- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- I-400-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01524-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- O. V.
- Atsakovas
- Šiaulių apygardos probacijos tarnybos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. V. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apygardos probacijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (31-35 b. l.), prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2017 m. vasario 23 d. direktoriaus sprendimą, išdėstytą rezoliucine forma, ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, įgyvendinantį 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą suteikti jai nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.
Pareiškėja patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. įvyko jos tarnybinės veiklos vertinimas, probacijos skyriaus viršininkė R. Ž. jos tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pateikė siūlymą sutiekti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje jos tarnybinė veikla vienbalsiai buvo įvertinta labai gerai ir pateiktas siūlymas suteikti nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, tačiau pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra nesibaigė individualiu Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus administraciniu aktu, taip kaip numatyta Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių XI skyriaus 112 punkte. 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorių prašydama nurodyti, kodėl neteikiamas siūlymas dėl jos perkėlimo į aukštesnes pareigas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. vertinant pareiškėjos pareigų atlikimą norint gauti kvalifikacinę kategoriją, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius rezoliucija nesuteikė aukštesnės kvalifikacinės kategorijos „atsižvelgiant į pareigūnės neetišką ir nepagarbų elgesį su kitais kolegomis“. Iki šio rašto gavimo apie tokią rezoliuciją pareiškėja nieko nežinojo, gavusi raštą susisiekė su R. Ž., tačiau ši patvirtino, kad tokios rezoliucijos ant vertinimo komisijos posėdžio protokolo nebuvo. Vėliau išsiaiškino, kad tokia rezoliucija buvo užrašyta ant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados, priimtos jos atžvilgiu. Su komisijos išvada pareiškėja buvo supažindinta iš karto po komisijos posėdžio, išvadoje nebuvo ir tuo metu negalėjo būti jokios direktoriaus rezoliucijos, tai reiškia, kad rezoliucija buvo surašyta po to, kai pareiškėja susipažino su komisijos išvada. Taigi su rezoliucija, kuria Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius atsisakė įgyvendinti komisijos siūlymą, ji nebuvo supažindinta iš viso, jai nebuvo žinomas jos turinys, ji visą laiką galvojo, kad tiesiog nėra priimtas joks sprendimas. Su direktoriaus sprendimu, išreikštu rezoliucine forma, nesutinka, nes jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, numatančių reikalavimus individualiam administraciniam aktui, rezoliucijos turinys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, rezoliucija nepagrįsta ir nemotyvuota. Nei iki tarnybinės veiklos vertinimo, nei iki skundo surašymo dienos pareiškėjos atžvilgiu nėra pateiktas joks skundas, pranešimas, nepradėtas ir neatliktas joks tarnybinis patikrinimas, jos veiksmai nebuvo svarstyti etikos komisijoje, o tai reiškia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įstaigos direktoriaus rezoliucijos turinį. Vertinimo metu nei tiesioginiam vadovui, nei kolegialiai komisijai nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjos etikos ir pagarbos kitiems pareigūnams, tiek tiesioginis vadovas, tiek vertinimo komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino labai gerai. Skundžiamu atsakovo sprendimu pareiškėjos tarnybinė veikla pervertinta iš naujo, atsakovas nurodė, kad neįgyvendins tarnybinės veiklos vertinimo komisijos konkretaus siūlymo, toks sprendimas neatitinka nei Statuto, nei Taisyklių nuostatų. Atsakovas, nesutikdamas su konkrečiu įvertinimu ir siūlymu, turėtų motyvuotai nurodyti, kodėl nesutinka, ir priimti savo įvertinimą ir savo siūlymą. Šiuo atveju atsakovas dėl įvertinimo nepasisakė visiškai, tai reiškia, kad jis su įvertinimu sutiko, tačiau nesutiko su konkrečiu pasiūlymu, bet motyvuotai to nepagrindė ir nepateikė jokio kito savo siūlymo. Susidarė tokia situacija, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, tačiau jos atžvilgiu neįgyvendintos jokios pasekmės, kurias numato Statutas. Taisyklių 112 punktas numato, kad įstaigos vadovas per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo individualiu administraciniu aktu priima sprendimą, įgyvendinantį komisijos išvadoje pateiktą pasiūlymą. Lingvistiškai vertinant teisės normą darytina išvada, kad įstaigos vadovas priima ne bet kokį sprendimą, o įgyvendinantį vertinimo komisijos pateiktą siūlymą, kitokio sprendimo įstaigos vadovas negali priimti, nes teisės norma gana aiškiai apibrėžia jo diskreciją. Šiuo atveju atsakovas viršijo teisės aktų nustatytas diskrecijos ribas, priimdamas ne vertinimo komisijos siūlymą įgyvendinantį sprendimą, o su nustatytu teisiniu reguliavimu prasilenkiantį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos (toliau – Probacijos tarnyba) atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (61 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (39-41 b. l.), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius, 2017 m. vasario 23 d. gavęs Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 18-38, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 40 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į šios komisijos siūlymą, priėmė sprendimą „atsižvelgiant į pareigūnės neetišką ir nepagarbų elgesį su kitais kolegomis, kvalifikacinės kategorijos (aukštesnės) nesuteikti“ rezoliucijos forma pareiškėjos O. V. atžvilgiu. Pareiškėja tarnybos metu bendraudama su kartu dirbančiais darbuotojais dažnai yra nemandagi, netaktiška, linkusi pašiepti, viešai sumenkinti trumpiau dirbančio bei kontroliuojamo kolegos kompetenciją, hiperbolizuoti