Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Verslo kontinentai‘‘ ieškinį atsakovui Lietuvos ir JAV UAB ,,Regėjimas‘‘ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2018 m. balandį suteikė konsultavimo paslaugas: 2018-04-12 viso 4,5 val., kuomet buvo nuvykęs pas atsakovą į Kauną, 2018-04-18 viso 3 val., Vilniuje savo ofise ir 2018-04-24 viso 3 val., Vilniuje savo ofise. Taip pat paaiškino, kad konsultavimas vyko telefoninių pokalbių, susirašinėjimo metu, buvo nagrinėtos akcininkų sutartys, pirkimo-pardavimo sutartys, vyko daug ginčų dėl įmonės turto.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad apie sutartį su ieškovu sužinojo iš žmonos ir sūnaus, pats dalyvavo dviejuose susitikimuose, nors žino, kad vyko iš viso trys susitikimai, tačiau jokių konsultacijų nebuvo gauta. Antrasis susitikimas Vilniuje vyko apie 40-45 min., trečiasis susitikimas – apie 40-45 min. Atstovas patvirtino, kad sutartis iš atsakovo pusės buvo pasirašyta jo valia, pretenzijų atsakovas nereiškė, nepamena, kada, bet jis pasakė ieškovui, kad sutartį nutraukia. Pirmajame susitikime dalyvavo atstovo žmona ir sūnus, jie pasakojo, kad susitikimas buvo trumpas.

Liudytoja R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo įmonėje dirba nuo 2007 m. Jai į ieškovo ofisą paskambino atsakovo atstovo žmona, prašė direktoriaus asmeninių kontaktų, nurodė, kad jį jiems rekomendavo, tad jai paskambinus antrą kartą, liudytoja davė direktoriaus telefono numerį. Liudytoja paruošė ir išsiuntė atsakovo direktorei įprastą sutartį dėl konsultavimo, sutartis buvo pasirašyta, prasidėjo konsultavimas; per 12 metų liudytojos patirtį tai buvo tipinė sutartis, vidutiniais įkainiais. Liudytoja patvirtino, kad ji fiksavo dviejų susitikimų laiką, ją nuo susitikime dalyvavusių asmenų skyrė tik ofiso stiklinė siena, todėl ji matė, kada ateina ir kada išeina klientai, jų buvo trys. Nurodė, kad pati pagal tarp šalių sudarytą sutartį rinko informaciją, analizavo dokumentus, jos tą daryti paprašė direktorius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018-04-06 sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. T-18-04/1, pagal kurią ieškovas atsakovui parengė 2018-04-25 Suteiktų paslaugų ataskaitą ir jos pagrindu išrašė 2018-04-25 PVM sąskaitą-faktūrą viso 889,35 EUR sumai. Atsakovas mokėjimo pagal pateiktą sąskaitą neatliko. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys sudarė Teisinių paslaugų sutartį, tačiau ieškovas nurodo, kad jis paslaugas, dėl kurių šalys susitarė, suteikė, o atsakovas įrodinėja, kad jos suteiktos nebuvo, todėl atsakovas neprivalo apmokėti išrašytos sąskaitos.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.716 str., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teisėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti; 6.718 str. numatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, o atsižvelgdamas į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

Analizuojant 2018-04-06 Teisinių paslaugų sutartį Nr. T-18-04/1 matyti, kad ieškovo įmonė įsipareigojo teikti atsakovui teisines ir konsultavimo paslaugas. Pagal 2.1.1. p., paslaugų teikėjo funkcijos yra apibrėžiamos sekančiai: rengti dokumentų projektus, atlikti dokumentų teisines ekspertizes, atstovauti klientą, gauti reikiamus dokumentus, palaikyti teisinius ryšius, gauti informaciją, vesti derybas ginčų išsprendimo klausimu. Šiuo punktu savo baigiamojoje kalboje rėmėsi ir atsakovo advoktas, teigdamas, jog pagal minėtą punktą ieškovas neparengė jokio rašytinio dokumento. Tačiau teismas negali neatkreipti dėmesio į tai, kad net ir minimame punkte išvardintos funkcijos gali būti atliekamos nebūtinai raštu. Dar daugiau – 2.1.2. punktas kalba apie ieškovo įsipareigojimą konsultuoti atsakovą visais teisinio pobūdžio klausimais, tačiau taip pat įsakmiai nenurodo, kokia forma konsultacijos bus teikiamos. Todėl teismui akivaizdu, kad šalys susitarė dėl teisinių paslaugų, tame tarpe ir konsultacijų žodžiu, teikimo.

