Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-30 · Civilinė byla Nr. 2A-723-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2A-723-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
A., A. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-723-115/2009

Teisėja Renata Kasimovienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovei J. P. ,atsakovui A. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-09-10 nutarimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams šalių vaikams: sūnui M. P. , gim. 1995-07-09, ir G. P. , gim. 1997-09-20, didinant išlaikymą kiekvienam vaikui iki 600 Lt, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad teismo nutarimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sudarė 1/3 dalį visų rūšių atsakovo gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. Iki 2008 m. kovo mėnesio atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui mokėjo po 150 Lt per mėnesį. Priteisto išlaikymo jau seniai nebepakanka sūnums išlaikyti, kadangi priteista suma nekito 9 metus, nors sūnūs smarkiai paaugo, dėl ko padidėjo išlaidos jų išlaikymui, nes išaugo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Be to, nurodyta ieškovės gaunama suma vieno vaiko išlaikymui ne tik nepakankama, bet ir neatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Abu vaikai turi rimtų sveikatos problemų – sūnui M. P. , gim. 1995-07-09, prieš keletą metų išoperuotas auglys, pašalinta viena sėklidė, kas pusę metų jam atliekami tyrimai Onkologijos klinikoje, diagnozuota alergija, atopinis dermatitas, stuburo iškrypimas, pilnapadystė. Sūnui G. P. , gim. 1997-09-20, nustatytas kojos sutrumpėjimas, stuburo iškrypimas. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, todėl mano, kad susidariusi padėtis sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su reikalavimu padidinti išlaikymo sumas sūnums sutinka tik iš dalies, išlaikymą kiekvienam vaikui didinant iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog ieškovė pati pablogino savo padėtį išeidama iš gerai apmokamo darbo, be to, vaikai jau yra moksleiviai, pakankamai savarankiški, todėl jie negali būti pagrindas motinai mesti darbą, kad ji galėtų prižiūrėtų vaikus. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Lt, jis turi finansinių įsipareigojimų – 2008-03-04 yra paėmęs vartojamąją paskolą būsto renovacijai iš SEB banko, todėl kas mėnesį turi mokėti bankui 300,22 Lt; 2008-03-17 išperkamosios nuomos sutarties su Snoro lizingu pagrindu (pirko buitinę techniką – orkaitę ir šaldytuvą) kas mėnesį moka po 439,60 Lt, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus priteisti išlaikymą po 600 Lt vienam vaikui, atsakovui neliktų lėšų pragyventi. Be to, pagal galimybes vaikams teikia ir kitokį išlaikymą – 2007 metais gruodžio mėnesį padovanojo kompiuterio monitorių. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati neįrodė, jog ir pati galėtų skirti tokią sumą.

Išvadą teikianti institucija - Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog sprendžiant išlaikymo vaikams padidinimo klausimus būtina atsižvelgti į tėvų materialinę padėtį, vaikų interesus laikant prioritetiniais. Skyriaus išvadoje nurodoma, jog ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, be to, 1998 metais priteistas išlaikymas yra nepakankamas net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti, neatitinka įstatymų bei teisminės praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir padidino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-09-10 nutarimu iš atsakovo A. P. sūnų M. P. , gim. 199507-09, ir G. P. , gim. 1997-09-20, išlaikymui priteisto išlaikymo dydį kiekvienam vaikui didinant iki 600 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-04-29 iki sūnų M. P. ir G. P. pilnametystės, nepilnamečiams skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė motiną J. P. ; iš atsakovo A. P. į valstybės pajamas priteisė 324 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teismai priteisdami vaikams išlaikymą, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartyje suformuotą praktiką, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog po 1998-09-10 teismo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė iš esmės, kadangi buvę mažamečiai šalių sūnūs jau lanko mokyklines ugdymo įstaigas – Mindaugas yra septintokas, Gintaras - penktokas, abu berniukai yra paaugliai. Atitinkamai dėl objektyvių priežasčių išaugo ir vaikų būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės jau seniai nepakanka ir objektyviai negali pakakti. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl jo prastos sveikatos būklės, nes teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo darbingumas yra ribotas, turi invalidumą ir pan. Aplinkybę, jog atsakovas yra paėmęs vartojamąją paskolą bei lizingo sutarties pagrindu pirko buitinę techniką, teismas vertino kaip jo turtinės padėties gerėjimą, bet ne pablogėjimą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog abu vaikai turi rimtų sveikatos problemų, todėl jų išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma. Nustačius, kad ieškovė šiuo metu yra bedarbė, teismas priteisė didesnį nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą vienam vaikui. Teismas pripažino esant įrodyta, jog išlaikymo dydžio pakeitimui, priteisiant didesnį nei ½ MMA (400 Lt), yra būtinos sąlygos, kadngi išlaikymas nekito daugiau kaip 10 metų, per šį laikotarpį paaiškėjo, jog abu šalių sūnūs turi rimtų sveikatos problemų, lanko mokyklines ugdymo įstaigas, yra paaugliai, o vaikų motina šiuo metu neturi darbo. Dėl šių aplinkybių teismas tenkino ieškinį pilnai ir padidino išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 600 Lt dydžio per mėnesį. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo materialinė padėtis teismo sprendimo priėmimo metu yra žymiai geresnė nei ieškovės, kuri viena augina vaikus, todėl atsakovas privalo proporcingai didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės J. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir sūnų išlaikymui priteisti kiekvienam po 400Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, išeidama iš darbo pati pablogino savo materialinę padėtį, motyvuodama tuo, jog turi rūpintis vaikais. Tačiau vaikai yra moksleiviai ir nuolatinė priežiūra jiems nebūtina, o atsakovė yra darbinga ir turėtų dirbti bei prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kadangi vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų materialinės padėties, atsakovas mano, jog teismas negalėjo iš jo vaikų išlaikymui priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Atsakovas sutiko, jog išlaikymo suma gali būti padidinta, tačiau ne iki tokios sumos. Aplinkybė, kad jis turi butą, akivaizdžiai nepagerina jo turtinės padėties, nes už butą jis turi mokėti komunalinius mokesčius, o bute gyvena su savo tėvais. Nurodo, kad šiais metais jo atlyginimas sumažėjo iki 1800 Lt, be to, jis dar turi įsipareigojimų bankui, todėl mano, kad jeigu kas mėnesį vaikų išlaikymui turės sumokėti 1200 Lt tai jo paties pragyvenimui visiškai neturės lėšų.