kolegos smulkias ir nereikšmingas klaidas. Šiais veiksmais ji nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių nustatytų pareigūnų tarpusavio santykių principų. Apie pareiškėjos pasitaikantį pareigūnui netinkamą elgesį Šiaulių apygardos probacijos tarnybos darbuotojai, dirbantys ir tame pačiame skyriuje, ir kituose skyriuose, žodžiu nuolat informuodavo jos tiesioginį vadovą – Probacijos skyriaus viršininkę R. Ž., tačiau dėl nežinomų priežasčių vadovė veiksmų nesiėmė bei pareiškėjos veiklą įvertino labai gerai. Šiaulių probacijos tarnybos direktorius, 2015 – 2017 metais kiekvieną kartą gavęs žodinę informaciją apie pareiškėjos netinkamo elgesio atvejus, organizuodavo pokalbius su pareiškėja, jos tiesiogine vadove bei pareiškėjos tarnybinę veiklą kontroliuojančiu pareigūnu – Probacijos skyriaus viršininko pavaduotoju, kad tokie elgesio atvejai įstaigoje yra nepriimtini, žemina pataisos pareigūno vardą bei kenkia kartu dirbantiems kolegoms. Pareiškėja pripažindavo įvardintas klaidas ir pasižadėdavo pasikeisti. Dėl pasikartojančio pareiškėjos elgesio įstaigoje 2017 m. liepos 4 d. buvo organizuotas specialus susirinkimas priminti visiems darbuotojams, dirbantiems Šiauliuose, Tilžės g. 198, apie Etikos taisyklių laikymąsi, pateikta mokslinė informacija apie netinkamo elgesio, ypač mobingo, organizacijoje priežastis ir pasekmes. Atsižvelgdamas į Etikos taisyklių 10 punkto nuostatas, kad į etikos principų laikymąsi atsižvelgiama vertinant pareigūno tarnybą, taip pat į tai, kad net po pakartotinių pokalbių pareiškėjos elgesys nesikeitė, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius priėmė sprendimą aukštesnės kvalifikacinės kategorijos pareiškėjai nesuteikti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. rezoliucijos forma priimto sprendimo nesuteikti pareiškėjai O. V. aukštesnės kvalifikacinės kategorijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Kvalifikacinių kategorijų pataisos pareigūnams suteikimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01). Statuto 40 straipsnis „Tarnybinės veiklos vertinimas“ numato, kad pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį pasirengimą ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos, kurios yra trys: aukščiausia – 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija, kvalifikacines kategorijas pareigūnams, atsižvelgdamas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, suteikia į pareigas paskyręs vadovas (1, 2 dalys). Pataisos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina į pareigas skiriančio vadovo įsakymu sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija, kuri pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai (9 dalis). Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, įstaigos direktoriui siūlo suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jei ji dar nebuvo suteikta (10 dalies 1 punktas); suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (10 dalies 2 punktas); perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pareigas (10 dalies 3 ir 4 punktai); palikti pataisos pareigūnui tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą (10 dalies 5 punktas); taikyti Statuto 29 straipsnyje numatytas skatinimo priemones (10 dalies 6 punktas). Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo susipažinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka (18 dalis).
Pataisos pareigūnų vertinimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką detalizuoja Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d., toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, XI skyrius „Kvalifikacinių kategorijų suteikimas“. Šiame skyriuje numatyta, kad tiesioginis pareigūno vadovas pateikia vertinamam pataisos pareigūnui tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurią pareigūnas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos, pataisos pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa. Tiesioginis vadovas pokalbio su pataisos pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, aptaria pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis, suformuluoja einamųjų metų užduotis, aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio su pareigūnu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą ir surašo vertinimo išvadą, kurioje vertina pareigūno tarnybinę veiklą, bendras pareigūno veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės parašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Statuto 40 straipsnio 10 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas pareigūną su išvada supažindina pasirašytinai ir išvadą pateikia personalo administravimo tarnybai, kuri išvados kopiją pateikia tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, pateikia savo išvadą įstaigos vadovui, kuris per 10 darbo dienų nuo vertinimo išvados gavimo individualiu administraciniu aktu priima sprendimą, įgyvendinantį vertinimo išvadoje pateiktą siūlymą.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. tiesioginė pareiškėjos O. V. vadovė – Probacijos skyriaus viršininkė R. Ž., įvertinusi pareiškėjos užpildytą vertinimo anketą, surašė pataisos pareigūnės vyresniosios inspektorės O. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 4 balais, bendras vertinimas išvadoje „labai gerai“, tiesioginės pareiškėjos vadovės siūlymas išvadoje – vyresniajai inspektorei O. V. suteikti aukštesnę (pirmą) kvalifikacinę kategoriją (7-10, 15-17 b. l.). Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2017-01-25 įsakymu Nr. V-17, 2017 m. vasario 23 d. posėdyje atlikusi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 18-38, kurioje pasiūlė probacijos skyriaus vyresniajai inspektorei O. V. suteikti nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (11, 12 b. l.). Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius, gavęs komisijos išvadą, 2017-02-23 priėmė rezoliucinį sprendimą „atsižvelgiant į pareigūnės neetišką ir nepagarbų elgesį su kitais kolegomis, kvalifikacinės kategorijos (aukštesnės) nesuteikti“ (11 b. l.).
