A., R. P. ir kiti ( iš viso kaltinami 16 asmenų pagal LR BK 25 str.3d. ir 213 str. 2d.). Byla dar neišnagrinėta ir nenustatyta, ar kaltinamieji veikė organizuotoje grupėje ar ne. Toje byloje įtariamuoju buvo patrauktas ir E. R., tačiau jam pažeidus kardomąją priemonę ir išvykus į užsienį, kur padarė nusikaltimą ir atliko bausmę, o vėliau pagal Europos arešto orderį buvo išduotas Lietuvai ir jo byla buvo išnagrinėta atskirai. Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamajam E. R. negalima pripažinti šios sunkinančios aplinkybės, nes būtų pasunkinta kitų kaltinamųjų teisinė padėtis ir teisėja iš anksto dar neišnagrinėjusi bylos išreikštų savo nuomonę dėl kitų kaltinamųjų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ryšium su E. R. ekstradicija, policijos departamentas turėjo išlaidų -2623,00 Lt. Šią sumą patvirtina byloje esantys dokumentai (t.5, b. l. 198-203) Šios išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis, kurias turėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie pagal Europos arešto orderį į Lietuvą pargabeno kaltinamąjį E. R. ( LR BPK 103 str. 6d.). Pagal įstatymą, teismas, priimdamas nuosprendį,turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas ( LR BPK 105 str. 1d.). Kadangi proceso išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ( pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, savavališkai išvyko į užsienį, kur padarė nusikaltimą ir buvo nuteistas), todėl turi būti iš jo išeiškotos.

Iš byloje esančio teismo nuosprendžio matyti, kad E. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono žemės teismo 2006m. gruodžio 18d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Pagal 2008m. liepos 24d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/675/ TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose 3 str., kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų asižvelgiama tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Tokiu būdu E. R. paskirta bausmė turi būti subendrinta su Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono žemės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 63 str. 1d. 4d.9d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : padarytos nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis E. R. padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą. Teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus. Po šio nusikaltimo padarymo, išvyko į užsienį, kur buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Eilę kartų baustas administracine tvarka. Dirbo periodiškai. Nusikaltimas baigtas, netikri pinigai buvo realizuoti ir paleisti apyvarton. Taip pat teismas atsižvelgė į jo antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme. E. R. vaidmuo šioje byloje nebuvo pagrindinis, veikė vadovaujamas kitų asmenų. Lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Teisme buvo nenuoširdus. Sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, nes realizuodamas nusikaltimo dalyką, kaltinamasis gavo nuolatines neteisėtas pajamas, ir kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Bendrininkaujant buvo padarytas sunkus ir pavojingas nusikaltimas, nes vienas asmuo tokio nusikaltimo nepajėgtų padaryti, ir sudaromos galimybės kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms. Įvertinęs visas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, teismas skiria bausmę šiek tiek mažesnę nei jos vidurkis.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 ( penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono žemės teismo paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis 2008 m.liepos 24d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR „Dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose“ 3 straipsniu ir LR BK 63 str. 9d. į paskirtą bausmę įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono žemės teismo nuosprendį ( nuo 2006-04-30 iki 2008-05-26).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2008m.lapkričio 06d.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2005-02-02- iki 2005-08-03 ir nuo 2008-05-27 iki 2008m. lapkričio 06d.

Priteisti iš nuteistojo E. R. 2623,00 Lt. proceso išlaidų Lietuvos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, dabar „Swedbank“, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžią nuteistajam E. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.