Šalys byloje neginčijo fakto, jog buvo susitikusios tris kartus. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teisme paaiškino, kad šių susitikimų metu ieškovo atstovas tik išklausė problemas, tačiau neteikė jokių konsultacijų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmajame susitikime dalyvavo jo žmona bei sūnus, susitikimas vyko, žmonos ir sūnaus teigimu, trumpai. Antrasis susitikimas vyko dalyvaujant atsakovo atstovui asmeniškai, taip pat žmonai ir sūnui ir truko apie 40-45 min., o trečiasis susitikimas vyko taip pat dalyvaujant atsakovo atstovui, žmonai, sūnui ir truko apie 40-45 min. Pažymėtina, kad pirmas susitikimas vyko Kaune kavinėje, o antras ir trečias – ieškovo ofise Vilniuje, iš ieškovo pusės dalyvavo tik direktorius K. K.. Byloje pateikta 2018-04-25 Suteiktų paslaugų ataskaita Nr. 1, kur nurodyta, jog susitikimai vyko atitinkamai 4,5 val., 3 val., ir 3 val., pagal tai yra išrašyta PVM sąskaita – faktūra.

Teismo posėdžio metu apklausta ieškovo darbuotoja R. D. paaiškino, kad įmonės direktorius konsultavo atsakovą, apie pirmojo susitikimo laiką ją informavo direktorius, o antrojo ir trečiojo susitikimo laiką fiksavo ji pati, nes susitikimai vyko ofise už stiklinės sienos nuo liudytojos darbo vietos.

Teismas pažymi, kad ieškovas susitikimų laiką įrodinėjo rašytiniais įrodymais, savo paaiškinimais, taip pat liudytojos parodymais, tuo tarpu atsakovo atstovas, teigdamas, jog susitikimuose dalyvavo ir jo žmona bei sūnus, jų apklausti neprašė; priešingai, ieškovo atstovui prašant apklausti atsakovo atstovo sūnų, atstovas bei advokatas su tokiu prašymu nesutiko.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp šalių vyko 3 susitikimai, sutartis pasirašyta tarp dviejų juridinių asmenų, todėl teismo neįtikina atsakovo atstovo paaiškinimai, kad jis nepasitikėjo ieškovo direktoriumi, nes šis esą prisistatė kaip advokatas, nors juo nėra, bet į susitikimus jis vyko, nes tikėjosi, kad viskas bus gerai. Tuo tarpu liudytoja teismo posėdyje paaiškino, kad su ja susisiekė atsakovo atstovo žmona, kuri prašė asmeninio K. K. telefono, nurodydama, jog jai jį rekomendavo. Šios aplinkybės neleidžia teismui tikėti, jog atsakovas, būdamas verslininkas ir, kaip pats nurodė, turėjęs ir turintis reikalų su advokatais, kažkam rekomendavus susisiekė su teisines paslaugas teikiančiu asmeniu, galvodamas, jog šis yra advokatas, tačiau paaiškėjus priešingai, sudarė su jo įmone teisinių paslaugų sutartį, o vėliau, matydamas, jog K. K., kaip teigė atstovas, nieko nesusigaudo, nesupranta net teisinių terminų, vyko į antrą bei trečią susitikimą su juo, jau nekalbant apie tai, kad tuo periodu, negavo to, kaip atsakovo atstovas teigia, ką pagal sutartį buvo sutarę – susitikimų metu kalbėjo tik atsakovas, o ieškovas tik išklausė, tačiau nieko nekonsultavo. Byloje yra ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo atstovo siųstus elektroninius laiškus ieškovo atstovui laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-04-26, taip pat 2018-04-19 atsakovo atstovo į bylą pateiktas siųstas laiškas ieškovui, 2018-05-01 laiškas su tekstu ,,Sveiki, ar jau turime kažkokį atsakymą MENRAD tiekėjui‘‘. Šių ne valstybine kalba teiktų laiškų turinio šalys prašė nevertinti, tačiau iš šių laiškų egzistavimo teismas daro išvadą, kad atsakovas siuntė informaciją apie savo teisines problemas, persiuntė savo kreditorių laiškus su tam tikra informacija/dokumentais ieškovui, taip pat akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su priedais. Šie dokumentai buvo siunčiami vykusių susitikimų laikotarpiu, todėl teismas laiko, jog konsultavimo paslaugos buvo teikiamos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog LR CK 6.717 str. 2 d. numato, jog paslaugų teisėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Tiek LR CK, tiek tarp šalių pasirašyta sutartis leido ieškovui teikti konsultavimo paslaugas žodžiu, o jam siųsti dokumentai ir informacija bei vykę susitikimai, leidžia teismui daryti išvadą, jog konsultacijos žodžiu buvo suteiktos. Tai, jog atsakovas liko paslaugomis nepatenkintas bei tai, kad paslaugas jam teikė ne advokatas, nesuteikia atsakovui teisės, pasirašius atitinkamą sutartį, atsisakyti apmokėti už paslaugas. Teismas laiko įrodytu ir neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais, o atsakovas priešingai neįrodinėjo, kad susitikimai vyko tiek, kiek ir nurodyta Suteiktų paslaugų ataskaitoje, be to, mažai tikėtina, kad vykusių 3 susitikimų metu ieškovo direktorius išimtinai tik išklausė problemų, nieko nekonsultuodamas, nepatardamas, nekomentuodamas, neteikdamas pastabų. Ieškovo darbuotojai 2018-04-26 išsiuntus atsakovui ataskaitą ir sąskaitą, atsakovas 2018-04-27 patvirtino, jog dokumentus gavo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į aukščiau minėtą 2018-05-01 atsakovo laišką neatsakė ir daugiau konsultacijų neteikė dėl to, kad nebuvo gavęs apmokėjimo už paslaugas. Tuo tarpu atsakovo atstovas, kvestionuodamas žodinių paslaugų suteikimą, apskritai kaip paslaugą, teismo posėdyje nurodė, jog jis kažkuriuo metu, nepamena kada, žodžiu nutraukė Teisinių paslaugų sutartį, kuri yra rašytinė.