Kaip jau minėta aukščiau, pagal Taisyklių 112 punktą įstaigos vadovas per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo sprendimą, įgyvendinantį vertinimo išvadoje pateiktą siūlymą, priima individualiu administraciniu aktu.
Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje, kur nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu; kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Visiškai nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1543/2012).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiamas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimas nesuteikti pareiškėjai aukštesnės kvalifikacinės kategorijos išreikštas tik rezoliucine forma ir nėra priimtas kaip individualus administracinis aktas, daro išvadą, jog toks sprendimas neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nei Pataisos pareigūnų organizavimo taisyklių 112 punkto reikalavimų ir jau vien dėl to yra pagrindas jį panaikinti.
Reikalavimai pataisos pareigūnams kvalifikacinei kategorijai gauti ir jų reikšmės nurodyti Taisyklių 94 punkte: lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, programų ir projektų valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, fizinis ir specialusis pasirengimas. Lyderystė apima ir tokias reikšmes kaip: domisi ir vertina kolegų nuomonę (94.1.2.), yra draugiškas, kolegiškai bendrauja ir konstruktyviai atsiliepia į prašymus (94.1.4.), nuolat dalijasi su kolegomis aktualiomis žiniomis ar svarbia tarnybinės veiklos informacija (94.1.8.); supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą apima ir tokias reikšmes kaip: gerbia visų kolegų įsitikinimus, individualumą ir teises (94.2.5), skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti (94.2.6.). Ar pareigūnas atitinka nurodytus reikalavimus vertinama užpildant Pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą.
Iš byloje esančios pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo anketos (15 b. l.) matosi, kad O. V. lyderystė įvertinta 3 balais iš keturių galimų, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 4 balais iš keturių galimų, bendras balas – 4, taigi tarnybinės veiklos vertinimo metu tiek tiesioginis pareiškėjos vadovas, tiek vertinimo komisija vertino ir pareiškėjos elgesį su kolegomis, todėl probacijos tarnybos direktoriaus sprendimas nesuteikti pareiškėjai aukštesnės kvalifikacinės kategorijos atsižvelgiant į jos neetišką ir nepagarbų elgesį su kolegomis prieštarauja vertinimo rezultatams, kurie atsispindi tiek pareiškėjos vertinimo anketoje, tiek tarnybinės veiklos vertinimo išvadose. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įrodymai apie netinkamą vertinamo asmens elgesį turi būti pateikiami vertinimo komisijai (LVAT 2006-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750-06, LVAT 2008-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008). Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie pareiškėjos neetišką ir nepagarbų elgesį su kolegomis vertinimo komisijai nebuvo pateikta, o iš pareiškėjos į bylą papildomai pateiktų dokumentų matosi, kad vyresnioji inspektorė O. V. drausmine tvarka nebausta, skatinta aštuonis kartus, 2016 m. liepos 22 d. Probacijos tarnybos viršininkės R. Ž. teikimu, atsižvelgiant į tai, jog savo pareigas tarnyboje atlieka nepriekaištingai ir pavyzdingai, pasiūlyta ją perkelti į aukštesnes pareigas (64-66 b. l.). Atsakovas tik kartu su atsiliepimu teismui pateikė du Šiaulių apygardos probacijos tarnybos darbuotojų paaiškinimus dėl galimai netinkamo O. V. elgesio, surašytus 2017 m. spalio 19 d., tačiau tokie duomenys turėjo būti žinomi ir aptarti pareiškėjos vertinimo metu.
Pagal Taisyklių 112 punktą, įstaigos vadovas, gavęs vertinimo komisijos išvadą, priima sprendimą, įgyvendinantį komisijos išvadoje pateiktą siūlymą. Statuto 40 straipsnio 18 dalis numato, kad pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimai dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teisinis reglamentavimas nesuteikia įstaigos vadovui teisės pasirinkti, kokį sprendimą priimti, jis gali priimti tik komisijos išvadoje pateiktą siūlymą įgyvendinantį sprendimą. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. 18-38 pasiūlė probacijos skyriaus vyresniajai inspektorei O. V. suteikti nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, taigi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius, įgyvendindamas vertinimo komisijos siūlymą, privalėjo priimti atitinkamą sprendimą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundžiamas rezoliucijos forma priimtas atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjai O. V. aukštesnės kvalifikacinės kategorijos naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą, įgyvendinantį vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. V. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2017 m. vasario 23 d. direktoriaus sprendimą nesuteikti pareiškėjai aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, išdėstytą rezoliucine forma, ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, įgyvendinantį vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.