- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- eI3-3923-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02020-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 21.7Tarnybinės nuobaudos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti pareiškėjo S. S. atžvilgiu priimtą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. P-181 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) dalį.
Nurodo, kad atsakovas nušalindamas pareiškėją nuo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus pavaduotojo pareigų, vadovavosi deklaratyviomis prielaidomis ir objektyviai nepagrįstu Kalėjimų departamento darbuotojo pranešimu dėl neva padarytų tarnybinių pažeidimų. Pareiškėjo nušalinimas buvo atliktas formaliai bei skubotai, o ne turint realų, pagrįstą objektyvų pagrindą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Be to, atleidimas gali būti skiriamas nustačius Statuto 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus pagrindus, kurių nei vieno pareiškėjas neatitinka. Pareiškėjo nušalinimas neteisėtas, priimtas vadovaujantis formaliu faktu.
Teigia, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir siekęs ar norėjęs daryti kokią nors įtaką atliekamam tarnybiniam patikrinimui. Be to, pareiškėjui yra taikoma ypatingai griežta poveikio priemonė, t. y. nušalinimas nuo pareigų nemokant darbo užmokesčio, todėl tokia priemonė ne tik neproporcinga, tačiau ir neteisėta bei sukelianti pareiškėjui neproporcingą žalą. Pareiškėjas, eidamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas, neatliko jokių nusikalstamų veikų, jam nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos ar pareikšti įtarimai, nebuvo pažeminęs pareigūno vardo ir nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo.
Pažymi, kad pranešimas apie neva galimai padarytus tarnybinius pažeidimus buvo priimtas 2021 m. gegužės 14 d., t. y. tą pačią dieną, kada buvo priimtas Įsakymas. Tokiu būdu pareiškėjui nėra žinoma kokiu būdu, tą pačią dieną, nesurinkus pakankamai duomenų apie incidentą ir jo aplinkybes, buvo nuspręsta, kad pareiškėjas gali daryti poveikį tyrimui, jeigu pats tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną. Įvertinus laiko tarpą, per kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų pareigų, akivaizdu, kad šios aplinkybės negalėjo egzistuoti, nes tik pradėjus tyrimą, buvo priimtas Įsakymas. Be to, Įsakymas buvo priimtas 2021 m. gegužės 14 d. 17 val. 48 min., t. y. po darbo valandų, kadangi penktadienio darbo valandos yra nuo 8 val. iki 15 val. 45 min. Toks atsakovo elgesys leidžia daryti prielaidą, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis ne gautais tarnybiniais pranešimais, o kitomis pareiškėjui nežinomomis aplinkybėmis.
Pastebi, jog Įsakymas iš esmės surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra šabloniškas, formalus ir abstraktus. Įsakyme nebuvo nurodyta konkreti apskundimo tvarka, dėl ko buvo apsunkinta pareiškėjo padėtis, kadangi jis nėra profesionalus teisininkas. Be to, Statute yra įtvirtinta, jog nušalinant nuo pareigų turi būti nurodytas tam tikras nušalinimo laikotarpis, tačiau susidarė situacija kuomet nėra žinoma, kiek laiko truks patikrinimas, kokiam laiko tarpui pareiškėjas bus nušalintas nuo pareigų, kurį laiką pareiškėjas neturės pajamų ir socialinių garantijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, priimant Įsakymą buvo pažeistas ir teisinės gynybos principas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo įteikti Įsakymo preambulėje nurodomi dokumentai, taip pat jis nebuvo supažindintas su priežastimis, aplinkybėmis bei pagrindu, kodėl jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Tokiu būdu pareiškėjui buvo apribota galimybė gintis nuo jam taikomų poveikio priemonių ir tinkamai apginti savo poziciją. Pareiškėjas nuo einamų pareigų buvo nušalintas nesuteikus galimybės pasiaiškinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Pabrėžė, kad Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytos ne pareiškėjo, o direktoriaus pareigos. Nurodė, kad yra ne kartą skatintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad pareiškėją nuo pareigų nušalino netinkamas subjektas – pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo yra įstaigos vadovas, tik ir galėjo nušalinti nuo pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija Pravieniškių PN-AK pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti (toliau – ir Komisija). Komisija sudaryta reaguojant į pranešimą, apie tai, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 1 val. 55 min. iš Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus per vidinio perimetro antrojo ruožo maskuojančią tvorą pasišalino du drausmės grupės nuteistieji. Tam ,kad būtų išsiaiškintos šio įvykio aplinkybės, buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Pažymi, jog Tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kad pareigūnas nušalinamas nuo pareigų Statuto 45 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Su įsakymu nušalinti pareigūną nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-164 sudarytos komisijos Pravieniškių PN-AK pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti pirmininko 2021 m. gegužės 14 d. teikime Nr. LV-2537 „Dėl D. S., S. S. ir L. N. nušalinimo nuo pareigų“ nurodyta, kad pareiškėjas ir dar du asmenys galimai netinkamai atlieka ir vykdo savo darbo funkcijas Pravieniškių PN-AK, todėl siekiant sklandaus ir nešališko tarnybinio patikrinimo atlikimo, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, buvo siūloma nušalinti Pravieniškių PN-AK direktorių D. S., laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einantį S. S. ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką L. N. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į surinktus duomenis, nušalino nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui laikinai Pravieniškių PN-AK kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantį S. S. (Įsakymo 1.2 punktas). Tuo pačiu Įsakymu Kalėjimų departamento direktorius nurodė Pravieniškių PN-AK nemokėti S. S. darbo užmokesčio nušalinimo, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 17 d. (Įsakymo 2.1 punktas).