Pagal sutarties 4.3 p. atsakovas turėjo sąskaitą apmokėti per 5 darbo dienas, to nepadarė, tačiau ir nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl to, kad paslaugų negavo, gavo jas ne tokias, kokių tikėjosi, gavo jas nekvalifikuotai ar pan.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į sutarties 4.2 p., kuris teigia, jog už kiekvieną suteiktų paslaugų valandą klientas moka po 70 EUR, kas taip pat įrodo, jog atliktų paslaugų sutartiniai santykiai nesieja su rašytinėmis paslaugomis, o tuo tarpu 4.1 p. nurodo, kad atlyginimas už teisinių paslaugų teikimą yra skaičiuojamas pagal sugaištą valandų skaičių, taip pat nesiedamas atlygio pagal sutartį su kokiu nors rezultatu.

Atsakovas dar atsiliepime tvirtino, jog ieškovas neįrodė, kad suteikė paslaugas, nenurodė, kokias konsultavimo paslaugas teikė, kokius darbus atliko, kaip juos perdavė, ar rengė dokumentus, konsultavo elektroniniu paštu, sudėliojo strategiją, planą, kaip spręsti ginčus, tačiau kaip jau aukščiau aptarė teismas, šalių sudarytos sutarties 2.1.2. punktas nurodo, jog ieškovas įsipareigoja konsultuoti atsakovą visais teisinio pobūdžio klausimais, bet nenurodo, kokia forma konsultacijos bus teikiamos, o LR CK 6.717 str. 2 d. numato, jog paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Teismas mano, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog analizavo atsakovo pateiktus dokumentus dėl jo kreditorių, dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, dėl atsakovo turimo turto, ką patvirtino ir liudytoja, parodydama, jog pati rinko informaciją dėl konsultacijų atsakovui, ieškovo įmonė analizavo sutartis, ieškovo direktorius konsultavo atsakovą žodžiu.

Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21,83 EUR palūkanų, apskaičiuotų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d., atitinkamai už 112 pradelstų dienų, bei 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tad tenkinus ieškinį, ieškovo prašomos materialinės ir procesinės palūkanos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 EUR išieškojimo išlaidų, tačiau šio savo reikalavimo niekaip nepagrindžia, todėl teismas šių išlaidų iš atsakovo nepriteisia, nes jos nėra įrodytos.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 21 EUR bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 1,06 EUR ir yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, valstybės naudai pašto išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Verslo kontinentai‘‘, į. k. 300000544, iš atsakovo Lietuvos ir JAV UAB ,,Regėjimas‘‘, į. k. 110324592, 889,35 EUR (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 35 ct) skolos, 21,83 EUR dvidešimt vieną eurą 83 ct) palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisos sumos (911,18 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 EUR žyminio mokesčio.

Ieškinį dalyje dėl 40 EUR išieškojimo išlaidų atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.