Atsiliepimas

Ieškovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad abu vaikai turi stiprių sveikatos problemų, todėl ji buvo priversta išeiti iš darbo, nes su vaikais jai nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose. Ieškovė pažymi, kad ji šiuo metu ieškosi darbo, tačiau šiuo laikotarpiu labai sunku rasti darbą, nes Lietuvoje stipriai išaugusi bedarbystė. Tuo tarpu atsakovas jau 10 metų visiškai nesirūpina savo vaikais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas klaidina teismą apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis gyvena kartu su tėvais. Pažymėtina, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį. Akivaizdu, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė negu ieškovės, todėl ji mano, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu padidinti dviems nepilnamečiams sūnums išlaikymą iki 600 Lt mėnesinių periodinių išmokų, todėl prašo jas sumažinti iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis priteistinas proporcingai vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad šio straipsnio paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Liago v. V. Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal LR CK 3.201 str. 1-2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Ieškovė nurodė, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998-09-10 nutarimą mokamas 300Lt išlaikymas dviems vaikams, t.y. po 150Lt kiekvienam iš jų, negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių, kurie iš esmės pasikeitė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuo teismo nutarimu nustatyto išlaikymo (1/3 visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau 1MGL, kuris sudarė 150Lt) praėjo daugiau 10 metų, abu vaikai lanko mokyklą, turi sveikatos problemų ir ryšium su tuo susijusių papildomų išlaidų (b.l. 4,5, 11-16, 20,21, 99-126,136). Atsakovas pripažįsta, kad jis vaikų išlaikymui mokėjo tik 300Lt ir iš esmės daugiau niekuo neprisidėjo, vaikais nesidomėjo, daugiau uždirbti pradėjo nesenai. Kad pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, t.y. gaunamas uždarbis, kuris faktiškai dabartiniu metu be mokesčių siekia apie 1800Lt, patvirtina byloje esančios pažymos (b.l.33-3656-59,161). Be to, atsakovas turi automobilį, butą (b.l. 30,50-51). Tuo tarpu ieškovės jokio turto neturi, jos turtinė padėtis pablogėjo, kadangi kurį laiką visiškai nedirbo, o dabartiniu metu gauna tik minimumą (b.l.52-55).

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 800 Lt. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas pakeisti prieš 10 metų teismo nutarimu nustatytą vaikams išlaikymą yra pagrįstas, todėl pakeitė išlaikymo formą ir nustatė, kad atsakovas turi kas mėnesį mokėti po 600Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vieno vaiko poreikiam tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri 2009 m. sudaro 800 Lt. Tačiau faktiškai vaikai turi sveikatos problemų, o tuo pačiu jiems išlaikyti reikalingos ir papildomos išlaidos. Tai rodo, kad išlaikymo formos ir dydžio pakeitimas atitinka LR CK 3.201 str. nuostatas, o atsakovo skundo argumentai (dėl turimo finansinio įsipareigojimo ir kitų išlaidų) yra nepagrįsti bei atmestini, nes pirmiausia turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Be to, atsakovas turi ir kito turto, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktą tėvų turtinė padėtis nustatoma ne tik pagal gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, tame tarpe ir nekilnojamąjį turtą. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis, nustatant 600Lt periodinių išmokų dydį kiekvienam vaikui, yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl vaikų sveiktos būklės ieškovei tenkanti išlaikymo suma (200Lt kiekvienam vaikui) negali būti pripažinta neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų . Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas didesnį išlaikymą iš atsakovo priteisė tinkamai išanalizavęs pasikeitusius vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutar ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Danutė KutrienėHenrichas Jaglinskis