Pastebi, jog priešingai negu teigia pareiškėjas, Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad yra pakankamas pagrindas galimybei nušalinti pareigūną nuo pareigų, jei yra įžvelgiami nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymiai, o ne jau surinkti pakankami įrodymai, patvirtinantys būtinybę taikyti nušalinimo nuo tarnybos institutą. Įrodymai renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik jį (tarnybinį patikrinimą) atlikus yra sprendžiama. Statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte neįtvirtintos priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, todėl tokių priežasčių buvimas ir jų svarbumas vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju. Pareiškėjas yra laikinai einantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas ir yra vienas aukščiausių statutinių pareigūnų, todėl siekiant tinkamai patikrinti einamų pareigų atlikimą ir nešališkai atlikti tarnybinį patikrinimą yra pakankamas pagrindas tokio pareigūno nušalinimui nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui.
Atsakovo teigimu, Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip ir numatyta Statuto 45 straipsnio 3 dalyje. Įsakyme nurodyta, kad „šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų išmanymas pareiškėjui yra privalomas pagal jo užimamas pareigas. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų terminas apibrėžtas laikotarpiu, kurį bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, ir toks Įsakyme nurodytas laikotarpis yra tikslus, konkretus ir visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Taip pat visiškai aiški ir žinoma atliekamo tarnybinio patikrinimo trukmė, kuri įtvirtinta Tvarkos aprašo 23 punkte. Šis tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pareiškėjui yra gerai žinomas, nes vykdydamas savo pareigas jis yra inicijavęs ir pats atlikęs ne vieną pareigūnų veiklos tarnybinį patikrinimą.
Teigia, jog 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodyta kokiu pagrindu ir dėl ko atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taip pat prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir kitas, pareiškėjo nuomone, svarbias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dar nėra baigtas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas baigtas, pareiškėjas atsakomybėn nepatrauktas. Į teismo pasiūlymus tikslinti poziciją ir papildyti bylos medžiagą atsakė, kad kolegos sakė, kad nuvykus į vietą pamatyta, kad bokšteliai nėra apsaugoti, daugiau nieko papildomai pasakyti negali, medžiagos nebepildys, prašo remtis tuo, kas yra byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. P-181 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ dalies, priimtos pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininkas 2021 m. gegužės 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-2519 „Dėl dviejų nuteistųjų pasišalinimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos“ nurodė, kad Kalėjimų departamente gautas pranešimas apie tai, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 1 val. 55 min. iš Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 10 būrio per vidinio perimetro antrojo ruožo maskuojančią tvorą pasišalino du drausmės grupės nuteistieji E. Ž. ir R. K.. Apie šių nuteistųjų pasišalinimą informuotas Kauno apskrities Vyriausias policijos komisariatas, paskelbta paieška, vykdomi nuteistųjų paieškos veiksmai. Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00230-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 241 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tam, kad būtų išsiaiškintos šio įvykio aplinkybes, buvo pasiūlyta pradėti atlikti tarnybinį patikrinimą.
2021 m. gegužės 14 d. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-2519, įsakymu Nr. V-164 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarė komisiją Pravieniškių PN-AK pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti.
2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-2533, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti aplinkybes bei savo poziciją tyrimo eigai.
2021 m. gegužės 14 d. Komisijos pirmininkas teikimu, siekiant sklandaus ir nešališko tarnybinio patikrinimo atlikimo, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, pasiūlė nušalinti Pravieniškių PN-AK direktorių D. S., laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einantį S. S. (pareiškėją) ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką L. N. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui.
