Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-910/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-27
Bylos Nr.
2-910/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Atsakovas
Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA „Nifco grupa“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Plastograna“
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-910/2008Procesinio sprendimo kategorijos 121.1; 121.5; 121.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA „Nifco grupa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA „Nifco grupa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-713-262/2008, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastograna“ ieškinį atsakovui Latvijos Respublikoje įregistruotai įmonei SIA „Nifco grupa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Plastograna“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA „Nifco grupa“ 353 419,13 Lt skolos ir 102 295,49 Lt delspinigių (viso – 455 714,62 Lt) bei procesines palūkanas. Nurodė, kad 2005 m. birželio 28 d. su atsakovu sudarė daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad iš šios sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme (Sutarties 5.2 p.). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo pinigų už jam perduotą produkciją, todėl turi sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius.

Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir jo nuorašą išsiuntė atsakovui į Latvijos Respubliką. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo turto arešto. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir areštavo Latvijos įmonės SIA „Nifco grupa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad ginčo suma didelė, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Latvijos Respublikos Ogrės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutarties pripažinimo ir leidimo ją vykdyti. Šis teismas pripažino ir leido vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį dėl atsakovo turto arešto Latvijos Respublikos teritorijoje.

2008 m. gegužės 14 d. atsakovas Latvijos Respublikoje įregistruota įmonė SIA „Nifco grupa“ pateikė latvių kalba surašytą ir į lietuvių kalbą neišverstą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2008 m. birželio 29 d. pašalinti trūkumus ir pateikti procesinį dokumentą lietuvių kalba (CPK 113 str. 3 d.). Teismas išaiškino, kad nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, Latvijos įmonės SIA „Nifco grupa“ paduotas procesinis dokumentas bus grąžintas jį padavusiam asmeniui.

2008 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas latvių kalba surašytas ir į lietuvių kalbą išverstas atsakovo atskirasis skundas. Latvijos įmonė SIA „Nifco grupa“ paaiškino, jog 2008 m. gegužės 8 d. jai buvo įteiktas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties nuorašas. Pažymėjo, jog ginčas tarp šalių negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Atsakovo nuomone, šalys susitarė dėl iš sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o ne konkrečiame Lietuvos Respublikos teisme. Atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi nei filialo, nei atstovybės, sutarties sudarymo vieta yra Kauno miestas. Be to, dalį ieškinyje pareikštų reikalavimų ieškovas kildina iš važtaraščių, kurie surašyti pasibaigus sutarties, iš kurios kilo ginčas, galiojimo terminui (Sutarties 7.1 p.). Dar daugiau, SIA „Nifco grupa“ yra apmokėjusi ieškovo pateiktas sąskaitas, kuriomis remiantis UAB „Plastograna“ prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės priimti ieškinio, šis teismas negalėjo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad byloje esantis atsakovo įgalioto asmens įrašas įrodo, jog atsakovui teismo nutarties, dėl kurios jis pateikė atskirąjį skundą, nuorašas įteiktas 2008 m. gegužės 8 d. Atsakovas tai patvirtino ir atskirajame skunde. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties paduotas 2008 m. gegužės 22 d., todėl teismas laikė, kad atsakovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Kadangi atsakovas atskirajame skunde neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, Vilniaus apygardos teismas šį procesinį dokumentą atsisakė priimti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui neįvykdžius CPK 805 straipsnyje bei teismo pranešime numatytos pareigos dėl atstovo, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, paskyrimo, užsienio valstybėje reziduojančiam atsakovui įteikiami procesiniai dokumentai laikomi įteiktais.

Šalies argumentai

Atsakovas Latvijos Respublikoje įregistruota įmonė SIA „Nifco grupa“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Apeliantas prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o atskirąjį skundą priimti nagrinėti. Skundą grindžia šiais motyvais:

Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties nuorašą gavo 2008 m. gegužės 8 d., o latvių kalba surašytą atskirąjį skundą dėl šios nutarties išsiuntė 2008 m. gegužės 14 d. Apeliantas į lietuvių kalbą išverstą atskirąjį skundą išsiuntė 2008 m. gegužės 22 d., tačiau ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismas neturi teisės spręsti jam neteismingos bylos ir joje priimti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Lietuvos Respublikos CPK 805 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos, kadangi neatitinka Europos Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 26 straipsnio antrosios dalies, kuri įtvirtina teismo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki atsakovas gaus dokumentą dėl bylos iškėlimo. Atsakovo nuomone, klausimą dėl atsakovo atstovo paskyrimo galima spręsti tik tuomet, kai bus tinkamai išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Plastograna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovo naujai pateiktą įrodymą – pašto kvitą Nr. 5594, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, turėtų vertinti apeliacinės instancijos teismas. Pastebi, kad apeliantas sąmoningai pateikia teismui tikrovės neatitinkančius duomenis. Su sutartimi, iš kurios kilo ginčas, susijusios kitos sutartys, kuriose nurodyta, jog ginčai tarp šalių sprendžiami Vilniaus apygardos teisme. Be to, Vilniaus mieste įregistruota UAB „Plastograna“ buveinė. Be to, apelianto argumentai, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šio ginčo, neatitinka Europos Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo – užsienio juridinio asmens atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į procesinių terminų skaičiavimo taisykles, apeliacijos svarbą bei reikšmę.

Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių dalyvaujančio byloje asmens teisių, kuria pasinaudoti dalyvaujantiems byloje asmenims paprastai turi būti suteikiama visais atvejais (CPK 303 str., Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir veiklos tobulinimo“). Įstatymų leidėjas nustato šios teisės įgyvendinimo procesinius terminus. CPK 335 straipsnyje įtvirtintas septynių dienų terminas atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad tuo atveju, kai teismas nutartį priima rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Ši teisės norma, skirtingai negu CPK 307 straipsnio pirmoji dalis, nenustato skirtingų procesinių terminų įgyvendinant apeliacijos teisę Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje reziduojančiam asmeniui. Šio termino pradžia siejama su objektyviu veiksniu – proceso dokumento (teismo nutarties) nuorašo įteikimu. Tuo atveju, jeigu asmuo praleidžia septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.).

Kiekvienas dalyvaujančio byloje asmens pateiktas procesinis dokumentas turi būti ne tik paduotas per įstatyme nustatytą terminą, bet ir turi atitikti jam proceso įstatymo keliamus bendruosius ir specialiuosius formos bei turinio reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 306 str.). Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nepraleido termino procesiniam dokumentui paduoti, bet šis dokumentas turi formos ar turinio trūkumų, turi priimti nutartį, kurioje numatytų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tokioje nutartyje teismas nurodo konkrečius procesinio dokumento trūkumus, nustatydamas terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Analogiškos taisyklės nustatytos ir sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo (CPK 316 str. 1, 2 d.).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas – Latvijos Respublikoje registruota įmonė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavo 2008 m. gegužės 8 d. (b. l. 68). Latvių kalba surašytą atskirąjį skundą atsakovas išsiuntė teismui 2008 m. gegužės 14 d., t.y. nepraleidęs septynių dienų termino šiam procesiniam dokumentui paduoti (b.l. 101). Vilniaus apygardos teismas, 2008 m. gegužės 19 d. gavęs šį procesinį dokumentą, pagrįstai 2008 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo – jo išvertimo į valstybinę lietuvių kalbą (b.l. 102, CPK 113 str. 3 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, 2008 m. birželio 2 d. gavęs atsakovo tinkama forma ir tinkamo turinio pateiktą atskirąjį skundą (pasirašytą atsakovo įgalioto asmens, su vertimu į lietuvių kalbą), nepagrįstai 2008 m. liepos 9 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė šį procesinį dokumentą priimti (b. l. 105-116). Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja visiškai neatsižvelgė į savo ankstesnę nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, taip pat į tai, kad atsakovo pateiktas procesinis dokumentas identiškas anksčiau pateiktam procesiniam dokumentui latvių kalba ir yra išverstas į lietuvių kalbą, t.y. ankstesnėje teismo nutartyje nurodyti trūkumai pašalinti. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų pagrįstai nustatęs, kad atsakovas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, jis turėjo ne atsisakyti priimti atskirąjį skundą vadovaudamasis CPK 315 straipsnio antrosios dalies 1 punktu, o laikyti šį procesinį dokumentą nepaduotu pagal CPK 316 straipsnio antrąją dalį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Be to, teismas šį klausimą turėjo išspręsti operatyviai, o ne daugiau kaip po mėnesio nuo atskirojo skundo gavimo dienos (CPK 315 str. 1 d., 338 str.).

Kiti apelianto atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išdėstyti argumentai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, naikintina (CPK 337 str. 2 p.). Atsakovo pateiktas atskirasis skundas atitinka visus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisėjų kolegija jį priima ir su byla perduoda Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų sudaryta atskirąjį skundą nagrinėsianti teisėjų kolegija ir paskirta teismo posėdžio data (CPK 315 str. 1 d., 319 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio antrąja dalimi, 319 straipsnio pirmąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA „Nifco grupa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties priimti ir jį kartu su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų sudaryta atskirąjį skundą nagrinėsianti teisėjų kolegija ir paskirta teismo posėdžio data.

Teisėjai: Artūras DriukasDanutė MilašienėVytas Milius