2021 m. gegužės 14 d. skundžiamu Įsakymu Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 17 punktu, atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-164 sudarytos komisijos Pravieniškių PN-AK pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti pirmininko 2021 m. gegužės 14 d. pranešimus dėl galimų tarnybinių nusižengimų Nr. LV-2532, Nr. LV-2533, Nr. LV-2536 ir į šios Komisijos primininko 2021 m. gegužės 14 d. teikimą Nr. LV-2537, nušalino nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui, laikinai Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas einantį S. S. (Įsakymo 1.2. papunktis). Taip pat Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius įpareigotas nemokėti S. S. darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 17 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamo Įsakymo dalimi, priimta jo atžvilgiu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Būtent tokios yra bylos nagrinėjimo ribos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d.).
Statuto 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas: 1) jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno nedarbingumo ar atostogų laikas; 2) jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių; 3) jeigu yra kitų svarbių priežasčių.
Statuto 45 straipsnyje taip pat nustatyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (3 dalis). Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (4 dalis). Nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones (5 dalis).
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir išklausęs šalių pozicijas teismo posėdyje, atsakovui atsisakius teisės pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas nenustatė, kaip pasireiškė pagrindas nušalinti, nes jis nėra akivaizdus nagrinėjamoje byloje. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas remiantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais.
Kas yra kitos svarbios priežastys (statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nėra nurodyta nei Įsakyme, nei atsiliepime, nei buvo paaiškinta teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, kad Statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkto egzistavimas neįrodytas.
Dėl Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkto, manytina, kad atsakovas pareiškėjui taikė nušalinimą, nes pareigūno veikoje įžvelgiama tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių. Tą patvirtino atsakovo atstovė teismo posėdyje, tačiau paaiškinti, koks tarnybinis nusižengimas buvo įtariamas, kaip jis konkrečiai pasireiškė, atsakovo atstovė negalėjo. Pažymėtina, kad tai neaišku ir iš į bylą pateiktų dokumentų (Pranešimo, Teikimo, Įsakymo, Pareigybės aprašymo).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3045-520/2017, yra konstatavęs, kad veikos, už kurią pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, neįvardijimas įsakyme dėl nušalinimo laikytinas individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau tik esminiai turinio trūkumai yra pagrindas panaikinti Įsakymą dėl nušalinimo (LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4724-575/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Įsakymo dalis dėl pareiškėjo turi esminių turinio trūkumų.
Atsakovės atstovė nurodė, kad pareigūnams iš Kalėjimų departamento atvykus į vietą pamatyta, kad nepasaugoti bokšteliai. Į teismo klausimus, kur tai nurodyta dokumentuose, kokie bokšteliai ir kaip turėjo būti apsaugoti, kur tai reglamentuota, koks tarnybinis nusižengimas įtartas, kodėl nenustatytas tarnybinis nusižengimas baigus tyrimą, kodėl į bylą nepateikta Komisijos motyvuota išvada, atsakovo atstovė atsakė, kad negali plačiau paaiškinti, dokumentų neteiks, paaiškinimai apie bokštelį yra tik žodiniai.
Į bylą pateiktas pareiškėjui įteiktas Pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas, susipažinęs su Pranešimu, daro išvadą, kad jis yra su trūkumais: jame yra techninių klaidų dėl pareigybės aprašymo įvardinimo ir jis yra bendro pobūdžio. Teismo posėdyje dalyvaujanti atsakovo atstovė taip pat negalėjo aiškiai įvardinti, kas buvo inkriminuota pareiškėjui, kodėl inkriminavus būtent tą veiką, buvo pagrindas nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. gegužės 14 d. iš Pravieniškių PN-AK pabėgo du nuteistieji. Tai turi būti vertinama labai rimtai ir griežtai, tačiau koks pareigų pažeidimas inkriminuotas pareiškėjui, kodėl už jį gresia atleidimas iš darbo, kodėl tai yra pagrindas nušalinti nuo tarnybos, byloje nėra paaiškinta ir įrodyta. Pažymėtina, kad ne teismas, o atsakovas atlieka tarnybinius patikrinimus ir priima sprendimus, todėl savo poziciją įrodyti turi atsakovas.
Apibendrinant, atsakovas neįrodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. buvo Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nustatyti pagrindai nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Nei Įsakyme, nei kituose į bylą pateiktuose dokumentuose (tarnybiniame pranešime, Teikime nušalinti, Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, Pareigybės aprašyme) nėra aiškiai nurodyta, kokia konkreti pareiškėjo veika buvo kvalifikuota kaip turinti tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių.
Sutiktina su atsakovu, kad nušalinimui nereikia įrodyti tarnybinį nusižengimą buvus, pakanka įžvelgti požymius, tačiau tarp faktinės aplinkybės (pabėgo nuteistieji) ir pareiškėjo užimamų pareigų, pareigybės aprašymo ir faktiškai tą naktį ir iki tol atliktų pareigų (pabėgimo metu nebuvo tarnyboje) trūksta priežastinio ryšio. Nušalinimas nuo pareigų negali būti automatiškas – jis turi būti atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie reikalauja įžvelgti tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš darbo, požymius. Teismo posėdyje įvardintas faktas „neapsaugoti bokšteliai“, byloje niekaip kitaip nepagrįstas, nepaaiškintas, teismas negali jo patikrinti, kitos įžvalgos niekur neminimos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai teigia, kad jo teisė į gynybą yra suvaržyta – net teismo posėdyje analizuojant situaciją ir tiriant, kas buvo ta pareiškėjui inkriminuota neteisėta veika (neatsižvelgiant į tai, ar jis ją padarė, ar ne – bet tiriant, kas konkrečiai inkriminuota pareiškėjui), nepavyko jos tinkamai nustatyti bei tinkamai ABTĮ nustatytais įrodymais patikrinti.
Pareiškėjas skunde nurodė ir daugiau argumentų, kodėl įsakymas yra neteisėtas. Pirma, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl termino nenurodymo, nes nušalinimo nuo pareigų terminas buvo nurodytas – „tarnybinio patikrinimo laikui“. Terminas apibrėžtas įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi Statuto 45 straipsnio 3 dalis nebuvo pažeista. Antra, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl subjekto, kuris nušalino nuo pareigų netinkamumo. Pažymėtina, kad vienu įsakymu buvo nušalintas ir pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo, todėl Kalėjimų departamento direktorius turėjo teisę nuspręsti dėl pareiškėjo nušalinimo. Reikalavimas į nušalinto direktoriaus pareigas paskirti laikinai einantį pareigas asmenį, kad jis nušalintų pareiškėja neatitinka tarnybinių patikrinimų operatyvumo ir reagavimo nedelsiant principų. Taigi šiuo aspektu atsakovas Įsakyme laikėsi Statuto 45 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Trečia, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Įsakyme nenurodytas jo apskundimo terminas, nes jis buvo nurodytas – „sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Tokia apskundimo tvarka yra pakankamai informatyvi, be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą, savo teises gynė pareikšdamas skundą. Statuto 45 straipsnio 3 dalies reikalavimų šiuo aspektu buvo laikomasi. Ketvirta, pareiškėjas nurodė ir daugiau argumentų dėl įsakymo priėmimo laiko (po darbo laiko pabaigos, tą pačią dieną, kai įvyko įvykiai, pirma įteiktas Įsakymas, paskui Pranešimas), kurie atmetami. Teismas pabrėžia, kad greita ir operatyvi reakcija į įvykius, kurie įvyko 2021 m. gegužės 14 d. Pravieniškių PN-AK (pabėgo nuteistieji), yra būtina ir reikalinga, o ne neteisėta. Argumentų, nesusijusių su administracinės bylos dalykų, teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo dalis dėl pareiškėjo turi esminių turinio trūkumų, kurie įvardinti šiame sprendime, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. P-181 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ dalis pareiškėjo S. S. atžvilgiu naikintina ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas R. M.. Į bylą buvo pateiktas prašymas atlyginti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tokios išlaidos: 484 Eur skundo teismui parengimas, 484 Eur atstovavimas teismo posėdyje.
Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2021 m. birželio 14 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,2 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 3 810,5 Eur (1 524,2 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 484 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl galėtų būti priteista.
Pareiškėjas prašo atlyginti 484 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Administracinė byla Nr. eI3-3923-1047/2021 buvo išnagrinėta teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 26 d., kurio trukmė – 1 val. 51 min., o tai pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. Išlaidoms už atstovavimą teismo posėdyje bei pasirengimą teismo posėdžiui taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,2 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 2 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 304,84 Eur (1524,2 Eur x 0,2). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma 484 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija rekomenduojamą sumą, todėl mažinama ir gali būti priteisiama 304,84 Eur.
Byloje yra pateikti įrodymai, kad prašomas priteisti sumas pareiškėjas sumokėjo (2021 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 584).
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui S. S. iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš viso priteistina 788,84 Eur (484 Eur+304,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. P-181 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ dalį pareiškėjo S. S. atžvilgiu.
Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 788,84 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.